Spausdinti

Vienuoliktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-mečio proga A. Antanaitis apibrėžia valstybinės kalbos politikai kylančias užduotis; V. Zubaitienė recenzuoja A. Balašaičio knygą „Žodžiai ir žodynai“; G. Grigas atkreipia dėmesį, kad soc. tinklų „sekti“ ir „sekėjas“ yra pagal reikšmes nelabai tinkamas angl. „„follow“ ir „follower“ vertimas – geriau „stebėti“ ir „stebėtojas“; A. Šolienė pasakoja apie diskurso žymiklių tyrimus VU; Vilniaus Gabijos gimnazijos mokinė E. Grybaitė pasakoja apie Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžių tyrimą; skelbiami Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos nuostatai... 


TURINYS 


Audrys Antanaitis. Valstybinė kalba – dabartis ir perspektyvos ..... 3 

Lapkričio 18 d. sukako trisdešimt metų, kai lietuvių kalba atgavo valstybinės kalbos statusą. Ta proga Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija surengė konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“. Vienas iš konferencijos pranešėjų VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis savo pranešime svarstė, kokia šiandien yra valstybinės kalbos savijauta, ir apibrėžė valstybinės kalbos politikai kylančias užduotis.

Audronė Šolienė. Diskurso žymikliai: ar viskas išverčiama? ..... 7

Dėl diskurso žymiklių apibrėžties esama įvairių nuomonių, bet sutariama, kad į ją įtrauktini ir sintaksiniai, ir pragmatiniai požymiai. Diskurso žymikliais laikomi žodžiai ar žodžių junginiai, priklausantys bet kuriai žodžių klasei, neprisidedantys prie propozicinio sakinio turinio, daugiafunkciai, lengvai integruojami į sintaksinę sakinio struktūrą. Diskurso žymiklių vartosenos įvairovę leidžia atskleisti tekstynais paremti tyrimai. Nagrinėjant dvikalbiuose lygiagrečiuosiuose tekstynuose sukauptą medžiagą paaiškėja įdomių dalykų apie diskurso žymiklių atitikmenis vertimuose.

Emilija Grybaitė. Partizano slapyvardis – žmogaus gyvenimo istorija ..... 10

Vilniaus Gabijos gimnazijos mokinė Emilija Grybaitė (mokytoja Vilija Rutkauskienė) pasakoja apie savo atliktą Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžių tyrimą.


Recenzijos

Antanas Balašaitis „Žodžiai ir žodynai“ (rec. Vilma Zubaitienė) ..... 12

Recenzuojama žodynininko, žodžių ir žodynų tyrėjo Antano Balašaičio knyga – atnaujintas ir papildytas 1984 m. išleistos knygos „Žodžiai ir žodynai“ variantas.


Mums rašo

Gintautas Grigas. Sekti ir stebėti ..... 18

Socialiniuose tinkluose dažnai vartojami žodžiai sekti ir sekėjas. Sakoma, kad tinklo dalyvis (narys) seka kitą dalyvį, jeigu jis nuolat gauna to dalyvio skelbiamą medžiagą. Šis informacijos gavėjas dažnai vadinamas sekėju. Bet ar tinka informacijos gavėją vadinti informacijos sekėju?
Socialinių tinklų naujienos greitai kinta, galbūt kai kam tai asocijuojasi su judančiais dalykais (veiksmažodis sekti turi reikšmę 2. „stebėti judantį daiktą“: Seka akimis plaukiojančių žuvų šešėlius; Sekti lėktuvo skridimą; DŽ). Tačiau kalbant apie žmogaus, grupės ar organizacijos sekimą atsiranda ir neigiamų asociacijų (plg. sekti 3. „stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint išaiškinti: Sekti priešo judėjimą; Sekti priešo agentą; Budrios akys jį seka; DŽ).
Sekti ir sekėjas – angliškų žodžių follow ir follower pažodinis vertimas, nepagalvojus, ką jie reiškia konkrečiame kontekste. Čia geriausiai tiktų stebėti ir stebėtojas ( plg.: stebėti „akylai, atidžiai žiūrėti, žiūrint tirti, sekti akimis“: Reikia mokėti stebėti gyvenimą; Draustinyje stebi žvėris, paukščius; DŽ).
Beje, žodžio stebėti forma stebi į feisbuką jau įsileista: šį žodį matome, skaitydami paskyros „Įvadą“.


Aktualijos

Įsteigta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija ..... 19

1998 m. įsteigtas Kazickų šeimos fondas – didžiausias verslininko, ekonomisto, visuomenės veikėjo, filantropo Juozo Petro Kazicko (1918–2014) ir Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės (1920–2011) palikimas Lietuvai. Aleksandra Kazickienė, buvusi pedagogo, kalbininko Petro Būtėno mokinė Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 2002 m. kartu su Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriumi įsteigė Petro Būtėno premiją. Mirus Aleksandrai Kazickienei, šia premija nebebuvo kam rūpintis. 2017 m. rudenį LKD Panevėžio skyriaus, o ypač LKD garbės nario Eugenijaus Urbono iniciatyva, premijos reikalais kreiptasi į Kazickų šeimos fondą. 2018 m. pavasarį suburta premijos, kuri nuo šiol vadinsis Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija, iniciatyvinė grupė. Jos nariai kartu su Kazickų šeimos fondu ir LKD taryba parengė premijos nuostatus. Pretendentų kandidatūras bus galima siūlyti nuo 2019 m. vasario 21 d.

Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos nuostatai  ..... 21


Kronika 23

Skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ Robertas Stunžinas rašo apie mokslinį seminarą „Lietuvių terminologijos patirtis: Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui“ ir apie Vilmos Zubaitienės viešą paskaitą „Bendriniai ir tikriniai svetimų kalbų žodžiai mokslo kalboje: brendas įbrido į lietuvių kalbą. Kas toliau?“. Rita Urnėžiūtė apžvelgia konferencijos „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ pranešimus.


VLKK nutarimai 

Skelbiamos Lietuvos standartų terminų straipsnių vertinimo taisyklių pakeitimai, patvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. N-8 (170) 31.


SKELBIMAI

  • Gruodžio mėnesį Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro knygynas persikelia į kitas patalpas adresu: Pylimo g. 60, Vilnius; tel. +370 656 52257, +370 652 38454.
  • „Gimtosios kalbos“ žurnalą 2019 metams galima prenumeruoti Lietuvos pašte arba Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro svetainėje www.melc.lt iki š. m. gruodžio 20 d. Du variantai – spausdintas leidinys arba elektroninis PDF formatu. 
  • Vyksta Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Apsilankykite feisbuko paskyroje arba siūlykite e. paštu metuzodis[eta]gmail.com!


Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.