Spausdinti

VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės primininkas prof. Bonifacas Stundžia komentuoja 2017 m. priimtų kirčiavimo rekomendacijų pakeitimus. (Suvestinį daiktavardžių rekomenduojamų kirčiavimo variantų sąrašąPDF, 215 KB, žr. skyriuje „Aktualiausios temos. Tartis ir kirčiavimas. Sąrašas“.)

     Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Tarties ir kirčiavimo pakomisė nuo 2003 m. kryptingai dirba bendrinės kalbos kirčiavimo kodifikuojamąjį darbą. Per pirmuosius trejus metus apsvarstyta ir bendrinei vartosenai rekomenduota keli šimtai kalbos sistemai neprieštaraujančių ir realioje vartosenoje išplitusių kirčiavimo variantų. Vėliau dėmesys sutelktas į tarptautinių žodžių su kirčiuotais dvigarsiais el, er ir eu priegaidę, nustatyta, kaip kirčiuoti naujoviškas galūninės darybos moterų pavardes, išnagrinėti žodžių formų (dalyvių, įvardžiuotinių formų) kirčiavimo polinkiai ir t. t.1 Kai buvo įgyvendinti du VLKK finansuoti projektai ir sukaupta daug medžiagos apie dviejų kartų – jaunimo (2011–2013 m., vadovė Asta Kazlauskienė)2 ir vidurinės kartos inteligentų (2014–2016 m., vadovas Bonifacas Stundžia)3 – kirčiavimo tendencijas, anksčiau priimtas rekomendacijas pradėta atnaujinti. Pirmasis atnaujinimo etapas – 2013 metai: tuomet buvo peržiūrėtos ir pakeistos šešios rekomendacijos4. Antruoju etapu (2016–2017 m.) užsibrėžta atnaujinti ir papildyti beveik visas rekomendacijas. Su šio etapo, kuris dar nėra pasibaigęs, naujovėmis siekiama supažindinti skaitytojus šiame straipsnyje.

     2016 m. kovo 3 d. patvirtinta rekomendacija „Dėl sudurtinių ir su priešdėliu be- padarytų būdvardžių kirčiavimo“ (K-22), kurioje tam tikrais atvejais kaip nepagrindiniai variantai teikiamos formos be tvirtagalės priegaidžių kaitos, pavyzdžiui: bendraámžis, -ė, bekáulis, -ė (plg. ámžius 1, káulas 1)5. 2016 m. gruodžio 15 d. kaip pagrindinę normą VLKK rekomendavo tarptautinių žodžių su dvigarsiais el, er, eu tvirtagalį kirčiavimą (šiuo atveju variantai buvo sukeisti vietomis)6.

     Plačiau apžvelgsiu 2017 m. atnaujintas ir papildytas septynias rekomendacijas (K-2–K-7 ir K-10), skirtas daiktavardžių (savų paprastųjų, priesaginių, priešdėlinių ir galūninės darybos bei svetimos kilmės žodžių) ir paprastųjų bei galūninės darybos būdvardžių kirčiavimui. Šešių rekomendacijų pirmas punktas skelbia apie variantų keitimą vietomis, kaip pagrindinį teikiant realioje vartosenoje labiau paplitusį variantą. Antruoju punktu į rekomendacijas įrašomi pluoštai naujų žodžių, dažniausiai teikiamų kirčiuoti dvejopai, vienu kitu atveju „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ 7-ajame leidime (DŽ7) duodamus variantus sukeičiant vietomis. Antai grupelei savų dviskiemenių paprastųjų daiktavardžių (tarp jų yra ir keletas senųjų skolinių) – kaip pagrindinė rekomenduojama 4-oji kirčiuotė, pavyzdžiui: dum͊blas, gan͊dras, kar͊das, šar͊vas, balà, porà (K-2). Naujai įrašytiems žodžiams ši kirčiuotė neretai nurodoma kaip nepagrindinė, kadangi iki šiol dar nebuvo kodifikuota, pavyzdžiui, nuo šiol bendrinės kalbos norma yra ir, tarkim, dgs. vard. karklai͊, karstai͊, raistai͊, sklypai͊, vns. kilm. dirvõs, dgs. kilm. raidžių͊ (buvo tik kar͊klai, kar͊stai, rai͊stai, sklỹpai, dir͊vų, rai͊džių) (K-2). Tarp dviskiemenių svetimžodžių 4-oji kirčiuotė yra reta, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pastebėta, kad ją pasigauna būrelis tarptautinių žodžių, rodos, daugiau tokių, kurie aktyviai vartojami ir, matyt, neskiriami nuo savų žodžių, pavyzdžiui, realioje vartosenoje išplito įvairių linksnių 4-osios kirčiuotės formos: dgs. vard. bakai͊, (naktiniai) barai͊, centrai͊, (įtakingi) klanai͊, vns. kilm. naftõs, trasõs ir t. t. (K-3), tad toks galūninis kirčiavimas teikiamas šalia pagrindinio šakninio kirčio (dgs. vard. bãkai, bãrai, cen͊trai, klãnai, vns. kilm. nãftos, trãsos, 2-oji kirčiuotė). 4-ąją kirčiuotę linkę pasigauti ir kai kurie dviskiemeniai būdvardžiai, tradiciškai kirčiuoti pagal 3-ąją kirčiuotę, tad šalia vns. gal. brángų, lýgų, rū́ebų, rū́gštų, sáldų, smùlkų, sótų, sū́rų (3) rekomenduojama ir bran͊gų, lỹgų, riẽbų, rū͊gštų, sal͊dų, smul͊kų, sõtų, sū͊rų (4)7, šalia ker͊šas, -à 4 ir kéršas, -à 3 (šiuo atveju variantai sukeisti vietomis) (K-10).

