Spausdinti
Trečiajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Butkus apžvelgia pagrindines ir moksliškai pagrįstas Baltijos šalių sostinių vardų – Vilnius, Ryga, Talinas – etimologijas; A. Laurinavičienė pataria, kaip taisyti teisės kalbos trūkumus; J. Švambarytė-Valužienė surinkusi pateikia, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią; „Klausimų kraitelėje“ R. Stunžinas, aiškina, ką reiškia už(si)inkaruoti, o P. Zemlevičiūtė – kada hemo yra savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo hemo-, I. Mataitytė – kad nėra reikalo veiksmažodžio „susemti“ perkeltine reikšme rašyti su kabutėmis; skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu; A. Pukevičiūtė gretina du Lietuvos ir Švedijos tarmėtyrininkų projektus; E. Urbonas pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nuveiktus darbus...


TURINYS
 

Alvydas Butkus. Baltijos šalių sostinių vardai ..... 3

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinės atsirado skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Lietuvos sostinę įkūrė lietuviai, Latvijos ir Estijos būsimąsias sostines įkūrė ir statė svetimtaučiai. Vilnius Lietuvos sostine tapo jau XIV a. pradžioje, Ryga XIII–XVI a. buvo vokiečių įkurtos Livonijos valstybės sostinė. Po Livonijos padalijimo 1561 m. Ryga 20 metų buvo laisvasis miestas, paskui priklausė Abiejų Tautų Respublikai; XVII a. ji priklausė Švedijai, nuo XVIII a. – Rusijai. Latvijos sostine ji tapo tik susikūrus Latvijos Respublikai (1918). Talinas viduramžiais buvo vienas iš Livonijos uostų, o jai žlugus (1561) – Švedijos, vėliau Rusijos uostas prie Suomių įlankos. Estijos sostine jis irgi tapo tik nuo 1918 m., susikūrus Estijos Respublikai.
Straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės ir moksliškai pagrįstos Vilniaus, Rygos ir Talino vardų etimologijos.

Aušra Laurinavičienė. Ar teisininkų kalba prestižinė? ..... 8

Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių Lietuvoje iki šiol nėra ryškaus vientiso socialinio sluoksnio, kurio kalba būtų prestižinė. Tad visuomenė labiau orientuojasi ne į kokio socialinio sluoksnio, o į atskirų bendrinės kalbos vartojimo sričių kalbą. Viena tokių sričių galėtume laikyti teisininkų kalbą.
Teisės dokumentai, ypač teismų sprendimai, žmonėms sukelia tam tikrų padarinių, dažnai net keičia gyvenimą, tad į juos ir jų kalbą visuomenė žiūri itin atidžiai. Todėl teisės kalboje neturi būti neaiškumų, netikslumų, nenorminių formų.
Autorė, remdamasi įvairiais teisės dokumentais, nagrinėja būdingiausius šios srities kalbos trūkumus ir pataria, kaip juos taisyti.

Janina Švambarytė-Valužienė. Nuo Trijų karalių iki Pelenų dienos ..... 13

Apžvelgusi, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią, autorė ragina: „Tikriausiai nesusibaigsim, gal ir sveikiau bus, jei šiek tiek pagavėsim. Juk reikia pavasarį sutikti, anot Mato Slančiausko, nenupoškus į pilvą, nes laukia sodo ir daržų darbai. Laikas greitai bėga, nė nepajusim, kaip kartu su kupiškėnais galėsim sakyti, kad jau gavėnas par žardą virsta (t. y. gavėnia įpusėjo).“


Klausimų kraitelė

Hemo – kada savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo? (Palmira Zemlevičiūtė) ..... 18

Dėmuo hemo- rodo sąsają su krauju ir yra vartojamas tik sudurtiniuose žodžiuose. Neretai toks sudurtinis terminas turi lietuvišką atitikmenį – sudėtinį terminą, kurio pirmasis dėmuo yra žodis kraujas, pavyzdžiui: hematoma, kraujo išlaja (lot. haematoma); hemograma, kraujo vaizdas (lot. haemogramma).
Savarankiškas linksniuojamas tarptautinis žodis hemas vartojamas cheminiam junginiui nusakyti, pavyzdžiui: Geležis yra būtinas hemo komponentas; Vitamino C reikia hemo sintezei.

