Spausdinti

Vienuoliktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Lubienė tęsia spalio numeryje pradėtą grybų pavadinimų motyvacijos apžvalgą (pvz.: greitygrybis, balandinukas, gegužiukas, kumelbudė, gaidelis, gegutės lizdas); R. Kazlauskaitės straipsnis skirtas voratinklio vaizdiniui lietuvių pasaulėvaizdyje; S. Masiokas skelbia Kauno „Rotary“ klubo iniciatyvą pritaikyti kompiuteriams lietuvišką visavertę ĄŽERTY klaviatūrą; J. Jaroslavienė rašo apie LKI ir VU surengtą konferenciją „Kalbų ir tarmių transformacijos“, R. Urnėžiūtė apžvelgia Seime vykusios konferencijos „Kalbos, kultūros ir švietimo politikos sąveika ir sąsajos“ pranešimus. Atsisveikinant prisimenami prof. Audronės Kaukienės ir mokytojo Vytauto Baliūno darbai... 


TURINYS


Rūta Kazlauskaitė. Voratinkliai draikės be vėjo… (voratinklio vaizdinys lietuvių poezijoje) ..... 3

Tos pačios kultūrinės tradicijos žmonės tikrovę jaučia, pamatuoja, apmąsto ir įvertina labai panašiai, schemiškai. Suvokimo pagrindas bendras, bet skiriasi jo perteikimas, atvaizdavimas: vienas kalbinės bendruomenės narys renkasi vienokią raišką, kitas kitokią. Norint išskleisti sąmonėje susidėsčiusį kokio nors objekto vaizdą (vaizdinį), reikia nustatyti jo įkodavimo ypatumus: pasirenkamus kalbinės raiškos būdus ir priemones.
Šis Rūtos Kazlauskaitės straipsnis skirtas voratinklio vaizdiniui lietuvių pasaulėvaizdyje. Voratinklio ypatybes ir sąsajas su žmogumi siekiama atskleisti remiantis 95 lietuvių poetų kūryba. Iš daugiau kaip 200 analizei pasirinktų eilėraščių aiškėja, kad voratinklis mūsų suvokiamas kaip judantis (judinamas), draikus ir švelniai priglundantis, apgobiantis kūrinys. Šios trys ypatybės yra pagrindinės, tai voratinklio metaforizacijos pagrindas. Metaforos, pasitelkiamos voratinkliams įvardyti, tiesiogiai žymi įvairius dirbinius, būnamąsias vietas, šviesos šaltinius, gyvas būtybes ir jų kūno dalis.


Jūratė Lubienė. Ką apie grybus pasakoja jų vardai: vieta, laikas, funkcijos ir panašumas į kitas realijas ..... 13

Tęsdama 10 numeryje pradėtą grybų pavadinimų motyvacijos apžvalgą, šį kartą autorė rašo apie tokius pavadinimus, kurie gali padėti suprasti, kur ir kada grybai auga, kaip jie gali būti ruošiami maistui ar naudojami kitoms žmogaus reikmėms.
Grybų pavadinimus ne tik lietuvių, bet ir daugelio kitų tautų kalbose ypač dažnai lemia augimo vieta. Lietuvių kalboje grybų augimo vietai nusakyti pasidaryta žodžių net su 10 medžių pavadinimais: paąžuolinis, paberžiukas, palazdė, žilvitė, eglabaravykis ir kt.
Augimo laiką atspindi ankstyvųjų grybų pavadinimai (greitygrybis, balandinukas, gegužiukas, mojavukas). Augimo laikas siejamas ir su žmonių dirbamais žemės ūkio darbais: pavyzdžiui, rugių vainikas, pinamas pabaigtuvėms, vadinamas jovaru, o rugiapjūtės pabaigoje dygstantys baravykai – jovariniais baravykais.
Taip pat straipsnyje pasakojama, su kokiomis realijomis grybai lietuviams asocijuojasi pagal formos ar kitų požymių panašumą. Ypač daug grybų pavadinimų remiasi gyvūnų pavadinimais: kiškiabudė, vilkagrybis, kumelbudė, gaidelis, volungėlė, gegutės lizdas ir kt.
Apibendrinant teigiama, kad lietuviams, senovėje garbinusiems medžius ir miškus, grybų pasaulis buvo ir tebėra puikiai pažįstamas.


