Spausdinti
Dešimtajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Čepaitienė dėsto padėkos žodžius ir pasakymus, tiesioginius (ačiū, dėkui, dėkoju) ir užslėptus (noriu, norėčiau, leiskite padėkoti), asmeniškesnius ir oficialesnius (reiškiu, siunčiu padėką, priimkite padėką, tariu padėkos žodžius, esu dėkingas ir kt.); Z. Alaunienė tęsia termino „kompetencija (-os)“ vartosenos tyrimą ir daro išvadą, kad mokslinėje ar dalykinėje kalboje „kompetencijas“ galėtų pakeisti tikslios struktūros terminas „gebėjimai“; A. Aleksaitė anglybę „ dula“ pataria keisti liet. terminu „gimdyvės padėjėja“ (poetiškai skambantis dvižodis junginys „gimties sesuo“ tinkamas laisvuosiuose stiliuose); A. Genelytė-Gritėnienė pristato vaizdingą ir ekspresyvų vakarų aukštaičių žodį „šaršalas“ (sin. triukšmas, šurmulys, klegesys, lalesys, erzelynė, aldas, bilčius, zurzalienė...); G. Grigas nagrinėja Birutės Leonavičienės knygoje „Microsoft Windows 8“ vartojamus terminus ir pasakymus, pabrėžia, kas autorės pateikta tiksliau ir taisyklingiau nei operacinėje sistemoje; V. Kavaliauskas praneša apie Lietuvių kalbos ir kultūros centrą Gruzijoje; aprašoma XX Jono Jablonskio konferencija ir kt...

TURINYS

 
Giedrė Čepaitienė. Padėkos raiškos galimybės ..... 3

Būtinybė padėkoti – dažna kiekvieno žmogaus situacija. Dėkojame už padarytą paslaugą, gerą žodį ar tiesiog dėmesį. Padėkai reikšti galima pasitelkti įvairių priemonių. Svarbu justi, kada kurie žodžiai būtų tinkamiausi, geriausiai atitiktų ir pačią situaciją, ir mūsų jauseną.
Straipsnyje nagrinėjami įvairūs padėkos veiksmo įvardijimo, adresato ir adresanto nusakymo būdai.

Zita Alaunienė. Gebėjimai ir kompetencijos (vartosenos problemos) ..... 9

Praeitame GK numeryje buvo iškeltas klausimas, kokia kompetencijos termino svarba mokyklos programose. Anksčiau keltą klausimą šį kartą norima patikslinti: ar kompetencijos terminu reiškiama sąvoka padeda tinkamai sudaryti ugdymo turinį? Atsakymo ieškoma nagrinėjant pagrindines sąvokas ir jų santykius: 1) kompetencija ir vertybinės nuostatos ir 2) kompetencija ir gebėjimai.
Išnagrinėjus nuostatų, gebėjimų turinio apibrėžtį ir vartoseną apibendrinama, kad mokslinėje ar dalykinėje kalboje nepreciziškai vartojamas kompetencijas galėtų puikiai pakeisti tikslios struktūros terminas gebėjimai. Ypač didaktikos srityje, kur nemaža painiavos, turėtų būti vartojami aiškūs terminai, reiškiantys ugdymo (auklėjimo ir mokymo) tikslus: vertybinės nuostatos ir gebėjimai (trumpiau – nuostatos ir gebėjimai).


Klausimų kraitelė

Kas yra dula ir ar vartotinas šis žodis? (Agnė Aleksaitė) ..... 16

Sparčiai plintančiu skoliniu dula pradėta vadinti gimdyvės padėjėją, „dvasinę akušerę“. Užsienyje ši specialybė ganėtinai populiari, gimdyvių padėjėjos buriasi į asociacijas, vis dažniau organizuojami dulų kursai.
Žodis dula yra kilęs iš graikų kalbos, kurioje doulē reiškia „vergė“. Šis skolinys vartojamas keliais fonetiniais variantais (dula, dūla, doula).
Kartais gimdyvės padėjėja pavadinama ir poetiškai skambančiu dvižodžiu junginiu gimties sesuo.
Bendrinėje kalboje kaip terminą reikėtų vartoti aiškų, stilistiškai neutralų junginį gimdyvės padėjėja. Jis pamažu įsigali vartosenoje ir gal ateityje nurungs nors trumpesnį, bet svetimą, anglybe laikytiną žodį dula.

