Spausdinti
Trečiajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Akelaitis aptaria tradicines ir naujesnes dvitaškio funkcijas tekste; A. Genelytė-Gritėnienė ir R. Urnėžiūtė svarsto, iš kur kilęs žodis „kipišas“, ką jis reiškia ir ką galima pasiūlyti vietoj jo; I. Smetonienė pristato naująją Reginos Koženiauskienės monografiją „Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė“; spausdinamas V. Pupšio pasakojimas apie kalbininką, pedagogą, lietuvių kalbos dėstymo metodikos specialistą Praną Gailiūną, Virginijos Vasiliauskienės ir Kristinos Rutkovskos interviu apie Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų“ mokslinio kritinio leidimo rengimą, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarės Irenos Andriukaitienės kalba, pasakyta per 2013 m. Kovo 11-osios minėjimą Seime...

 

TURINYS


Irena Andrukaitienė. Tauta prasideda nuo žodžio ..... 3

     Iš mūsų gali atimti žemę, gali atimti valstybę, ir tai jau buvo padarę ne vieną kartą. Bet tauta net ir tada liktų gyva, kol bent vienas iš mūsų kalbėtų lietuviškai. Nes tauta – ne tik valstybė. Tauta prasideda nuo žodžio. Žodis yra tautos dvasia. Lietuvos dvasia yra kiekviena iškovota lietuviškos abėcėlės raidė....
     Straipsnis parengtas pagal kalbą, pasakytą 2013 m. Kovo 11-osios minėjime Lietuvos Respublikos Seime. Autorė yra Kovo 11-osios Akto signatarė, Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos direktorė.


Gintautas Akelaitis. Dvitaškis – kur jis reikalingas, toleruotinas, neleistinas ..... 5

     Pirmiausia, reikia atskirti dvitaškį kaip skyrybos ženklą, vartojamą rašytinės kalbos sakiniuose ir, plačiau imant, tekstuose. Tokio dvitaškio dėjimas aprašytas skyrybos taisyklėse. Antra, specialus, ne sintaksiniu ir reikšminiu pagrindu paremtas dvitaškio dėjimas dokumentų tekstuose yra aptariamas tų tekstų įforminimo aprašuose. Trečia, dvitaškis yra ir vadinamasis „techninis“ ženklas, dažniausiai rodantis dydžių santykį matematikoje ir kitose srityse (pavyzdžiui, sporto rezultatų užrašai). Nors rašytinei kalbai svarbiausias pirmas atvejis, matyti, kad į dvitaškio dėjimą antraštėse ir teksto sakiniuose skverbiasi antro ir net trečio kriterijų lemtų atvejų. Straipsnyje nagrinėjami būdingesni dvitaškio vartojimo atvejai, tarp kurių ryškėja ir šio ženklo dėjimo mada.
     Daroma išvada, kad dvitaškis antraštėse dėtinas tik pagal bendruosius šio ženklo vartojimo sakinyje kriterijus; paantraščių skyrybos ženklas – skliaustai; ekspresyviai siejamų antraštės dalių santykio ženklas – brūkšnys. Tarp pakankamai savarankiškų antraštės dalių rašytinas taškas, nors antraštės su taškais – dar palyginti retas dalykas. Nedera dvitaškio dėti rišlaus teksto sakiniuose prieš išvardijamus sintaksinius elementus po tvarkomosios reikšmės žodžių ir tais atvejais, kai prieš išvardijamus elementus nėra apibendrinamojo žodžio.


Aurelija Genelytė-Gritėnienė, Rita Urnėžiūtė. Gal geriau tegu verda kraujas, o ne kipišas ..... 11

     Dabartinėje šnekamojoje kalboje ima plisti žodis kipišas. Jei supykę, susierzinę, kuo nors nepatenkinti nusikeiktume Kipšas griebtų! Kad tave kipšas nujotų! ar panašiai, tai bala nematė. Bet kipišas – tai ne lietuviškas kipšas, vienų kalbininkų (Ernsto Frenkelio) sietas su būdvardžiu piktas, kitų (Prano Skardžiaus) – su veiksmažodžiu kibti. Kipišo nerasime lietuvių kalbos žodynuose, jo nėra ir 2007 m. išleistame Egidijaus Zaikausko lietuvių žargono žodynėlyje.
     Kipišas fiksuotas tik naujausiuose Roberto Kudirkos žodynuose – „Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne“ (2012), „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodyne“ (2012). Tai žodis klajūnas, atkeliavęs pas mus iš rusų kalbos kalėjimo žargono. Straipsnio autorės, remdamosi įvairiais žodynais, svarsto, iš kur šis žodis kilęs, ką jis reiškia ir ką galima pasiūlyti vietoj jo.


Aktualijos

Apie Konstantino Sirvydo „Punktus sakymų“ – su mokslinio kritinio leidimo rengėjomis ..... 14

     2012 m, baigtas rengti mokslinis kritinis Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ leidimas. Spausdinamas pokalbis su šį darbą atlikusiomis kalbininkėmis Virginija Vasiliauskiene ir Kristina Rutkovska.


Iš praeities

Pranas Gailiūnas – pedagogas, mokslininkas ir žmogus (Vladas Pupšys) ..... 23

     2013 m. sausio 5 d. sukako 100 metų, kai gimė kalbininkas, pedagogas, lietuvių kalbos dėstymo metodikos specialistas, lietuvių kalbos vadovėlių ir kitų mokomųjų knygų autorius ir bendraautoris Pranas Gailiūnas (m. 1977 m. liepos 24 d.). Spausdinamas buvusio jo mokinio ir studento Vlado Pupšio (1934–2009) pasakojimas, parengtas pagal neskelbtą rankraštį, redakcijai atiduotą atsiminimų autoriaus brolio Vytauto Pupšio.


Apžvalga
..... 30

     Irena Smetonienė rašo apie naująją Reginos Koženiauskienės monografiją „Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė“ (2012).


VLKK nutarimas Nr. N-1 (137)
(su Aistės Pangonytės komentaru) ..... 32

     Naujausiame VLKK nutarime įteisinti norminiai etninių Lietuvos sričių pavadinimai (Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija) ir jų šalutiniai variantai (Aukštaičiai, Dzūkai, Sūduva, Žemaičiai), patikslintas Klaipėdos r. esančio ežero vardas – Plocis.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė



Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.