Spausdinti
Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...


TURINYS
 

Antanas Balašaitis. Tarmių atgijimas literatūroje ..... 3

Etnografinių regionų metus pradedant pasakojama apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius.

Aktualijos

Mūsų mokslo ateities kalba (parengė Rita Urnėžiūtė) ..... 14

Sausio 13 d. Lietuvos mokslų akademijoje Valstybinė lietuvių kalbos komisija pristatė aukštojo mokslo kalbos būklės tyrimo rezultatus. Kalbos komisijos, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos surengtame pokalbyje „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“ apie šį tyrimą pasakojo Kalbos komisijos skyrių vadovės Aurelija Dvylytė, Vilija Ragaišienė, Audra Ivanauskienė, tyrimo išvadas apibendrino ir konkrečių siūlymų pateikė Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. Glaustai atpasakojami pagrindinių pranešėjų ir diskusijos dalyvių teiginiai.


Mums rašo

Vytautas Butkus. Sava ar svetima tradicija? (su redakcijos komentaru) ..... 21

Atkreipiamas dėmesys į du rašybos variantus: fiordas ir fjordas, aiškinamasi, kaip šis žodis pateikiamas naujausiuose šaltiniuose. 

(Žr. Konsultacijų banke – fjordas (rekomenduojama), fiordas.)


Skaudus praradimas
(Algirdas Malakauskas) ..... 22

Kolegų atsisveikinimo žodis ilgamečiam Lietuvių kalbos draugijos nariui, Šiaulių miesto garbės piliečiui, gydytojui Albertui Griganavičiui (1934–2015).


Apžvalga
..... 23

Rita Urnėžiūtė apžvelgia Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“ (žr. VU mokymo priemonės, paremtos iš ES struktūrinių fondų).


Kronika
..... 26

Vida Česnulienė pasakoja apie pernai lapkritį Lietuvos edukologijos universitete surengtą konferenciją „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“. Kazimieras Garšva ir Veslava Račickaja rašo apie Lietuvių kalbos institute vykusius renginius, skirtus Aleksandro Vanago (1934–1995) atminimui, – parodos atidarymą ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“. Trumpai apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai.


Iš skaitinių ..... 31

Iš Rygos atvyko atostogų [Kurtuvėnų] klebono brolis, politechnikos studentas Feliksas, su trimis draugais studentais – Sabaliausku, Šimeliūnu ir Pundzevičium. <...> su jais po vienu stogu turėjau didelį laimikį: iš tolo girdėdamas juos kalbant tarp savęs skambia lietuvių kalba (aukštaičių tarme), pirmą kartą ėmiau ta kalba rimtai domėtis ir ją pamėgti. Iki šiol iš visų man žinomų kalbų labiausiai patikdavo rusų kalba, apie kurią, kaip girdėjom mokykloje, Lomonosovas buvo taip pasakęs: rusų kalba turi ispanų kalbos kilnumą, italų – švelnumą, prancūzų – gyvumą, vokiečių – stiprumą, lotynų ir graikų – turtingumą, suglaustumą ir jėgą. Dabar gi, įsiklausęs į taisyklingos lietuvių kalbos skambėjimą, ėmiau ir joje stebėti tas savybes, kurias Lomonosovas priskyrė rusų kalbai <...> (Merkelis Račkauskas. Užrašai: dvidešimt metų (1885–1905) / Žemaitijos užkampy, 2008, p. 322–324.)

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė


Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m. 
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. 
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.