Spausdinti
Vienuoliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis pasakoja, kaip Kazimieras Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kokių pateikė tarties nuorodų; V. Garliauskas, nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, pateikia originalią žemaičių kilmės versiją; R. Urnėžiūtė aiškina, kada veiksmažodis „eskaluoti“ reikalingas, o kada tik madingas; A. Balašaitis atkreipia dėmesį į mažybinius vardažodžius Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“; I. Mataitytė apžvelgia paskutinius „Kalbos kultūros“ tomus, G. Akelaitienė – Ritos Miliūnaitės knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“, J. Jaroslavienė – konferenciją „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirtą Alekso Girdenio atminimui...


TURINYS
 

Aldonas Pupkis. Iš Kazimiero Būgos akcentologijos ..... 3

Kazimieras Būga buvo vienas iš žymiausių mūsų akcentologų. Tai patvirtina ne tik itin svarbus kartu su jo „Lietuvių kalbos žodyno“ (1924) pirmuoju sąsiuviniu išspausdintas darbas „Kirčio ir priegaidės mokslas“, bet ir kiti Būgos straipsniai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su kirčiavimo klausimais. Daug įdomių kirčiavimo dalykų yra ir pačiame Būgos žodyno tekste. Straipsnyje pasakojama, kaip Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kaip jis elgėsi su kebliais kirčiavimo atvejais, kokių pateikė tarties nuorodų.

Vidas Garliauskas. Į baltų praeitį kitu žvilgsniu ..... 10

Neseniai pasirodė archeologo Eugenijaus Jovaišos veikalo „Aisčiai. Kilmė“ pirmoji knyga. Ji yra išskirtinė dėl plačių archeologinių duomenų nagrinėjimo, įvairių nuomonių apibendrinimo ir iliustracinės medžiagos. Straipsnio autorius, remdamasis kalbiniais, daugiausia hidronimijos, duomenimis, abejoja šiame veikale brėžiamos rytų ir vakarų baltų ribos tikslumu bei jame dėstoma baltų ir slavų santykių samprata. Nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, straipsnio autorius pateikia naują originalią žemaičių kilmės versiją.

Rita Urnėžiūtė. Ką reiškia eskaluoti? ..... 18

Daiktavardis eskalacija lietuvių kalboje nėra naujiena. Beveik prieš 30 metų jis pateko į „Tarptautinių žodžių žodyną“ (1985), prieš 20 metų buvo įtrauktas į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (1993). Šis žodis jau įsitvirtino kaip politikos ir karybos terminas, reiškiantis perėjimą į aukštesnio lygio tarptautinį konfliktą, pasireiškiantį diplomatine, ekonomine ir ginklavimosi politika („Visuotinė lietuvių enciklopedija“, t. 5).

Straipsnyje nagrinėjama ne šio daiktavardžio, bet išvestinio veiksmažodžio eskaluoti vartosena, aiškinamasi, kada jis būtinai reikalingas, o kada virsta mados žodžiu, vartojamu nebesuvokiant tikrosios reikšmės.


Mums rašo

Visko pilna Kaltanėnų šnektos skrynia (Antanas Balašaitis) ..... 20

Atkreipiamas dėmesys į Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“ užfiksuotus mažybinius vardažodžius.


Apžvalga

Kalbos kultūra, 85; Kalbos kultūra 86 (Inga Mataitytė) ..... 22

Rita Miliūnaitė. Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes? (Gražina Akelaitienė) ..... 25


Kronika ..... 27

Skelbiami du skyreliai – „Personalijos“ ir „Konferencijos, renginiai“. Pastarajame skyrelyje, be kitų renginių, išsamiai aprašoma spalio pabaigoje vykusi konferencija „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirta Alekso Girdenio (1936–2011) atminimui (šią apžvalgą parengė Jurgita Jaroslavienė).
 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė


Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.