Spausdinti
, leksika

Dvylikto 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numerio tema – žodžiai, žodynai, žodynininkai. V. Sakalauskienė nagrinėja Jono Jablonskio ir talkininkų sukauptą žodyno kartoteką, A. Čepaitienė, L. Brazaitienė – kaip keičiasi tarmėtyrininko veikla, J. Švambarytė-Valužienė – apie Vytautui Vitkauskui kolegų užrašytas knygas. D. Liutkevičienė ir D.Murmulaitytė pasakoja apie LKI konkursą „Mano žodynas“, A. Musteikis – apie Latvių kalbos agentūros surengtus latviškiausio žodžio rinkimus... 


TURINYS


Vilija Sakalauskienė. Jono Jablonskio kartoteką „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“ pavarčius ..... 3

     Jonas Jablonskis jau nuo pat savo kalbinės veiklos pradžios suvokė vienintelį tuo metu tinkamą kelią – kalbos normas grįsti kaimo žmonių kalbos dėsniais bei duomenimis. Vertingų duomenų kalbininkas sukaupė rinkdamas medžiagą žodyno kartotekai. Jablonskio sudaryta kartoteka (14,5 tūkst. vienetų), kurią jis pats vadino „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Joje gausu retų tarmiškų žodžių ir vaizdingų iliustracinių sakinių.
     Žodžius rinkti Jablonskiui padėjo talkininkai iš įvairių Lietuvos vietų: Stasys Dabušis iš Leipalingio, Florijonas Būbelė iš Alsėdžių, Jurgis Šlapelis iš Kupiškio, Kazimieras Jokantas iš Skapiškio, Matas Slančiauskas iš šiaurės vakarų aukštaičių šnektų, Kazimieras Jaunius iš Kvėdarnos bei kitų žemaičių šnektų ir iš aukštaičių ploto. Tikras gyvasis kalbos šaltinis kalbininkui buvo Žemaitė. Kartotekoje gausu duomenų ne tik iš tarmių, bet ir iš žodynų, įvairių raštų, grožinės literatūros, tautosakos rinkinių, gramatikų, vadovėlių.

Agnė Čepaitienė, Laura Brazaitienė. Kaip keičiasi tarmėtyrininko veikla ..... 8

     2020 m. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkai informacinių sistemų platformos „ArcGIS“ įrankiais pradėjo kurti Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazės modelį, arba Tarmyną. Į jį keliama ir gausi kelių laikotarpių kalbinė medžiaga, ir naujausi duomenys. Tam, kad dialektologai galėtų vertinti tarmę realiu laiku, archyvinius duomenis lyginti su pačiais naujausiais kalbos duomenimis, Tarmynas nuolat pildomas garso įrašais, anketų duomenimis, nuotraukomis ir kita medžiaga. Tai atliekama naujoviškai – tyrėjai duomenis renka naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis. Į Tarmyną taip pat keliami sociolingvistinių ir perceptyviosios dialektologijos anketų duomenys, perceptyviosios dialektologijos ir dialektometrijos metodų, sociokultūrinių tinklų pagrindu braižyti žemėlapiai.

 

Aktualijos

Danutė Liutkevičienė, Daiva Murmulaitytė. Žodynų konkursas „Mano žodynas“ – visas kartas telkianti kūryba ..... 15

    Jau penktą kartą įvyko tradicinis Lietuvių kalbos instituto rengiamas nacionalinis konkursas „Mano žodynas“. Jo dalyviai rungėsi trijose grupėse: 5–8 kl. mokiniai atsiuntė aštuonis žodynus, 9–12 kl. mokiniai – keturis, o iš suaugusiųjų sulaukta penkių darbų. Instituto žodynininkės, apžvelgusios atsiųstus darbus ir pristačiusios nugalėtojus, džiaugiasi: žodininkyste domisi ir mažieji, ir jaunimas, ir vyresnieji, tai yra įvairias kartas telkianti kūryba, leidžianti tikėti ne tik konkurso „Mano žodynas“ tęstinumu, bet ir lietuvių leksikografijos ateitimi.


Iš praeities

Janina Švambarytė-Valužienė. Kalbininkų autografai Vytautui Vitkauskui dovanotose knygose ..... 22

     Asmeninė autografuota Vytauto Vitkausko bibliotekos dalis – ne tik individualus spaudos leidinių rinkinys, bet ir kalbininko kultūrinio gyvenimo atspindys, asmenybės bruožų nuoroda. Iš autografų tekstų spręstina, kad Vitkauskui kalba buvo didžiausia vertybė ir tai suprato jam knygas dovanojantys asmenys.


Svetur

Audrius Musteikis. Latviškiausias žodis – rupjmaize „ruginė duona“ ..... 26

     2020 m. lapkričio 18­ąją, Latvijos Nepriklausomybės dieną, paskelbti Latvių kalbos agentūros surengtų latviškiausio žodžio rinkimų rezultatai. Iš 1360 pasiūlytų žodžių sudarius dešimtuką ir surengus balsavimą, latviškiausiu žodžiu išrinktas rupią ruginę duoną įvardijantis žodis rupjmaize. Straipsnyje apžvelgiama, ką ir kodėl siūlyta įtraukti į rinkimus, kviečiama paskaityti, kaip žodžių siūlytojai komentuoja savo teikinius ir kaip iš šių komentarų susiklosto leksinis latvių kalbos vartotojo portretas.


2021 metais sukanka ..... 30


„Gimtosios kalbos“ 2020 m. turinys ..... 34


Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.

 

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras kviečia prenumeruoti žurnalą „Gimtoji kalbą“ (prenumerata pratęsta iki 2021 m. sausio 10 d.), žr. čia.
Išsirinkite Jums patogiausią prenumeratos būdą – elektroninį ar popierinį.