Spausdinti

Dešimtajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje – A. Gedaminskienės pasakojimas apie tai, kas ir kaip Tautinių bendrijų namuose mokosi valstybinės kalbos; E. Rimkutės straipsnis apie lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių išteklius; A. Gritėnienės recenzija apie Neringos Vaitkutės „Klampynių kronikas“; apie Vietovardžių metams skirtus renginius... 


T U R I N Y S GK 2019 10 virs intern

Alvida Gedaminskienė. Tautinių bendrijų namų valstybinės kalbos kursų organizavimo patirtis ..... 3

   Tautinių bendrijų namų lietuvių kalbos kursuose 1992–2018 m. valstybinės kalbos yra mokęsi per 2 800 kitakalbių. 2005 m. vasario 3 d. Tautinių bendrijų namuose atidarytas Valstybinės kalbos mokymo centras. Jo steigėjai – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tautinių bendrijų namai. Kursų klausytojai mokomi pagal Tautinių bendrijų namuose parengtas 56 arba 70 akademinių valandų valstybinės kalbos mokymo programas, atsižvelgiant į atnaujintus (A1, A2, B1, B2) ir naujus (C1, C2) lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo turinio aprašus. 

   Daugiausia klausytojų yra atvykę iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, po keletą – iš Armėnijos, Latvijos, Estijos, Graikijos, Turkijos ir kitų šalių. Pastaruoju metu tarp kursų klausytojų daugėja ukrainiečių. Apibendrintais duomenimis, smarkiai išaugo klausytojų išsilavinimo lygis, daugėja kursus lankančių moterų

   Daugiau kaip pusė valstybinės kalbos kursų klausytojų teigia pasirinkę Tautinių bendrijų namuose organizuojamus lietuvių kalbos kursus dėl to, kad žinojo, jog kursų mokytoja – puiki specialistė, o trečdalis pasikliovė informacija, kad šių kursų klausytojai gerai išlaiko valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų egzaminus. Dalis klausytojų teigia, kad nepakanka išsamios informacijos apie lietuvių kalbos mokymosi kursus (42 proc.), o mokymasis įvairiuose lietuvių kalbos kursuose daugumai atrodo per brangus (71 proc.). 

      Tautinių bendrijų namų kursuose mokoma vartoti taisyklingą valstybinę kalbą, bendrauti ja įvairiose institucijose, gauti ir teikti informaciją, reikšti nuomonę, kurti tekstus; formuojami ir tobulinami jų gebėjimai suprasti skaitomą tekstą, atlikti skaitymo, klausymo, rašymo, kalbėjimo užduotis, įforminti dokumentus, rašyti dalykinius ir asmeninius laiškus, skelbimus, pildyti įvairias anketas, taip pat supažindinama su Lietuvos istorija, kultūra, tradicijomis, papročiais. 

Erika Rimkutė. Nauji lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių ištekliai ..... 6

   Pastoviųjų žodžių junginių žodynų turi ne viena kalba. Kalbant apie lietuvių kalbos išteklius turbūt dažniausiai naudojamas ir minimas „Frazeologijos žodynas“ (2001, el. variantas 2015). Žvelgiant į kitus pastoviųjų žodžių junginių išteklius – posakius – paminėtini šie žodynai: „Vilką minim, vilkas čia. Lietuvių situaciniai posakiai“ (2016) ir „Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai“ (2008).

   Lietuvių kalbos kolokacijų žodynais iki šiol negalėjome pasigirti. Straipsnyje rašoma apie pirmąjį „Lietuvių kalbos kolokacijų žodyną“ ir kitus pastoviųjų žodžių junginių analizei skirtus naujus išteklius. Jie parengti 2016–2018 m. vykdant Vytauto Didžiojo universiteto ir Baltijos pažangių technologijų instituto projektą „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių automatinis atpažinimas (PASTOVU)“. Supažindinama ir su DELFI.lt tekstynu, „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių duomenų baze“, „Lietuvių kalbos kolokacijų žodynu“, pastoviųjų žodžių junginių atpažintuvu.

Recenzijos

Neringa Vaitkutė. Klampynių kronikos (rec. Aurelija Gritėnienė) ..... 18

   Kovo 30-ąją, minint Tarptautinę vaikų knygos dieną, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus Prano Mašioto premija už geriausią 2018 m. knygą vaikams ir paaugliams apdovanota Neringa Vaitkutė, parašiusi novelinės struktūros pasakų rinkinį „Klampynių kronikos“. Rašytojai premija buvo skirta už turtingą tapybišką kalbą, lietuvių tautosakos interpretaciją ir stebuklingą mitinį pasaulį.

   „Akivaizdu, kad skaitytojas Neringos Vaitkutės tekstą suvokia visais pojūčiais: rega, uosle, skoniu, lytėjimu ir klausa. „Klampynių kronikas“ galima ne tik skaityti – vienas po kito plaukiantys vaizdai ir visi kiti pojūčiai leidžia šią knygą „žiūrėti“ tarsi filmą,“ – teigia recenzentė.

Aktualijos

Arūnas Dambrauskas, Rita Urnėžiūtė. Vietovardžiai – kalbos lobynas ir žmonių kūrybingumo išraiška ..... 22

Spalio 11 d. Valstybinė kalbos inspekcija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija surengė seminarą, skirtą Vietovardžių metams. Įspūdžiais iš šio seminaro dalijasi Arūnas Dambrauskas ir Rita Urnėžiūtė.

Kronika 29

„Kronikos“ skyrelyje „Konferencijos“ Vilma Zubaitienė rašo apie Birštone vykusią konferenciją „Baltų kalbotyros problemos: istoriniai, tipologiniai ir arealiniai tyrimai“, skirtą Kazimiero Būgos 140-osioms gimimo metinėms. 


SKELBIMAI 

Irena Smetonienė „Kalbos normos praktika“ (mokomoji knyga, galima parsisiųsti PDF formatu iš Vilniaus universiteto leidyklos svetainės, https://www.vu.lt/leidyba/knygos/e-knygos). Knyga skirta būsimiems lietuvių kalbos specialistams, jau išmanantiems kalbos sistemos dalykus, tačiau tinka ir kitų specialybių studentams, besimokantiems specialybės kalbos arba kalbos kultūros. 


Žurnalo „Gimtosios kalbos“ 2020 metų prenumerata!
12 mėn. prenumeratos kaina: 

  • leidėjo svetainėje www.melc.lt (iki gruodžio 20 d.) tradiciniu spausdintu formatu, kai siunčiama paštu – 18,99 Eur,
  • leidėjo svetainėje www.melc.lt (iki gruodžio 20 di.) PDF formatu, kai siunčiama el. paštu – 14,52 Eur;
  • Lietuvos pašto skyriuose ir svetainėje www.prenumeruok.lt – 21,30 Eur. 

Ateinančiais metais skaitytojus pasieks storesnis ir įvairesnės tematikos „Gimtosios kalbos“ žurnalas, ketinama skirti daugiau vietos mokyklinei lituanistikai.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.