TURINYS
Rūta Kazlauskaitė. Būdvardis vetušas, -a ir jo giminaičiai lietuvių kalboje… 3
Rašoma apie būdvardžio vetušas, -a, paveldėto iš indoeuropiečių prokalbės, ir jam giminiškų žodžių gyvavimą lietuvių kalboje. Vetušas, -a – praeities laikų kalbos faktas, gyvojoje kalboje, tarmėse jau nebevartojamas. Jis teikiamas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ reikšme „senas, persenęs, nukaršęs“, tačiau su žyma psn. – priskirtas prie pasenusių žodžių, į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyną neįtrauktas, į jokį lietuvių tarmių žodyną nepakliuvęs.
Kaip jis vartotas senuosiuose raštuose, rodo didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ pavyzdžiai. Įdomu, kad virtęs daiktavardžiu vetušas rado vietą profesinėje kalboje: medžiotojai taip įvardija labai seną, nukaršusį žvėrį. O štai netoli Rietavo esančio kaimo vardas Vatušiai, prisiminus Kazimiero Būgos suformuluotus būdvardžio vetušas, -a ir daiktavardžio vetušis reikšmių aiškinimus, skatina ieškoti sąsajų su senąja baltų religija. „[…] įvedus krikščionybę Žemaitijoje vetušiais galėjo būti vadinami senojo pagonių tikėjimo išpažinėjai, konkrečiai, kaip teigė Jonas Lasickis, rietaviškiai.“ Iš jų pavadinimo ir bus atsiradęs Vatušių kaimo vardas.
Janina Švambarytė-Valužienė. Kai uždega žvakeles… 8
Remiantis tarmių žodynais prisimenami Visų šventųjų dienos ir Vėlinių papročiai, pateikiama šiuose žodynuose užfiksuotų pamąstymų apie gyvenimą, mirtį ir anapusybę.
Aktualijos
Geriausi nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ darbai (Aurelija Gritėnienė) … 11
Pasakojama apie antrąjį nacionalinį konkursą „Mano žodynas“. Apžvelgiami konkurso nugalėtojų darbai, cituojama įdomių šiuose žodynėliuose užfiksuotų žodžių ir posakių, nepatekusių į didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“ ir „Frazeologijos žodyną“.
Kronika… 17
Apžvelgiamos kelios šį rudenį vykusios kalbininkų konferencijos: „Aiškinamieji žodynai amžių sandūroje“ (Vilija Sakalauskienė), „Aktualieji senosios raštijos ir dabartinės lietuvių kalbos tyrimai“ (Vilma Zubaitienė), „XXI amžiaus kalbos tyrimai: nuo garso iki teksto“ (Vitalija Karaciejūtė), Jono Jablonskio konferencija „Šiuolaikinės kalbos tyrimai ir problemos“ (Aurelija Gritėnienė, Rita Urnėžiūtė).
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas nr. N-5 (154)
Vyčio Vydūno komentaras „Pakoreguotos sanskrito vardų ir terminų rašymo taisyklės“ … 28
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas nr. PN-4 (k-16.2)
Bonifaco Stundžios komentaras „Nauji prieveiksmių kirčiavimo normų keitimai“ … 30
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.