Ar blogai, jei kyla šaršalas? (Aurelija Genelytė-Gritėnienė) ..... 17

Šaršalas plačiausiai žinomas vakarų aukštaičių kauniškių patarmės plote. LKŽ duomenimis, šaršalas apie Jurbarką ir Marijampolę vartojamas dviem reikšmėmis: 1. „vandens striūklė, čiurkšlė“; 2. „triukšmas“. Panašia „piktumo, vaidų, triukšmo“ reikšme jis užrašytas ir LKŽ papildymų kartotekoje iš Jurbarko ir Kvėdarnos. Šaršalas įtrauktas ir į baigiamą rengti „Jurbarko šnektos žodyną“.
Šaknies šarš- galūnės vediniai šarša ir šaršas vartojami kalbant apie vandens ribėjimą, bangavimą. Šaršas pateikiamas visuose septyniuose DŽ leidimuose, skiriasi tik reikšmių skaičius.
Šaršas ir šaršalas greičiausiai pasidaryti iš veiksmažodžio šaršuoti „pamažu banguoti, ribuliuoti“ (kai kyla triukšmas, barniai, žmonės irgi kaip vanduo ima judėti, banguoti, liūliuoti). Šaršuoti taip pat fiksuotas visuose DŽ leidimuose. Šiame žodyne pirmiausia stengiamasi pateikti plačiausiai vartojamus žodžius, pačią pagrindinę lietuvių kalbos leksiką. Tačiau visi puikiai žinome, kad keičiantis visuomenei ir jos poreikiams kinta ir kalba. Tai puikiausiai iliustruoja šaknies šarš- žodžių vartosena.
Panaršę internete nerasime nė vieno šaršuoti ir šaršo vartosenos pavyzdžio, o štai šaršalas (ypač antrąja „skandalo, triukšmo“ reikšme) paplitęs kur kas plačiau. Taigi reikia tik džiaugtis, kad vaizdingas ir ekspresyvus šaršalas toks gyvas ir plačiai vartojamas. Jei kalbant ar rašant reikia neutralesnio žodžio, turime ne tik triukšmą, bet ir šurmulį, klegesį, lalesį, o jei norime pasakyti vaizdingiau, išraiškingiau, greta šaršalo galime vartoti ir kitus šio žodžio sinonimus: šiurštą, šiuršulą, raritą, erzelynę, armazynę, aldą, bilčių, zurzienę...
Taigi ne visada blogai, kai kyla šaršalas. Tik jį sukėlus svarbu nepamiršti pliurnas laikyti, laiku kakarinę užčiaupti, nes ir tyla yra gera žmona.

Recenzijos

Birutė Leonavičienė „Microsoft Windows 8“ (rec. Gintautas Grigas) ..... 19

2012 m. buvo išleista sulietuvinta operacinė sistema „Windows 8“, o šiemet gegužės mėnesį – knyga apie ją. Recenzijoje nagrinėjama, kaip knygoje ir operacinėje sistemoje vartojami terminai ir specialiosios kalbos pasakymai, pabrėžiama, kas knygos autorės pateikta tiksliau ir taisyklingiau.


Aktualijos

Dvidešimtoji Jono Jablonskio konferencija (Rita Urnėžiūtė, Vidas Valskys) ..... 21

Spalio 4 d. Lietuvių kalbos institute įvyko jubiliejinė, 20-toji, Jono Jablonskio konferencija. Jos tema – lietuvių kalbos gyvavimas ir atsinaujinimas šiuolaikinėje visuomenėje. Autoriai apžvelgia konferencijoje skaitytus pranešimus.


Svetur

Lietuvių kalbos ir kultūros centras Gruzijoje (Vidas Kavaliauskas) ..... 24

Lietuvių kalba dėstoma daugiau kaip 40 užsienio universitetų. Pernai spalį Tbilisyje, Gruzijos technikos universitete, atidarytas Lietuvių kalbos ir kultūros centras – pirmasis per visą Lietuvos ir Užkaukazės šalių istoriją. Centro vadovas Vidas Kavaliauskas pasakoja apie darbų pradžią, bendradarbiavimą su Lietuvos ir Gruzijos institucijomis, turiningą kultūrinę veiklą.


Kronika ..... 27

Neseniai išleista Vincento Drotvino ir Sonatos Vaičiakauskienės sudaryta knyga „Lietuvių kalba: studijos ir tyrimai Lietuvos edukologijos universitete“. Apie jos sutiktuves pasakoja Viktorija Noreikevičiūtė.
Vilniuje vykusį tarptautinį baltistų seminarą „Literatūros salos, kultūros archipelagai: baltistika be sienų“ ir Tartu universitete surengtą pirmąją tarptautinę Baltijos šalių studentų konferenciją „Baltijos tiltai“ apžvelgia Zoja Petrošiūtė.
Lietuvos Respublikos Seime įvyko Europos kalbų dienai ir Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirta konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“. Apie šį renginį pasakoja Rita Urnėžiūtė.
Mykolo Romerio universitete vykusią konferenciją „Tarmės – Europos tautų kultūros paveldas“ apžvelgia Zofija Babickienė ir Laima Pečkuvienė. 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė



Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.