Spausdinti

Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt... 

TURINYS

Inga Mataitytė. Nuo skambių žodžių prie pašaipių (nelietuviškų priesagų vediniai iš asmenvardžių) ..... 3

Vartosenoje gyvas įdomus darybos tipas – nelietuviškų priesagų vediniai iš žinomų žmonių pavardžių. Dažniausiai tokių vedinių iš asmenvardžių pasidaroma su priesagomis -iana, -iada, -ika, -istika, -izmas, yra ir vedinių su baigmenimis -manija, -manas, -istas, -oidas.

Priesagų -ana, -iada vediniais paprastai vadinama mokslinių veikalų, meninių darbų, istorinės, memuarinės ir apskritai visokios medžiagos apie konkrečią asmenybę visuma (balčikoniana, mažvydiana, donelaitiana…; donelaitiada, čiurlioniada, jablonskiada…). Beje, priesagos -iada vediniai, pasidaryti iš politikų pavardžių, reiškia nebe medžiagos apie juos visumą, o politinius įvykius ar peripetijas, susijusias su ta asmenybe (rasputiniada, paksiada, šustauskiada…).

Priesagos -ika ar jos varianto -istika vediniais dažniausiai apibūdinama asmenybės gyvenimo, veiklos, kūrybos tyrimų visuma (donelaitika, maironistika, čiurlionistika…).

Įvairių reikšmių turi priesagos -izmas vediniai. Gausu žodžių, reiškiančių kieno nors idėjų visumą, ideologiją, o kalbant apie politikus, valstybių vadovus – režimą. Nemaža tokių vedinių kaip terminai patenka į tarptautinių žodžių žodynus (darvinizmas, liuteronizmas, stalinizmas…). Kita šios priesagos vedinių reikšmė – konkrečiam asmeniui būdingas žodis (vireliūnizmas, dabušizmas, šliogerizmas…).

Politikų šalininkams pavadinti ir ypač pašiepti pasidaroma vedinių su priesagomis -istas, -oidas: landsbergistas, paksistas…, kubiloidai, paksoidai… Jei politikas žmonėms neįtinka, pašaipių ar piktų darinių tikrai neišvengs, ypač jei jo pavardė trumpa ir patogi darybai.


Aktualijos

Rita Urnėžiūtė. Šių metų „Sraigių“ laureatai ir jų darbai ..... 9

Skaitytojai supažindinami su VLKK įsteigto apdovanojimo už lietuvių kalbos puoselėjimą laureatais. Bendradarbiavimą su mokslinių ir taikomųjų kalbotyros darbų redaktore Aldona Kaluiniene šiltai apibūdina Aldonas Pupkis, Albina Auksoriūtė ir Violeta Meiliūnaitė. Apie kompiuterijos terminų tvarkybą, savo ir kolegų Valentinos Dagienės bei Gintauto Grigo darbus pasakoja Tatjana Jevsikova. Į redakcijos klausimus atsako Nacionalinio diktanto konkurso koordinatorė Vytautė Šmaižytė.

Rita Urnėžiūtė. Ir vėl į tą pačią upę ..... 16

Nuo 2016 m. mokyklose pagal naują tvarką organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita. Ar pasikeitusi įskaitos organizavimo tvarka skatina mokinius rengtis įskaitai savarankiškai? Ar šie pokyčiai turėjo kokios nors įtakos kalbų prekybos verslui? Kokios priežastys lemia, kad šis verslas tebegyvuoja?

Janina Mažiulienė (1927–2017) (parengė Vidas Garliauskas) ..... 21

Kovo 1 d. atsisveikinome su lotynų kalbos specialiste, ilgamete Vilniaus universiteto dėstytoja, vertėja Janina Mažiuliene.


Svetur

Agnė Aleksaitė. Metų žodžio rinkimai užsienyje ir Lietuvoje ..... 22

Metų žodžio rinkimų ištakos siekia 1971 metus, kai vokiškai kalbančiose šalyse atsirado tradicija rinkti metų žodį – kalbos vienetą, taikliausiai atspindintį ir apibūdinantį tuo metu visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Pamažu ši tradicija išplito į anglakalbes šalis, ir jose jau ne vieną dešimtmetį puoselėjami metų žodžio rinkimai. Straipsnyje apžvelgiami pastarojo dešimtmečio metų žodžio rinkimai angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse, taip pat Latvijoje, atkreipiamas dėmesys į keletą Lietuvoje buvusių panašių iniciatyvų.


Apžvalga

Regina Venckutė. Aldonas Pupkis „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ ..... 26 

Šįmet vasario 24 d. knygų mugėje buvo pristatyta pačioje 2016 m. pabaigoje išėjusi nauja Aldono Pupkio monografija – autentiškas ir objektyvus pasakojimas apie tai, kas ir kaip buvo dirbta dviem paskutiniaisiais sovietmečio dešimtmečiais bendrinės kalbos norminimo, visuomenės lingvistinio švietimo, lietuvių kalbos faktų kaupimo ir dabartinės kalbos tyrinėjimo labui.


Kronika
..... 28

Apžvelgiami šių metų Lietuvių kalbos dienų renginiai, vykę Joniškyje (Lina Vaitekūnienė), Kelmėje (Ona Laima Gudzinevičiūtė), Klaipėdoje (Albinas Drukteinis), Panevėžyje ir Pasvalyje (Lionė Lapinskienė), Šiauliuose (Aušrinė Rinkevičienė), Rietave (Lauryno Ivinskio gimnazijos Lietuvių kalbos metodinė grupė), Lietuvos edukologijos universitete (Vidas Valskys).

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.