Spausdinti

Antrajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apžvelgiamos 2015 m. pab. ir 2016 m. pr. lingvistinio gyvenimo naujienos; prisimenami Simas Karaliūnas ir Albina Bataitytė; Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistemą pristato R. Urnėžiūtė; G. Grigas ironiškai svarsto, kiek ilgai kompiuterių klaviatūrose ir programose bus rašomi angliški klavišų pavadinimai; P. Kniūkšta, peržvelgęs praėjusių metų „Poezijos pavasario“ almanachą, svarsto, ar meniškai paveikus rašybos ir skyrybos taisyklių ignoravimas poetų kūryboje...

     

                                                                   TURINYS 

Pranas Kniūkšta. Nepoetiški klaustukai dėl taškų ir kablelių poezijoje ..... 3

Skaitant praėjusių metų „Poezijos pavasario“ almanachą kalbininkui krito į akis naujoviška poezija, kurios svarbiausia ypatybė – pagal taisykles įformintų sakinių neturintys tekstai. Ryškiausi šių kūrinių formos bruožai: didžiųjų raidžių nerašymas ir skyrybos ženklų nevartojimas. Straipsnyje parodoma, kaip šie požymiai įvairuoja almanacho autorių kūriniuose, abejojama, ar visada tokie tekstai yra suprantami ir meniškai paveikūs.


Aktualijos

Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema – jau sukurta (par. Rita Urnėžiūtė) ..... 9

2015 m. vasarą visuomenei pristatyta Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema (LKIIS, interneto adresas http://lkiis.lki.lt), aprėpianti įvairias viešąsias elektronines paslaugas: e. kartotekas, e. mokymus, e. žodynus, duomenų bazes. Sistemą kūrė Lietuvių kalbos institutas kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu. Apie LKIIS teikiamas galimybes, jos kūrimą ir perspektyvas pasakoja keletas šios sistemos kūrėjų: LKI direktorė Jolanta Zabarskaitė ir jos pavaduotoja Violeta Meiliūnaitė, LKI Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnieji mokslo darbuotojai Alma Ragauskaitė, Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė ir Laimutis Bilkis, Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Miliūnaitė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Anželika Gaidienė, LLTI Dainyno skyriaus vyresnio¬ji mokslo darbuotoja Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė, Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojos Aelita Kensminienė ir Jūratė Šlekonytė, LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Apie kalbininką Simą Karaliūną ir jo pasaulį (Rita Urnėžiūtė) ..... 20

Sausio 20 d. Lietuvių kalbos institute paminėtos 80-osios baltisto, etimologo, sociolingvisto Simo Karaliūno gimimo metinės. Pami¬nėtos jau be jo paties. Kalbininko gyvenimo kelias nutrūko 2015 m. lapkričio 28 d. Kolegos, mokiniai, bendraminčiai, artimieji prisimena drauge su Simu Karaliūnu prabėgusius metus, vertina kalbininko mokslinių idėjų originalumą, atskleidžia jo asmenybės bruožus.

Netekome lietuvių kalbos darbininkės Albinos Bataitytės (Rasuolė Vladarskienė) ..... 25

Metų pradžioje (2016 m. sausio 13 d.), vos spėjusi pa¬minėti savo 81-ąjį gimtadienį, į Amžinybę iškeliavo redaktorė, gim¬tosios kalbos puoselėtoja Albina Bataitytė. Spausdinamas ilgametės kolegės, žurnalo „Bendrinė kalba“ (iki 2014 m. „Kalbos kultūra“) atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės atsisveikinimo žodis.


Kronika
..... 27

„Kronikos“ skyreliuose „Personalijos“ ir „Renginiai“ apžvelgiamos šios tematikos 2015 m. pabaigos ir 2016 m. pradžios lingvistinio gyvenimo naujienos.


Žiupsneliai

„Šypt“ – „šyft“ (Gintautas Grigas) ..... 32

Ironiškai svarstoma, ar dar ilgai kompiuterių klaviatūrose ir programose bus rašomi angliški klavišų pavadinimai.

                                                                               Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.