Spausdinti

    Trečiajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Rimkutė tiria semantizmus „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“, nagrinėja motyvuotą ir nemotyvuotą jų vartoseną, pataria, kur pasitikslinti, ar žodžius vartojame tinkama reikšme; G. Grigas svarsto, kuo slaptažodžių medžiotojams gali būti naudingos programos, kuriose neleidžiama vartoti savitųjų lietuviškų raidžių; A. Pupkis recenzuoja knygą „Vytautas Soblys: pirmajam Respublikos pedagoginio instituto direktoriui atminti“; minint 110-ąsias Petro Joniko gimimo metines, R. Bončkutė atkreipia dėmesį į jo archyvą Klaipėdos universiteto bibliotekoje; apžvelgiama Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko laiškų knyga; jubiliejaus proga Antaną Račį – VLE vyriausiąjį redaktorių ir VLKK buv. narį – kalbina R. Urnėžiūtė, stebisi kirčiavimu LRT „Auksinio proto“ laidoje...

                                                               

                                                               TURINYS

Roma Bončkutė. Petro Joniko archyvas Klaipėdos universiteto bibliotekos Kazio Pemkaus fonde (110-osioms kalbininko gimimo metinėms) ..... 3

Petras Jonikas (1906–1996) šiandien Lietuvoje labiausiai žinomas kaip knygų „Lietuvių kalbos istorija“ (1952), „Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje“ (1972), „Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai“ (1987) autorius. Kalbininkas, per visą gyvenimą paskelbęs daugiau kaip 300 darbų, didžiausią dalį savo rankraščių ir knygų buvo padovanojęs daktarui Kaziui Pemkui (1920–1996). Pemkaus Jungtinėse Amerikos Valstijose sukaupta įspūdinga lituanistikos biblioteka ir archyvas 1995 m. buvo padovanoti Klaipėdos universiteto bibliotekai.
Straipsnyje atskleidžiama, ko šiame archyve gali rasti Petro Joniko darbų tyrėjai. Jame saugomi publikuotų, bet šiandien sunkiai prieinamų straipsnių rankraščiai, mašinraščiai ir iškarpos, radijo laidų tekstų rankraščiai, įvairiomis progomis sakytų kalbų tekstai, bibliotekininkystės studijų mašinraščių aplankas ir kita. Joniko veiklą ir asmenybę geriausiai atspindi išlikę laiškai – paties kalbininko rašytų laiškų rankraštiniai juodraščiai ir mašinraščių kopijos bei jam rašyti laiškai.

Erika Rimkutė. Motyvuota ir nemotyvuota semantizmų vartosena (remiantis „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ pavyzdžiais) ..... 7

Kalbos kultūros leidiniuose semantizmais laikomi reikšmės skoliniai, žodžiai, pavartoti netinkama, neįprasta, iš kitų kalbų pasiskolinta reikšme. Semantizmai – viena iš dažnų, sunkiai atpažįstamų leksikos klaidų.
Straipsnyje remiantis „Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu“ aiškinamasi, kaip dažnai vartojami semantizmai, mėginama atskirti motyvuotą ir nemotyvuotą semantizmų vartoseną, patariama, kur pasitikslinti, jei kyla abejonių, ar tinkama reikšme vartojame žodžius.

 

Recenzijos

Vytautas Soblys: pirmajam Respublikos pedagoginio instituto direktoriui atminti (Aldonas Pupkis) ..... 16

Recenzuojama Lietuvos edukologijos universiteto leidyklos išleista knyga, skirta pirmojo Respublikos pedagoginio instituto Klaipėdoje direktoriaus Vytauto Soblio (1903–1968) atminimui.

Visada galima pasakyti trumpiau (Antaną Račį kalbina Rita Urnėžiūtė) ..... 20

Pokalbis su „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Račiu, šių metų kovo 25-ąją atšventusiu 80-metį.

Retam mūsų žmogui… (Danguolė Mikulėnienė) ..... 26

Atsisveikinimo žodis dialektologui, žymiausiam lietuvių paribio tarmių tyrėjui Aloyzui Vidugiriui (1928–2016).

 

Apžvalga

Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko susirašinėjimas (1948–1955) (Rita Urnėžiūtė)..... 28

Apžvelgiama Romos Bončkutės parengta Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko laiškų knyga.

 

Žiupsneliai

Paslauga slaptažodžių medžiotojams (Gintautas Grigas) ..... 31

Svarstoma, kuo slaptažodžių medžiotojams gali būti naudingos programos, kuriose neleidžiama vartoti savitųjų lietuviškų raidžių.

Kirčiuojam su „Auksiniu protu“! ..... 32

Kelios pastabos apie LRT laidos „Auksinis protas“ vedėjų kirčiavimą.


                                                                                  Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

 

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.