Spausdinti
Pirmajame 2012-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje S. Papaurėlytė nagrinėja būdvardžio „gilus“ ir emocijų pavadinimų junginius, I. Žūkaitė pasakoja apie daržovių karalienės cukinijos pavadinimo kelią į lietuvių kalbą; „Aktualijų“ skyrelyje pristatomi 2011 m. Petro Būtėno premijos laureatai – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas ir žodynininkas Antanas Balašaitis; „Kronikoje“ A. Leskauskaitė ir A. Kaikarytė pasakoja apie Lietuvių kalbos institute vykusią tarptautinę mokslinę konferenciją „Kalba ir jos tyrimo aspektai“; G. Grigas šmaikštauja tema „Skambinti ne į gaisrinę, bet pačia gaisrine?..“

 

TURINYS

 

Silvija Papaurėlytė. Konceptualioji metafora EMOCINĖ BŪSENA – KRYPTIS ŽEMYN lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje ..... 3

Apie tai, kad būdvardį gilus ir prieveiksmį giliai kartais linkstama vartoti ne ten, kur reikia, yra rašęs dar Juozas Balčikonis. Kalbininkas pabrėžė, kad nedera remtis kitų kalbų pavyzdžiais ir vartoti žodį giliai tik todėl, kad kitos kalbos panašiame kontekste jį vartoja. „Juk mes nesakom, kaip kitos kalbos, „gili naktis“, „giliai klysta“, „giliai gerbiamas“ ir t. t. Mes galim vartoti tik tą, ką mūsų kalba leidžia, o ne imti savo vartojimui pavyzdžio iš kitų kalbų.“
1980 m. Aldonas Pupkis vadovėlyje „Kalbos kultūros pagrindai“ teigė, kad žodis gilus kartais vartojamas ne tame kontekste, kuriame tinka. Iš to meto laikraščių kalbos pateikti pavyzdžiai atskleidžia, kad kalbamasis žodis iš poetinės priemonės gali virsti kalbos štampu.

Straipsnyje nagrinėjami būdvardžio gilus vartojimo ypatumai kai kuriuose XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios tekstuose. Dėmesys telkiamas į žodžio gilus ir pagrindinių emocijų pavadinimų junginius. Analizuojami ir šio būdvardžio junginiai su bendresnio pobūdžio abstrakčius reiškinius pavadinančiais žodžiais jausmas ir emocija. Patyrinėti tokią vartoseną autorę paskatino prielaida, kad kalbant ir rašant apie jausmus, emocijas ir emocines būsenas gali būti linkstama šių abstrakčių reiškinių intensyvumą apibūdinti kalboje įsigalėjusiu štampu, atėjusiu, galimas dalykas, iš poetinės kalbos.

Tyrime dėmesys sutelkiamas į konceptualiąją metaforą EMOCINĖ BŪSENA (JAUSMAS) yra KRYPTIS ŽEMYN. Taip suvokiant emocinę būseną labiausiai remiamasi žmogaus fizine patirtimi. Kai emocijos siejamos su erdvine orientacija – aukštyn arba žemyn, – visų pirma nurodomas jų vertinimas. Su vertikalia padėtimi susijęs apibūdinimas gali nusakyti puikią visuomeninę padėtį (kyla karjeros laiptais), protinius gebėjimus (apmąstymų viršūnė), teigiamas emocijas (devintame danguje iš laimės). Kritimas, kryptis žemyn susiję su prasta nuotaika (nukabino nosį), baime (susigūžiau iš baimės), ligomis (gili depresija), mirtimi – visu tuo, kas blogiausia, vadinasi, ir vertinama vien neigiamai. Tačiau orientacija žemyn gali apibūdinti ne vien neigiamą abstraktaus reiškinio vertinimą, bet ir atskleisti kalbos pasaulėvaizdyje užkoduotas kitas emocinės būsenos charakteristikas.

Ingrida Žūkaitė. Daržovė karalienė ..... 9

Viena iš dažniausiai maistui ruošti vartojamų daržovių yra cukinija. Dėl savo dydžio ji kartais vadinama daržove karaliene. Tai šilumą mėgstanti vienmetė daržovė, kilusi iš Italijos. Cukinijos – populiarios Viduržemio jūros virtuvės daržovės, pastaruosius dešimtmečius plačiai auginamos Vakarų Europoje, JAV ir Kanadoje. Manoma, kad Lietuvoje cukinijas pradėta auginti tik XX a. pabaigoje (apie 1970–1985 metus). Tikriausiai daugelis iš mūsų jų užsiauginame ir savo darže, bet ne visi žinome, kada ir kaip cukinijų pavadinimas pateko į lietuvių kalbą. Pabandykime išsiaiškinti.

 

Aktualijos

„Baltasis Panevėžio metraštininkas“ (Vytautas Baliūnas, parengė Nijolė Čižikienė) ..... 12

„Likimas lėmė, kad jau 46 metus įvairias pareigas einu mokykloje, kurią pats baigiau ir kuriai 1941–1944 m. vadovavo pagarbos vertas kalbininkas Petras Būtėnas...“
Apie savo gyvenimą ir darbus pasakoja 2011 m. Petro Būtėno premijos laureatas Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas.

„Supratau, kad tai ne pasiskaityti skirta knyga“ (Antanas Balašaitis, kalbėjosi Nijolė Čižikienė) ..... 16

„Aplinka Žodynų skyriuje buvo draugiška, nė vienas vyresnis kolega neatsisakydavo paaiškinti keblesnių klausimų. Matydamas, kaip Antanė Kučinskaitė ir kiti žodynininkai su meile dirba, ir aš šį darbą pamilau.“ 
Kalbamės su 2011 m. Petro Būtėno premijos laureatu žodynininku Antanu Balašaičiu.

 

Kronika ..... 21

Sausio numerio kronikoje – du skyreliai: „Personalijos“ ir „Konferencijos, renginiai“. Pastarajame skyrelyje, be kitų pranešimų apie mokslinius ir kultūrinius kalbai skirtus ar su kalba susijusius renginius, spausdinamas išsamus Astos Leskauskaitės ir Aušros Kaikarytės pasakojimas apie lapkričio 24–25 d. Lietuvių kalbos institute vykusią tarptautinę mokslinę konferenciją „Kalba ir jos tyrimo aspektai“.

 

Žiupsneliai

Skambinti ne į gaisrinę, bet pačia gaisrine? (Gintautas Grigas) ..... 32

 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

 

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.