Spausdinti
2013-aisiais tarmės sulaukė savo metų, taip vadinasi ir pirmasis žurnalo numerio straipsnis, kuriame B. Stundžia aptaria tarmių kitimą ir reikšmę; D. Valentukevičienė naujų duomenų apie ryškiausią dabartinės Kabelių ir Ašašninkų šnektos ypatybę – priebalsių s, z ir š, ž kaitaliojimąsi; K. Garšva kelia valstybinės kalbos vartojimo Rytų Lietuvoje klausimų; R. Trifonova pristato straipsnių rinkinį „Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai“, I. Mataitytė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistą knygą ir kompaktinę plokštelę „Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai (1908–1909)“; apžvelgiamos pastarųjų mėnesių lingvistinio gyvenimo aktualijos; G. Grigas peikia interneto svetaines, kuriose negali registruoti slaptažodžio su lietuvių kalbos raidėmis, pvz., Ė (juk piktavaliams tokį sunkiau pralaužti)...


TURINYS


Bonifacas Stundžia. Tarmės sulaukė savo metų ..... 3

     2012 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, priėmė nutarimą 2013-uosius paskelbti Tarmių metais. Tikslas – stiprinti tautos vienybę, pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą.
     Niekas neginčija, kad tarmės, šnektos ir apskritai kalbos yra neįkainojama vertybė, dvasinio pasaulio begalinės įvairovės apraiška, kiekviena vis kitaip, fizikų terminais tariant, kvantuojanti ir materialiąją tikrovę. Deja, kaip ir visa kita mūsų gyvenime, jos nėra amžinos ir nekintamos, nėra atsijusios nuo socialinių, politinių, ekonominių, technologinių ir kitokių žmonių bendruomenes veikiančių procesų. Būdamos gyvas reiškinys tarmės ir jų ribos kinta dėl vidinės raidos, tarpusavio sąveikos, bendrinės kalbos poveikio. Paprastai tai lemia vienų tarmių plitimą, kitų siaurėjimą, tam tikrą jų vienodėjimą, ryškesnių ypatybių, bet ne pačių tarmių, nykimą.
     Dėl politinių, administracinių, visuomeninių ir kitokių pokyčių, taip pat ir dėl kalbančiųjų nuostatų tarmės, o ypač šnektos, gali ir išmirti. Tarkim, daugiausia Antrojo pasaulinio karo padarinys (nebeliko vietinių gyventojų) yra tai, kad Mažojoje Lietuvoje išnyko dalis vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Slavų kalbų apsuptos visai neseniai kartu su paskutiniais vartotojais išmirė periferinės lietuvių šnektos Zieteloje ir Lazūnuose, ant išnykimo ribos yra labai savita vakarų žemaičių patarmė, kuria kalba tik keli šimtai senolių ir kelios dešimtys jaunesnių žmonių.
     Tarmės, kad ir apniveliuotos, pasikeitusios, Lietuvoje dar gyvuoja ir gyvuos, kol bus gyva lietuvių kalba. Gaivinti išnykusias, be abejo, būtų neprotinga, tačiau kelti gyvuojančių tarmių kaip mūsų dvasinės įvairovės liudininkių ir tapatybės žymenų prestižą ir iš jų toliau semtis raiškos priemonių bendrinei vartosenai ir ypač meninei kūrybai būtina.


Danutė Valentukevičienė. Kabelių ir Ašašninkų šnektos priebalsių ypatumai ..... 9

     Autorė pateikia naujų duomenų apie ryškiausią dabartinės Kabelių ir Ašašninkų šnektos ypatybę – priebalsių s, z ir š, ž kaitaliojimąsi. Atkreipiamas dėmesys į hiperkorekcijos reiškinius: norint kalbėti taisyklingai, š, ž dėl persistengimo tariami ten, kur paprastai turėtų būti s, z, pvz.: išai „jisai“, švogūnas „svogūnas“, tuoša namuoša „tuose namuose“ ir kt. Primenamas kitas jau beveik išnykęs įdomus šios šnektos fonetinis reiškinys – minkštųjų priebalsių k, g ir t, d painiojimas. Išsamiai apžvelgiami dzūkavimo ypatumai. Nagrinėjami priebalsių asimiliacijos reiškiniai, pvz.: laikraščis, džiržas, sušižymėdavo / šužižymėdavo, kaš iš to man ir kt.


Aktualijos


Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus
(Kazimieras Garšva) ..... 13

     Straipsnyje keliami aktualūs valstybinės kalbos vartojimo Rytų Lietuvoje klausimai: vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašymas, asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose.


Apžvalga


Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai
(Rita Trifonova) ..... 19

Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai (1908–1909), saugomi Berlyno fonogramų archyve (Inga Mataitytė) ..... 21


Kronika
..... 22

     Trijuose kronikos skyreliuose („Personalijos“, „Valstybinė kalba“, „Renginiai, konferencijos“) apžvelgiamos pastarųjų mėnesių lingvistinio gyvenimo aktualijos.


Žiupsneliai

Gintautas Grigas. Ar raidė Ė yra raidė? ..... 32

     Domimasi galimybėmis interneto svetainių slaptažodžiuose vartoti visas lietuvių abėcėlės raides.
 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

 

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.