Spausdinti

Pirmajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje pranešama apie pirmąkart Lietuvių kalbos draugijos surengtus skaitymai, kartu paminėtas ir draugijos atkūrimo 30-metis; apie valstybės lietuvėjimo raidą tarpukariu – A. Pupkio straipsnis; J. Švambarytė-Valužienė nagrinėja šaknies mok- vedinius vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose; R. Urnėžiūtė – Lietuvių kalbos draugijos feisbuko paskyros įrašus; skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose dalyvaujančių žodžių ir posakių sąrašai... 

 

TURINYS


Pirmieji Lietuvių kalbos draugijos skaitymai
..... 3 

   2019 m. sausio 18 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įvyko pirmieji Lietuvių kalbos draugijos skaitymai. Mintis pradėti rengti mokslinius skaitymus draugijoje brendo jau seniai. Pasirinktas 2019-ųjų sausis – nes kaip tik šį mėnesį draugija mini atkuriamojo suvažiavimo, vykusio 1989 m. sausio 21 d., 30-metis.
   Pirmųjų LKD skaitymų tema buvo pasirinkta atsižvelgiant į šių dienų aktualijas – „Kalbinis visuomenės švietimas“. Pranešimus skaitė LKI Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Janina Švambarytė-Valužienė, LKD garbės pirmininkas Aldonas Pupkis, VLKK narė, VDU Švietimo akademijos docentė Daiva Vaišnienė, „Gimtosios kalbos“ žurnalo vyriausioji redaktorė Rita Urnėžiūtė. Trys renginyje skaityti pranešimai spausdinami sausio mėnesio „Gimtosios kalbos“ numeryje, ketvirtasis bus išspausdintas vasario numeryje.
   LKD skaitymai vis kita tema vyks kasmet, sausio mėnesį, o pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus spausdinami „Gimtosios kalbos“ žurnale.


Aldonas Pupkis. Lietuvių kalba valstybėje. Iš tarpukario patirties ..... 4

   Ne vieno tyrėjo darbuose teigiama, kad mūsų valstybė sukurta filologiniu, arba lietuvių kalbos, pagrindu, nors baigiantis Pirmajam pasauliniam karui pagrindinės kalbos pagrindu savo valstybes kūrė daugelis Europos tautų, taip pat ir Baltijos šalių tautos.
Du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai – tai evoliucinis valstybės kelias, kuriuo nuosekliai įgyvendinta valstybės idėja. Vienas iš svarbiausių šios idėjos sandų buvo lietuvių kalba.
   Valstybės lietuvėjimas (lietuvinimas) ir lietuvių kalbos ugdymas Lietuvos Respublikoje vyko dviem kryptimis: valstybine ir asmenine (grupine, visuomenine). Jo raidą tyrėjai linkę skirti į du laikotarpius: 3-io dešimtmečio ir 4-o dešimtmečio. Pirmuoju laikotarpiu buvo įtvirtintas rašto ir gramatikos standartas, imtasi aktyviai lituanizuoti viešąją erdvę. Antruoju stiprinta įvairių sričių šalies lituanizacija, plėtotas institucinis lietuvių kalbos tyrimas, kaupti gyvosios kalbos faktai, kurta nacionalinė terminologijos mokykla.


Rita Urnėžiūtė. Ko (ne)nori iš kalbininkų internautai ..... 14

   Ryškus mūsų kalbinio gyvenimo reiškinys – XX a. 7-o dešimtmečio lituanistinis sąjūdis. Kad ir kokių buvo, yra ar bus to reiškinio interpretacijų, tai nenuneigiamas faktas, kurio nepaminėjus XX a. antros pusės bendrinės kalbos istorija, kalbos politikos istorija, kalbinio švietimo istorija yra neišsami. Vienas iš aktyviausių šio sąjūdžio kūrėjų ir dalyvių Aldonas Pupkis knygoje „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ rašė, kad „tuo metu buvo tiesiog prestižas kalbėti kalbos klausimais, gal net tam tikra mada“. Tai buvusios „ne vien kalbininkų pastangos saugoti kalbos normas ir jas skleisti visuomenėje, bet ir pačios visuomenės nuoširdus dėmesys savo kalbai ir jos kultūrai“. O visuomenės domėjimasis skatinęs „kalbininkus daugiau atsidėti kalbos praktikos darbui bei kalbotyros dalykų sklaidai ir atidėjus į šalį kitus reikalus nedvejojant eiti kalbėtis su visuomene“.
   Kalbos klausimams nėra abejinga ir šių dienų išmanioji visuomenė. Tai rodo komentarai naujienų portaluose, diskusijos socialiniuose tinkluose. Kokio turinio pranešimai yra patraukliausi socialinių tinklų lankytojams, mėginama apibendrinti panagrinėjus Lietuvių kalbos draugijos paskyros įrašus. Populiariausi yra įrašai, kuriuose kalbos dalykai pristatomi pozityviai, žaismingai, konkrečiai, praktiškai.


Janina Švambarytė-Valužienė. Mokinys, mokytojas ir kiti šaknies mok- vediniai vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose ..... 23

   „O, kaip sunku, kad žmogus nemokslinas“, – sako Kudirkos Naumiestyje. „Sykį mokslą pamatai, tai viską daugiau supranti“, – tvirtina Griškabūdyje. Kokių šaknies mok- vedinių esama vakarų aukštaičių kauniškių šnektose, kurių leksika aprašyta Aldono Pupkio vieno ir su kolegomis parengtuose žodynuose? Kokių šios šaknies žodžių turi vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos? Visa tai nagrinėjama įdomiais pavyzdžiais iliustruotame Janinos Švambarytės-Valužienės straipsnyje.


Kronika ..... 27

   Skyrelyje „Personalijos“ tradiciškai supažindama su apgintomis kalbos mokslo disertacijomis, filologų pelnytais apdovanojimais. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė pasakoja, kaip Lietuvių kalbos institute buvo paminėtas žodynininko ir terminologo Jono Klimavičiaus jubiliejus. Skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ Laima Malakauskienė rašo apie renginį, skirtą atkurtos Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus 30-mečiui.


Vyksta 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai ..... 32

   Skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose dalyvaujančių žodžių ir posakių sąrašai. (Žr. feisbuko paskyroje: https://www.facebook.com/profile.php?id=100017551007922). 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.