Spausdinti

Antrajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis tęsia pasakojimą apie lietuvių, kaip valstybinės, kalbos įsitvirtinimą tarpukario Lietuvos gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius; D. Vaišnienė svarsto, ar šiais laikais mokykla, o vėliau universitetas išugdo gebėjimą kalbėti ir rašyti aiškiai, sklandžiai, prisitaikant prie įvairių kontekstų ir terpių; B. Stundžia atskleidžia, ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas; A. Klimaitienė aptaria lietuvių kalbos savitąsias raides kitų Europos kalbų savitų raidžių kontekste, pagal dažnumą pirmiausia rikiuojasi š, č, ž, ą, ę, ū..., o iš vien lietuvių vartojamų trijų ė, į, ų dažnesnė ė (matyt, todėl, kad pasitaiko kaitomų žodžių galūnėse); komentuojamas VLKK sprendimas pripažinti netekusiu galios nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“; pristatomi Gimtosios kalbos dieną paskelbti metų žodžiai „šimtmetis“, „veryganas“ ir metų posakiai... 

TURINYS


Daiva Vaišnienė. Kalbinis švietimas: skleisti ar keisti? ..... 3

Daiva Vaišnienė teigia, kad informacijos ir žinių amžius gerokai išplečia tradicines kalbos funkcijas, vartojimo sritis ir keičia kalbinius visuomenės poreikius. Šiandien kalba yra būtinas mokslinės komunikacijos, naujų žinių kūrimo, sklaidos ir saugojimo dėmuo, todėl ji turi būti aiški, sklandi, tinkama šiuolaikinėms technologijoms ir bendravimo terpėms. Straipsnio autorė svarsto, ar mokykla, o vėliau studijos išugdo gebėjimą taip vartoti ir kurti kalbą.


Aldonas Pupkis. Lietuvių kalba valstybėje. Iš tarpukario patirties ..... 7

Pirmojoje straipsnio dalyje, paskelbtoje sausio numeryje, rašyta, kaip Vasario 16-osios Lietuvoje buvo kuriama teisinė lietuvių kalbos konstitucinės nuostatos įgyvendinimo bazė. Straipsnio tęsinyje rašoma apie lietuvių kalbos įsitvirtinimą valstybės gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius.


Bonifacas Stundžia. Ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas? ..... 15

Dvikalbiai Mažosios Lietuvos žodynai – puikus šaltinis kalbų sistemų sąveikai ir jos padariniams tirti. Viena iš įdomiausių tokių tyrimų krypčių – dūrinių analizė. Žinant, kad vokiečių kalbos žodžių dūryba yra produktyvesnė negu baltų kalbų, aiškinamasi, kaip žodynų sudarytojai perteikė vokiečių kalbos dūrinius lietuvių kalba. Daroma išvada, kad pamorfeminių vertinių, kai abu vokiečių kalbos dūrinio dėmenys perteikiami tos pačios reikšmės lietuvių kalbos žodžiais – savakilmiais ar skolintais – kiekis ir santykinis svoris priklauso nuo sudurtinio žodžio kategorijos. Gausiausia dūrinių grupė abiejose kalbose – determinatyviniai dūriniai, sudaryti pagal modelį „daiktavardis + daiktavardis“ (Ruderband ir vairvirvė, Kammerherr ir kamarponis, ir kt.). Dvikalbiuose Mažosios Lietuvos žodynuose esama sudurtinių žodžių, ne tik išsiverstų iš vokiečių ar slavų kalbų, bet ir sukurtų pačių žodynininkų. Pavyzdžiui, Jokūbo Brodovskio naujadarais laikomi liepžydis „liepos mėnuo“, pėdsekis „sekantis pėdomis (pėdsakais) šuo“, barzdskutis „barzdos skustuvas“.


Aktualijos

Rita Urnėžiūtė. Mūsų gyvenimo atspindžiai 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose ..... 20

Tarptautinę gimtosios kalbos dieną paskelbti antrą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Visuomenės balsavime Metų žodžiu išrinktas VERYGANAS. Komisija Metų žodžiu išrinko ŠIMTMETĮ.
Visuomenės išrinktas Metų posakis – popiežiaus Pranciškaus linkėjimas Lietuvai VIEŠPATIE, TE LIETUVA BŪNA VILTIES ŠVYTURIU. Komisijos Metų posakis – VAIKŲ TEISES IŠKVIESIU.


Agnė Klimaitienė. Savitosios lietuvių kalbos raidės – unikalios ir bendros su kitomis ES kalbomis ..... 23

Europos Sąjungoje yra 24 oficialios kalbos. Iš jų 22-ose vartojami lotynų rašmenys. Kiekvienos jų, išskyrus anglų kalbą, abėcėlėse yra savitųjų raidžių, nepriklausančių pagrindinei lotynų abėcėlei, kuri faktiškai sutampa su anglų kalbos abėcėle. Lietuvių kalbos abėcėlė turi devynias savitąsias raides: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Kai kurias iš tų raidžių matome ir kitų kalbų abėcėlėse: ą ir ę – lenkų, č, š ir ž – latvių, čekų, kroatų, slovėnų, ū – latvių. Raidės ė, į, ų vartojamos tik lietuvių. Dažniausia iš šių trijų raidžių yra ė. Gausesnį jos vartojimą, matyt, lemia tai, kad šia raide baigiasi lietuvių moterų pavardės ir nemažai vardų.


Irena Raščiuvienė. Liekanti sakiniuose – parašytuose ir ištartuose… (apie Jadvygą Kareckaitę-Statkevičienę) ..... 25

Sausio 27 d. atsisveikinome su kalbininke, ilgamete Vilniaus pedagoginio instituto docente Jadvyga Kareckaite-Statkevičiene (g. 1933).


Teisės aktai ..... 28

Skelbiamas VLKK nutarimas Nr. N-1 (171), kuriuo pripažintas netekęs galios VLKK nutarimas „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“, ir VLKK komentarai: 

 

Kronika ..... 31

Skyrelyje „Valstybinė kalba“ rašoma apie visuomenės ir specialistų reakcijas į sprendimą pripažinti netekusiu galios VLKK nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“. 

 

Skelbimai 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.