Spausdinti

     Antrajame 2021 m. kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie pastoviųjų žodžių junginių vertimo problemas, valstybės pavadinimų Baltarusija ir Gudija kilmę ir vartojimo kontekstus, domimasi posakio sviestas sviestuotas kilme ir sąsajomis su tradicinių posakių apie sviestą semantika... 


TURINYS

Jurgita Vaičenonienė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė. Kolokacijų vertimas: žvilgsnis į vertėjų virtuvę ..... 3

     Nors pastovieji žodžių junginiai vertimo tyrimuose nėra nauja tema, bet kolokacijų vertimo problemos, su kuriomis susiduria būsimieji vertėjai, dar mažai tirtos. Straipsnio autorės nagrinėja, kaip polinkiai keisti originalo raišką, pastebimi ir profesionalių vertėjų darbuose, atsiskleidžia besimokančių versti studentų tekstuose. Remdamosi daugiakalbio besimokančiųjų versti tekstyno MUST duomenimis, jos domisi, kokių sunkumų nepatyrusiems vertėjams kelia kolokacijų vertimas. Pabrėžiama, kad tiriant besimokančiųjų versti tekstus svarbu ne kritikuoti daromas klaidas, bet analizuoti vertėjų sprendimus ir jų priežastis.


Rita Urnėžiūtė. Apie sviestą ir perteklių ..... 14

     Aiškinantis posakio sviestas sviestuotas kilmę nagrinėjami įvairius teigiamo vertinimo atspalvius reiškiantys posakiai su riebalų pavadinimais sviestas, taukai.

     Remiantis pagrindinių lietuvių kalbos žodynų medžiaga tvirtinama, kad posakis sviestas sviestuotas nėra senas lietuviškas frazeologizmas. Jis atėjo iš slavų kalbų kaip neigiamą vertinimą perteikiantis posakis, pirmiausia skirtas nesaikingai kalbos raiškai apibūdinti. Tapęs įmonės vardu ir prekės ženklo dėmeniu, jis pasuko savais prasmės keliais ir neigiamo vertinimo atspalvis išblėso. Tokiam reikšmės pokyčiui galėjo turėti įtakos ir tai, kad pagrindinis junginio žodis, kaip rodo žodynai, kalbos vartotojų siejamas su teigiamais reiškiniais – sotumu, pasiturimu gyvenimu, sėkme (kaip sviestas, kaip per sviestą, lyg sviestu patepta ir kt.).

 

Aktualijos

Rūstis Kamuntavičius. Dėl Gudijos pavadinimo ..... 18

     Straipsnio autorius, apžvelgęs pavadinimų Gudija ir Baltarusija kilmę ir vartojimo lietuvių kalboje tradiciją, teigia, kad abu šie vardai galėtų būti vartojami, bet skirtinguose kontekstuose: „Taigi Gudija yra platesnis ir bendresnis pavadinimas, o Baltarusija – siauresnis, skirtinas tik rusiškajai ir oficialiajai imperinei, sovietinei ir autoritarinei XIX–XXI a. pusei akcentuoti. Baltarusija – tai ta pati Gudija, tik su rusišku sovietiniu politiniu, kultūriniu ir ekonominiu prieskoniu.

     Dviejų pavadinimų – platesnio Gudijos ir siauresnio Baltarusijos – vartojimas tuo pačiu metu ir, galima sakyti, tiems patiems dalykams pavadinti neturėtų gluminti. Atvirkščiai, tai geriau parodo krašto identiteto ir istorijos specifiką.“


Rimantas Balsys. In memoriam Guido Michelini ..... 21

     2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos akademinę bendruomenę pasiekė skaudi žinia iš Parmos – čia staiga mirė Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, Klaipėdos universiteto Garbės daktaras profesorius Gvidas Mikelinis (Guido Michelini).


Iš praeities

Antanas Balašaitis. Mano kelias ir darbas prie „Lietuvių kalbos žodyno“ ..... 24

     Žodynininkas, kalbos mokslo populiarintojas Antanas Balašaitis pasakoja apie savo pažintį su didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“, lituanistikos studijas, Žodyno redakcijoje dirbusius kalbininkus.


Apžvalga

Džiuljeta Maskuliūnienė. „Gimtoji kalba mokykloje“ IX ..... 33

     Artėjant jubiliejinei dešimtajai konferencijai „Gimtoji kalba mokykloje“, pristatomas pernai vykusios konferencijos pranešimų rinkinys.


Metų žodis ir Metų posakis

Rita Urnėžiūtė. Melagiena, kaukė ir daugiaprasmis Panevėžio mero posakis ..... 35

     Vasario 21 d. paskelbti jau ketvirtą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Straipsnyje pristatomi rinkimų nugalėtojai ir atkreipiamas dėmesys į išskirtinius 2020 metų rinkimų bruožus: pandeminių žodžių ir posakių vyravimą, naujadarų gausą.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.