Mums rašo

Stanislovas Masiokas. Rašau lietuviškai ..... 19

Šiuo metu Lietuvoje įsigalėjusi vadinamoji QWERTY skaičiukinė klaviatūra (kitaip amerikietiškoji), kurioje 9 lietuviškos raidės abėcėlės tvarka išdėstytos ant skaitmenų klavišų – rašantiems lietuviškai ji nepatogi. 

Lietuva jau beveik 100 metų turi standartinę rašomosios mašinėlės klaviatūrą, jau kuris laikas ji pritaikyta ir kompiuteriams. Lietuviškosios ĄŽERTY klaviatūros pranašumai: 
1. Visos lietuviškos raidės ir ženklai išdėstyti pagal Lietuvos standartą. 
2. ĄŽERTY klaviatūra (kaip ir daugumos ES valstybių) leidžia vienu klavišu rinkti tris ženklus. 
3. Yra lietuviškos kabutės „ “, brūkšnys –, euro ženklas €. 
4. Yra visi ASCII ženklai ir raidės – galima rašyti lietuviškai, angliškai ir programuoti neperjungus klaviatūros. 
5. Skaitmenys išdėstyti II lygmenyje (skyrybos ženklai vartojami dažniau). 
6. Visos lietuviškos raidės išdėstytos trimis eilėmis, tad tinka rašyti akluoju būdu. 
7. Patogu išmokti sparčiai spausdinti visais 10 pirštų. 
8. Lengvai pritaikoma tekstui kirčiuoti (žr. http://www.vlkk.lt/palemonas). 
9. Tai daugiakalbė klaviatūra. Įdiegus Lietuvių kirčiuotosios klaviatūros tvarkyklę, galima neperjungus klaviatūros rašyti kai kuriomis kitomis kalbomis. Be to, ĄŽERTY klaviatūra gerai tinka rašyti rusiškai ar ukrainietiškai, įdiegus tų kalbų fonetinių klaviatūrų tvarkykles. 
10. Išlieka trumpųjų komandų deriniai (pavyzdžiui, Ctrl+B, Ctrl+X ir kiti).

Lietuviška klaviatūra, kaip valstybinės kalbos elementas, turėtų būti privaloma Lietuvos švietimo ir Lietuvos valstybinių įstaigų kompiuteriuose. Kauno „Rotary“ klubas, siekdamas paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, ėmėsi skleisti šią idėją, kad lietuviški rašmenys užimtų deramą vietą šiuolaikinių technologijų įrenginiuose ir visuomenės gyvenime.

 

Dalia Kiseliūnaitė. Buvo, yra ir liks (Audronė Kaukienė, 1941–2017) ..... 22

Atsisveikinimo žodis baltistei, etninės kultūros puoselėtojai, Klaipėdos universiteto profesorei Audronei Kaukienei.


Rita Miknevičienė. Jis buvo Mokytojas (Vytautas Baliūnas, 1930–2017) ..... 23

Į Amžinybę išlydėtas istorijos mokytojas ekspertas, ilgametis Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos istorijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas.


Kronika ..... 25

Jurgita Jaroslavienė rašo apie LKI ir VU surengtą konferenciją „Kalbų ir tarmių transformacijos“, skirtą Alekso Girdenio atminimui. Rita Urnėžiūtė apžvelgia Seime vykusios konferencijos „Kalbos, kultūros ir švietimo politikos sąveika ir sąsajos“ pranešimus.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.