, apranga , kirčiavimas ir tartis , leidiniai , leksika

Septintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje B. Stundžia komentuoja kirčiavimo rekomendacijų pakeitimus, J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie aprangos žodžius tarmių žodynuose, pateikia frazeologizmų su drabužių pavadinimais (pvz., drobinius marškinius sveika nešioti), R. Katelytė pristato Palmiros Zemlevičiūtės monografiją „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ (Vilnius: LKI, 2016), apžvelgia konferenciją „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“; A. Pauliukaitienė praneša apie konferenciją, skirtą kalbininko Jono Juškos atminimui, vykusią Veliuonos gimnazijoje; „Žiupsneliuose“ – Z. Alaunienės patarimai abiturientui „Kaip parašyti gerą brandos egzamino rašinį“... 

, morfologija , stilius

Šeštajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Smetonienė aiškina, kaip kinta asmeninių įvardžių vartojimas mokslinio stiliaus tekstuose; R. Urnėžiūtė nagrinėja vadovėlio, skirto būsimiesiems laisvalaikio ir pramogų organizatoriams, kalbą; skelbiamos mokytojų pastabos apie lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos medžiagą, nusipirktą iš tokių užduočių kūrėjų svetainės; pasakojama apie konferenciją „Baltų ir slavų kalbos ir tarmės Vidurio Europos erdvėje“, IV tarptautinį lituanistų kongresą Vroclave; pristatomos geriausios 2016 m. vaikų ir paauglių knygos... 

Penktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai; R. Urnėžiūtė pristato knygą „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“; Tautinio kostiumo metų proga J. Švambarytė-Valužienė rašo apie tai, kiek ir kokių žodžių aprangai nusakyti sudėta į lietuvių tarmių žodynus; K. Urba – apie tai, kaip įvardyti tam tikrus vaikų literatūros reiškinius, knygų tipus, žanrus; dar apie Gintarę, Gegužį ir kitas baisybes... 

, kirčiavimas ir tartis , stilius , terminologija , vietovardžiai

Ketvirtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje sveikinimo žodžiai stilistikos prof. Kazimierui Romualdui Župerkai (ŠU) ir jo straipsnis apie lietuvių charakterio bruožus kalbinėje raiškoje; V. Gasiliūno pasvarstymai, kaip Lietuvoje galėtų būti rengiami metų žodžio rinkimai; skelbiami VLKK nutarimai ir L. Bilkio, A. Ragauskaitės komentaras dėl upėvardžio Danė ir Dangė; Rita Katelytė pristato mokslo žurnalo „Terminologija“ 23-ąjį numerį; D. Kardelytė-Grinevičienė ir J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie 53-iąją Arturo Uozuolo (Arturs Ozols) dienos konferenciją; Marijonas Mikutavičius ir Giedrius Arbačiauskas – apie kalbos žaidimo įgarsinimą ir taisyklingą tartį „Žinių radijo“ laidoje... 

, leidiniai , leksika , semantika , žodžių daryba

Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt... 

, kalbos politika , leksika , žodžių daryba

Antrajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje aptariama, kaip kalbos kultūrą suvokia šiuolaikinė visuomenė ir kaip supranta šiandienos kalbos specialistai; Alano Lightmano knygos „Einšteino sapnai“ recenzijoje nagrinėjami pavyzdžiai parodo, kad vertėjui ir redaktoriui reikia išmanyti ne tik kalbos dalykus, bet ir kūrinyje aprašomą gyvenimo ar veiklos sritį; apžvelgiami pagrindiniai diskusijos „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikiai, nauda“ teiginiai; dar – apie skolintus asmenvardžius, apie socialinį tinklą „Facebook“... 

, kirčiavimas ir tartis , leksika , semantika

Pirmajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Šolienė aiškina modalumo sąvoką kalbotyroje; B. Stundžia komentuoja sprendimą rekomenduoti tvirtagalę dvigarsių el, er, eu priegaidę kaip pagrindinę; V. Labutis tęsia diskusiją dėl kitų kalbų asmenvardžių pateikimo, atskirai skiria dėmesį moterų pavardžių darybos ir gramatinės formos reikalams; minint Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės (vienos iš „Gimtosios kalbos“ žurnalo įkūrėjų) 130-ąsias metines skelbiamas A. Krajinienės pasakojimas; M. Čepo „Molio Motiejaus užrašų“ ištraukoje su švelnia ironija aprašomos motinos pastangos išmokyti vaiką „poniškų“ (t. y. lenkiškų) poterių; G. Grigas – apie lietuvių kalbos gramatiką pagal feisbuką; pasakojama apie vykusias konferencijas, seminarus, kt. 

, įdomu , leksika , terminologija

Dvyliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje N. Bliūdžiuvienė atskleidžia, kaip pamažu nusistovėjo žodžių „knygynas“ ir „biblioteka“ reikšmės; I. Mataitytė pristato tautinio atgimimo veikėjo, teisininko Motiejaus Čepo prisiminimus, atkreipdama dėmesį į jo pasirinkimą vartoti autentišką aprašomojo laikotarpio lietuvių sodiečių ir miestelėnų kalbą, kuri buvo labai užteršta svetimybėmis, ir čia pat skliaustuose pateikti lietuvišką pakaitą, vertina juos dabartinių normų požiūriu; A. Genelytė-Gritėnienė skelbia nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojus; L. Vilkaitė su Notingamo universiteto profesoriumi Norbertu Šmitu kalbasi apie taikomąją kalbotyrą; skelbiamos 2017 metų sukaktys... 

, kalbos politika , vietovardžiai

Vienuoliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Urnėžiūtė vertina 2015 m. išleistų lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūrinių kalbą; V. Garliauskas pristato Algimanto Krinčiaus paskelbtą „Vabalninko santuokų metrikų knygą (1624–1646)“, vieną seniausių tokių knygų Šiaurės Lietuvoje, išskirtinę ir dėl unikalios vardyno medžiagos; K. Rutkovska pasakoja apie Lietuvos lenkų tarmių vadovą elektroninėje erdvėje; Gruzijos ambasados Lietuvoje darbuotoją Giorgi’į Kobachidze’ę kalbina E. Šimonėlytė; Janiną Švambarytę-Valužienę jubiliejaus proga kolegų vardu sveikina N. Jodelienė; apžvelgiama Arnoldo Piročkino gretinamosios kalbotyros knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (2016); apžvelgiamos rudenį vykusios konferencijos ir kt. 

           Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašo siūlyti pretendentų į apdovanojimą už lietuvių kalbos puoselėjimą kandidatūras.