Spausdinti

Vienuoliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Urnėžiūtė vertina 2015 m. išleistų lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūrinių kalbą; V. Garliauskas pristato Algimanto Krinčiaus paskelbtą „Vabalninko santuokų metrikų knygą (1624–1646)“, vieną seniausių tokių knygų Šiaurės Lietuvoje, išskirtinę ir dėl unikalios vardyno medžiagos; K. Rutkovska pasakoja apie Lietuvos lenkų tarmių vadovą elektroninėje erdvėje; Gruzijos ambasados Lietuvoje darbuotoją Giorgi’į Kobachidze’ę kalbina E. Šimonėlytė; Janiną Švambarytę-Valužienę jubiliejaus proga kolegų vardu sveikina N. Jodelienė; apžvelgiama Arnoldo Piročkino gretinamosios kalbotyros knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (2016); apžvelgiamos rudenį vykusios konferencijos ir kt. 

TURINYS


Rita Urnėžiūtė. Pabildėjimai apie lietuvių vaikų literatūrą ..... 3

Rašoma apie 2015 m. išleistų lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūrinių, pakliuvusių į IBBY Lietuvos skyriaus ekspertų akiratį, kalbą ir redagavimą. Džiaugiamasi autoriais, redaktoriais ir leidėjais, kurie nenumoja ranka į šiuos dalykus. Atkreipiamas dėmesys į tai, ką apžvelgiamuose kūriniuose buvo galima tobulinti, kad skaitytojų netrikdytų poezijos tekstų kirčiavimas, kad prozos kūrinių veikėjų kalba atitiktų jų asmenybę ir vaizduojamą situaciją, ir, žinoma, kad jauniesiems skaitytojams skirtose knygose nebūtų kalbos klaidų.

Recenzijos

XVII a. Vabalninko bažnyčios metrikų knygos. D. I: 1624–1646 metų jungtuvių metrikų knyga (rec. Vidas Garliauskas) ..... 12

Prieš geroką dešimtį metų prasidėjo naujas Lietuvos katalikų bažnyčių metrikų knygų tyrimo etapas: imta publikuoti metrikų knygų tekstus. Nenuilstamas šio darbo entuziastas yra lituanistas Algimantas Krinčius, atskirais leidiniais išleidęs daugiau negu 20 įvairių Lietuvos bažnyčių senųjų metrikų knygų. Šioje recenzijoje rašoma apie Algimanto Krinčiaus paskelbtą vieną seniausių Šiaurės Lietuvos metrikų knygų – Vabalninko santuokų metrikų knygą. Ji išskirtinė ir dėl savo metų (1624–1646), ir dėl užfiksuotos unikalios vardyno medžiagos. Apibendrindamas savo pastabas ir pasiūlymus recenzijos autorius skatina intensyvinti bažnyčių metrikų knygų tyrimus ir peržiūrėti lietuvių vardyno tyrimo metodiką.

Aktualijos

Lietuvos lenkų tarmių vadovas elektroninėje erdvėje (Kristina Rutkovska) ..... 16

Vilniaus universiteto Polonistikos centro darbuotojai nuo 1995 m. rengia dialektologines ekspedicijas ir tiria Lietuvos lenkų tarmes. Nuo 2015 m. pradėtas rengti lenkų tarmių vadovas elektroninėje erdvėje. Straipsnyje pasakojama apie šio darbo tikslus, uždavinius ir perspektyvas, supažindinama su internetinio tarmių vadovo struktūra.

Lietuva man jau kaip antri namai (Giorgį Kobachidzę kalbina Eglė Šimonėlytė) ..... 18

Pokalbis su Lietuvos edukologijos universiteto magistru, Gruzijos ambasados Lietuvoje darbuotoju Giorgiu Kobachidze, neseniai su savo profesoriumi Vidu Kavaliausku parengusiu mokomąjį lietuvių–gruzinų ir gruzinų–lietuvių kalbų žodynėlį.

Energingoji Janutė (Nerija Jodelienė) ..... 21

Kolegų sveikinimo žodis LKI Geolingvistikos centro vyresniajai mokslo darbuotojai Janinai Švambarytei-Valužienei.

Apžvalga

Arnoldas Piročkinas. Lietuvių kalbos savitumas (Janina Švambarytė-Valužienė) ..... 23

Apžvelgiama šiais metais išleista prof. Arnoldo Piročkino gretinamosios kalbotyros knyga.

Kronika

Konferencijos, renginiai ..... 26

Rašoma apie šį rudenį vykusias kalbininkų ir vertėjų konferencijas bei kitus renginius, išsamiausiai – apie LKI ir VU surengtą konferenciją „Dabartinių baltų kalbų ir tarmių transformacijos“. Apie šią konferenciją, skirtą Alekso Girdenio 80-mečiui, pasakoja Jurgita Jaroslavienė ir Agnė Čepaitienė.

Lietuvių kalbos draugijoje ..... 30

Aldona Pauliukaitienė rašo apie Jurbarke surengtas Arnoldo Piročkino knygos „Lietuvių kalbos savitumas“ sutiktuves.

Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių kalbos taisyklingumo tvarkos vertinimo aprašasBendrojo ugdymo dalykų vadovėlių kalbos taisyklingumo tvarkos vertinimo aprašas (patvirtintas VLKK nutarimu Nr. N-2 (159) ..... 31

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.