Spausdinti

Pirmajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Šolienė aiškina modalumo sąvoką kalbotyroje; B. Stundžia komentuoja sprendimą rekomenduoti tvirtagalę dvigarsių el, er, eu priegaidę kaip pagrindinę; V. Labutis tęsia diskusiją dėl kitų kalbų asmenvardžių pateikimo, atskirai skiria dėmesį moterų pavardžių darybos ir gramatinės formos reikalams; minint Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės (vienos iš „Gimtosios kalbos“ žurnalo įkūrėjų) 130-ąsias metines skelbiamas A. Krajinienės pasakojimas; M. Čepo „Molio Motiejaus užrašų“ ištraukoje su švelnia ironija aprašomos motinos pastangos išmokyti vaiką „poniškų“ (t. y. lenkiškų) poterių; G. Grigas – apie lietuvių kalbos gramatiką pagal feisbuką; pasakojama apie vykusias konferencijas, seminarus, kt. 

TURINYS


Audronė Šolienė. Kas yra modalumas? ..... 3

Modalumo sąvoka įvairių mokslo sričių (logikos, filosofijos, kalbotyros) darbuose suprantama ir interpretuojama įvairiai. Į kalbotyrą ši sąvoka atėjo iš logikos. Logikos moksle teiginio modalumas suvokiamas kaip jo logiškai galimas arba būtinas teisingumas. Kalbotyroje modalumas suprantamas plačiau nei logikoje. Dėl modalumo tarpkalbinio įvairialypiškumo ir skirtingai vertinamų jo aspektų kartais kyla painiava. Dažnai pripažįstama, kad pateikti baigtinę, visiems priimtiną modalumo apibrėžtį vargu ar įmanoma. Tačiau tradiciškai sutariama, kad modalumo lauką galima skirstyti į atskirus tipus: episteminį, deontinį ir dinaminį. Modalumo raiška įvairiose kalbose skiriasi. Ją nagrinėjantys mokslininkai vis dažniau taiko tekstynais paremtus tyrimus.


Bonifacas Stundžia. Ilgas ir vingiuotas kodifikacijos kelias: svetimžodžių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu priegaidė ..... 5

Svetimžodžių – daugiausia vadinamųjų tarptautinių žodžių ir svetimvardžių – su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er ir eu priegaidės kodifikacija nuėjo netrumpą ir vingiuotą kelią, kitokį nei panašios sandaros kirčiuotus dvigarsius em, en ir ei turinčių svetimų žodžių priegaidės kodifikacija. Norminamuosiuose veikaluose iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžios kalbamieji dvigarsiai buvo paprastai žymimi riestiniu ir kartais dešininiu ženklu, atitinkančiais tvirtagalį ir tvirtapradį tarimą. Bet 1951 m. išėjusiame „Tarptautinių žodžių žodyne“ ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ 1954 m. leidime beveik visi kalbamuosius kirčiuotus dvigarsius turintys svetimi bendriniai ir tikriniai žodžiai buvo sukirčiuoti tvirtapradę priegaidę reiškiančiu kairiniu ženklu. Tokio sprendimo motyvai nebuvo paskelbti ar išdiskutuoti. Daugiau nei pusės šimto metų praktika nepatvirtino „kairinio ženklo normos“ pagrįstumo, dauguma aktyvių bendrinės kalbos vartotojų, tarp jų – ir kalbininkų, aptariamuosius tarptautinius žodžius iš tikro kirčiavo tvirtagališkai, taigi ne tik bendrinės kalbos sistema, bet ir realioji vartosena kirtosi su kodifikacija. Diskusijos šiuo klausimu ypač sustiprėjo pastarąjį dešimtmetį. Po ilgų svarstymų ir nuosekliai skelbtų kirčiavimo rekomendacijų priimta apibendrinta kirčiavimo rekomendacija. 2016 m. gruodžio 15 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu Nr. PN-11 (K-23) nutarta rekomenduoti tarptautinių žodžių (ir svetimos kilmės tikrinių daiktavardžių) su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er, eu pagrindiniu normos variantu visais atvejais laikyti tvirtagalę šių dvigarsių priegaidę, o kairiniu ženklu žymimą tvirtapradę priegaidę – nepagrindiniu normos variantu.


Aktualijos

Vitas Labutis. Diskusija dėl skolintų asmenvardžių pateikimo tęsiasi ..... 9

Straipsnyje apžvelgiama, kaip Lietuvos žiniasklaidoje pateikiami užsienio asmenvardžiai, o toliau šis klausimas nagrinėjamas remiantis keliais aspektais: kalbos, bendravimo, teisės ir tradicijų. Atskirai gilinamasi į moterų pavardžių darybos ir gramatinės formos reikalus.


Mums rašo

Aniceta Krajinienė. Susitikus su Sofija… ..... 15

2016 m. kovo 13 d. sukako 130 metų, kai Joniškyje gimė rašytoja, publicistė, vertėja, diplomatė, visuomenės veikėja, viena iš „Gimtosios kalbos“ žurnalo įkūrėjų Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Anicetos Krajinienės pasakojimas liudija, kad Čiurlionienės idėjos ir jos kūryba Joniškio krašto žmonėms buvo ir tebėra svarbu.


Apžvalga
(Rita Urnėžiūtė) ..... 18

Visai nesvarbu, kad 2016-ieji oficialiai nebuvo paskelbti Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės metais, iš tiesų buvo minimi įvairiais renginiais – konferencijomis,
parodomis, vakarais, paskaitomis. Įspūdingai prie Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės 130-mečio prisidėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – pasirodė dvi solidžios knygos, papildančios ir plėtojančios tai, kas Čiurlionienės išleista ir kitų apie Čiurlionienę parašyta:

  • Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Tautos auklėjimo mintys. Kultūros kritika, publicistika, viešos paskaitos, pokalbiai (parengė Aušra Martišiūtė-Linartienė), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016, 688 p.
  • Viktorija Daujotytė. Sofija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016, 344 p.


Kronika
..... 22

Šio numerio „Kronikoje“ skelbiami du skyreliai – „Personalijos“ ir „Konferencijos, renginiai“. Pastarajame skyrelyje išsamiausiai rašoma apie du renginius. Jurgita Jaroslavienė ir Jolita Urbanavičienė apžvelgia konferencijos „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“ pranešimus. Birutė Triškaitė pasakoja apie seminarą, skirtą lietuvių raštijos istoriografo ir leidėjo Johano Jakobo Kvanto gimimo 330 metų sukakčiai.


VLKK nutarimai

VLKK protokolinis nutarimas Nr. PN-11 (K-23) „Dėl tarptautinių žodžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er ir eu priegaidės“ ..... 30

VLKK protokolinis nutarimas Nr. PN-16 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. spalio 28 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-6 „Dėl svetimžodžių atitikmenų sąrašo“ papildymo“ ..... 30


Žiupsneliai

Gintautas Grigas. Lietuvių kalbos gramatika pagal feisbuką ...... 32


Iš skaitinių
..... 32

Motiejaus Čepo „Molio Motiejaus užrašų“ ištraukoje su švelnia ironija aprašomos motinos pastangos išmokyti vaiką „poniškų“ (t. y. lenkiškų) poterių. 

 

Skelbimai 

2017 m. kovo 24 d. Šiauliuose vyks  6-oji konferencija-seminaras „Gimtoji kalba mokykloje“ (rengia Šiaulių universiteto SHMMF Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedra, leidykla „Lucilijus“, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyrius, Kelmės rajono savivaldybė, Šiaulių universiteto gimnazija; daugiau informacijos tel. 8 (41) 595 785). 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.