Ką reiškia už(si)inkaruoti? (Robertas Stunžinas) ..... 19

Inkaras – metalinė konstrukcijų sujungimo detalė. Jos užlenktas ar paplatintas galas įleidžiamas į vieną iš jungiamųjų konstrukcijų, kitas galas privirinamas, prijungiamas varžtais prie kitos konstrukcijos: armatūros pluoštams inkaruoti gali būti naudojami vadinamieji aklieji inkarai; įrangą galima inkaruoti prie visų dūžtančių paviršių.
Kartais veiksmažodis inkaruoti vartojamas su įvairiais priešdėliais. Pavyzdžiui, priešdėlis pri- rodo kryptį artyn ir jo vediniu žymimas pritvirtinimo veiksmas: priinkaruoti stogą prie sienos. Beje, priešdėlis ne visada būtinas – kryptį galima parodyti ir prielinksniu prie: įrangą galima inkaruoti prie visų dūžtančių paviršių. Inkaro įleidimo veiksmas retkarčiais įvardijamas priešdėlio į- vediniu: į sieną reikia gerai įinkaruoti storo valcuoto vamzdžio turėklą. Priešdėlio į- vediniai retai vartojami, dažnesni junginiai su prielinksniu į: sienas inkaruoti į perdangą. Šnekamojoje kalboje ir mokomojoje literatūroje pasitaiko ir priešdėlio - vedinys užinkaruoti. Priešdėlis - čia nereikalingas – jis nerodo - būdingų krypties reikšmių „kryptis už ko nors“, „kryptis į viršų“. Tokią lietuvių kalbai nebūdingą priešdėlio vartoseną galėjo lemti kitų kalbų įtaka, plg. rus. zaankerirovat᾿. Kadangi priešdėlis - šiame vedinyje veiksmo krypties nerodo, dažnai galima išsiversti be jo: įtempiama į betoną ir užinkaruojama (= inkaruojama) betoninio elemento galuose; svarbus etapas ir procesas yra armatūros užinkaravimas (= inkaravimas). Priešdėlis nereikalingas ir kai žymima tam tikra laiko trukmė: užinkaruojant (= inkaruojant) kylio (= pleišto) tipo inkarais.
Norint pabrėžti veiksmo pabaigą galima vartoti kitų priešdėlių vedinius: Tai leido lengvai ir greitai įtempti ir užinkaruoti (= įinkaruoti, priinkaruoti) armatūrą.
Priešdėlis - nevartotinas ir junginiuose su prielinksniu į, kai norima nurodyti į vidų krypstantį veiksmą: [...] jos galus užinkaruojant (= inkaruojant) į atramas; užinkaruota (= įinkaruota) į atsparas. Priešdėlis - taip pat netinka su sangrąžos dalelyte savaiminiam veiksmui žymėti: armatūra yra lenkta [...] ir tiesi, užsiinkaravusi (= įsiinkaravusi) dėl sukibimo su betonu.
Rusų kalbos įtaka galėjo lemti ir kitų netaisyklingų priešdėlio - vedinių atsiradimą, pavyzdžiui, jokios priešdėlio - būdingos reikšmės nėra vedinyje užsipleištuoti: lynas gali susiploti ir užsipleištuoti. Veiksmažodžio susiploti priešdėlis su- rodo kryptį į vieną vietą, tad šį priešdėlį reikėtų vartoti ir su antruoju veiksmažodžiu – susipleištuoti.

Kiek ir ko galima susemti? (Inga Mataitytė) 20

Pagrindinė veiksmažodžio susemti reikšmė LKŽ „semiant visus paimti, surinkti“; DŽ „viską pasemti“. Susemti galima ką nors skystą, birų, išsibarsčiusį, išsklidusį – vandenį, grūdus, šiukšles, išspietusias bites…
Abu žodynai nurodo ir perkeltinę reikšmę „apsupus visus paimti, suimti“. Ši reikšmė net labai paplitusi dabartinėje vartosenoje – šnekamojoje kalboje ir publicistikoje su kriminalistika ir teisėsauga susijusiuose kontekstuose: Pareigūnai „susėmė“ neblaivias atžalas; Šilutės kriminalistai susėmė telefoninių sukčių šešetuką ir pan.
Bet kai kurių dabarties vartotojų sąmonėje veiksmažodis susemti taip sutapo su sinoniminiais veiksmažodžiais suimti, sulaikyti, tarptautiniu areštuoti, kad pavartojamas ir su daiktavardžio vienaskaita: Tą vidaus reikalų ministrą tikriausiai ne vien užgražias akis susėmė; „Susėmė“ dar vieną vandens vagį. Kalbėtojų intencija aiški: pavartoti gyvesnį žodį, nes minėti sinonimai yra neutralūs, bet išleidžiama iš akių veiksmažodžio susemti semantika „apsupus visus paimti“. Tiesa, apsupimo semos dabartinėje vartosenoje dažniausiai nebelieka: nusikaltėliai ar prasižengėliai gali būti sulaikomi ir neapsupti.
Glaudus šios reikšmės ryšys su tiesiogine veiksmažodžio susemti reikšme rodo, kad susemti galima tik ką nors, ko yra daugiau nei vienas. Pamėginkime įsivaizduoti, kaip susemiamas vienas žmogus… Bet išeitis yra – neformaliame kontekste šiam reikalui (kalbant ir apie daug, ir apie vieną įkliuvusįjį teisėsaugai) tinka žodis supakuoti.
Žinoma, veiksmažodis susemti šia reikšme gali būti vartojamas ir su daiktavardžių vienaskaita, kai šie yra kuopiniai: susėmė paauglių gaują, susėmė mažne visą Alytaus miesto grietinėlę; Pasamdžiau brigadą, ją susėmė, nes visi nelegalai; susėmė vieną pamainą Medininkuose ir parodomoji akcija baigėsi ir kt. Taip pat kitaip kaip vienaskaita nepasakysi, kai šio veiksmo objektas yra keliasdešimt + vienas žmogus: […] Italijos policijos reidą, kurio metu buvo susemtas 21 įtariamas mafijos narys.
Pabaigoje pasakytina, kad visai nėra reikalo veiksmažodžio susemti šia reikšme vartoti su kabutėmis, tai normali perkeltinė reikšmė.


Mums rašo

Lietuvių kalbos draugijai – 25 (Eugenijus Urbonas) ..... 22

Ilgametis LKD Panevėžio skyriaus pirmininkas, LKD garbės narys Eugenijus Urbonas pasakoja apie 1988 m. įkurto draugijos skyriaus nuveiktus darbus.

„Bandyti suprasti iš pagrindų“ (Diegas Ardoinas, kalb. Veslava Račickaja) ..... 24

Skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu.


Svetur

Geolingvistikos projektas Švedijoje (Agnė Pukevičiūtė) ..... 29

Gretinamas 1998–2003 m. Švedijoje atliktas tyrimas „SweDia 2000“ ir 2011–2013 m. Lietuvos tarmėtyrininkų projektas „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“.
 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė


Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.