Spausdinti

      Antrajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje K. Kaminskas pasakoja apie grįžtančių emigrantų vaikus Lietuvos mokyklose, L. Vilkienė pristato Vilniaus gimnazijų mokinių lietuvių kalbos žodyno tyrimus, B. Stundžia komentuoja naujausias kirčiavimo rekomendacijas; naujame skyrelyje „Pedagogo užrašai“ žvelgiama į literatūrinio ir kalbinio ugdymo sąsajas ir kt. 

TURINYS  


Kęstutis Kaminskas. Grįžtantys iš emigracijos vaikai Lietuvos mokyklose ..... 3

   Grįžtantys iš emigracijos vaikai pasižymi labai skirtingais lietuvių kalbos gebėjimais: vieni nekalba lietuviškai ir todėl negali mokytis mokyklose, kur mokoma lietuvių kalba, kiti yra visai raštingi, bet neturi literatūrinio išprusimo, kurio reikalauja bendrojo ugdymo mokyklos lietuvių kalbos programos. Šių vaikų integravimasis į švietimo sistemą – rimta užduotis Lietuvos mokyklai kaip institucijai.

Loreta Vilkienė. Mokinių žodyno tyrimai Vilniaus gimnazijose ..... 8

   Trys Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkės tyrė Vilniaus lietuviškų, lenkiškų ir rusiškų gimnazijų trečių klasių mokinių lietuvių kalbos mokėjimo kokybę, jos ryšius su kalbinėmis nuostatomis ir mokymosi motyvacija. Vienas iš tyrimo klausimų buvo mokinių vartojamo lietuvių kalbos žodyno dydis. Gauti rezultatai ir jų analizė atskleidė reikšmingų išvadų ir suteikė medžiagos tolesniems tyrimams.

Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimą toliau artinant prie vartosenos ..... 13

   Straipsnyje komentuojamos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apsvarstytos ir pakoreguotos kirčiavimo rekomendacijos.


Atgarsiai


Kazimieras Ambrasas SJ. Neleiskime pražūti savo tėviškių atminimui ..... 14

   Atsiliepiant į pernai žurnale skelbtą Laimučio Bilkio straipsnį „Vietovardžių metų prasmė“ pasakojama apie žmones, įamžinančius savo tėviškių atminimą.


Aktualijos


Rita Urnėžiūtė. Mokslininkai ir mokytojai apie bendrinę tartį ir kirčiavimą ..... 15

   Sausio 22 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir Lietuvių kalbos institutu surengė diskusijų seminarą „Kiek svarbus bendrinės tarties ir  kirčiavimo ugdymas mokykloje?“. Apžvelgiami pranešimai ir svarbiausi diskusijose gvildenti klausimai.


Metų žodis ir Metų posakis


Rita Urnėžiūtė. Dar kartą apie Alytų, arba 2019-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimams pasibaigus ..... 19

   Vasario 21 d. paskelbti trečią kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Metų žodžiu visuomenė išrinko žodį „gaisras“, komisija – žodį „trinkelizacija“. Metų posakio rinkimuose ir visuomenė, ir komisija pirmą vietą skyrė posakiui „Mes dzūkai – ne paspirtukai“.


Pedagogo užrašai


Jurga Dzikaitė. Literatūrinis ir kalbinis ugdymas – neatskiriami ..... 22

   Remdamasi savo asmenine patirtimi, mokytoja Jurga Dzikaitė pasakoja, kaip literatūros pamokose aktualizuojamas kūrėjo, kūrinio ir vietos ryšys, kaip mokomasi suprasti ir vartoti literatūros mokslo terminus, atskleisti kūrėjų leksikos ypatybes.


Apžvalga

Asta Balčiūnienė, Violeta Meiliūnaitė, Regina Rinkauskienė. Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje (apžvelgia Violeta Meiliūnaitė) ..... 26

   Autorių kolektyvo monografijoje nagrinėjant rytų aukštaičių kupiškėnų, panevėžiškių ir uteniškių paribio šnektas siekta įvertinti kalbos variantų vartoseną, kaitą ir raidos polinkius, atskleisti šnektų vartotojų kalbines nuostatas.

Skelbiamas Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos pretendentų konkursas ..... 28


Kronika ..... 31

    Vasario 7 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete atidaryta akademiko Zigmo Zinkevičiaus auditorija. Apie šį renginį rašo Mindaugas Šinkūnas. Rita Urnėžiūtė pasakoja apie antruosius Lietuvių kalbos draugijos skaitymus, šiais metais surengtus kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba, „Lituanistų sambūriu“ ir Valstybine lietuvių kalbos komisija. Paskutiniuose žurnalo puslapiuose skelbiamos dvi šio renginio dalyvių priimtos rezoliucijos: dėl valstybinės kalbos statuso stiprinimo ir dėl lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose.


Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.