     Dviskiemenių daiktavardžių ir būdvardžių kirčiavimo kaita yra susijusi ne tik su 4-osios kirčiuotės plitimu. Pasitaiko ir priešingų atvejų, kai viršų ima 2-oji ar 1-oji kirčiuotė, pavyzdžiui, sukeitus variantus vietomis pagrindine norma tampa skil͊vis (2), kriáuklė (1), o skilvỹs, kriauklė͊ (4) – nepagrindiniu variantu. Tas pat pasakytina ir apie DŽ7 pateiktus ievà 4, 2 ir lùbos 4, 2: rekomendacijoje 2-osios kirčiuotės variantas (dgs. kilm. iẽvų, lùbų) teikiamas kaip pagrindinis. Rekomendacijas pildant naujais žodžiais 1-osios ar 2-osios kirčiuotės variantas kada ne kada teikiamas kaip nepagrindinė norma, iki šiol nebuvusi kodifikuota, pavyzdžiui: ríešas 3, 1; aikštė͊ 3, áikštė 1; liaupsė͊ 4, liáupsė 1; skruzdė͊ 4, skrùzdė 2; taurė͊ 4, taũrė 2 (K-2); chalvà 3, chálva 1; taigà 3, táiga 1 (K-3). Pasitaiko ir tokių atvejų, kai variantus sudaro 1-osios ir 2-osios kirčiuotės daiktavardžiai, pavyzdžiui: smur͊tas 2, smùrtas 1; liáuka 1, liaukà 2 (sukeista vietomis); élnias 1, el͊nias 2; gáirė 1, gai͊rė 2 (K-2); sė́bras, -ė 1, sė͊bras, -ė 2 (K-3) – rekomendacijų papildymai. Tokie variantai įprastesni daugiaskiemeniams svetimos kilmės daiktavardžiams, kurių didžioji dalis linkę gauti priešpaskutinio skiemens kirtį ir 2-ąją kirčiuotę, pavyzdžiui: epitètas 2, epìtetas 1; perimètras 2, perìmetras 1; indìgas 2, in͊digas 1 (sukeista vietomis); lìtvakas 1, litvãkas 2; tandèmas 2, tándemas 1; barmènas 2, bármenas 1; miùziklas 1, miuzìklas 2; charizmà 2, chãrizma 1; cinamònas 2, cinãmonas 1; žaliùzės 2, žãliuzės 1 – rekomendacijos K-4 papildymai. Iki šiol šiems žodžiams buvo teikiama dažniausiai 1-oji kirčiuotė, o realioje vartosenoje persveria 2-oji. Tarp daugiaskiemenių svetimžodžių pasitaiko ir variantiškai kirčiuojamų sudėtingu kilnojamuoju kirčiu (3b ar labai retai 3a kirčiuote), pavyzdžiui: šãlikas 3b, 1; bùivolas 1, 3a; statulà 2, 3b; bìlietas 3b, 1; egzãminas 3b, 1; ter͊minas 3b, 1 (VLKK ar tik DŽ7 duoti teikti variantai sukeisti vietomis), skrùpulas 3b, 1 (K-4).

     Daugiaskiemeniams būdvardžiams su galūnėmis -us, -i būdinga 4-oji kirčiuotė, todėl senieji kitokio kirčiavimo variantai rekomenduoti kaip nepagrindiniai, pavyzdžiui: atokùs, -ì 4, atókus, -i 1; tolygùs -ì 4, tolýgus, -i 3 (K-10).

     Išvestinių vardažodžių kirčiavimas ir jo kaita yra gana glaudžiai susijusi žodžių daryba. Antai pastebėta, kad realioje vartosenoje nemaža dalis dviskiemenių daiktavardžių, galūnių -ė ir -is, -ys vedinių, linksta į 2-ąją kirčiuotę, todėl tiek VLKK, tiek DŽ7 teikti variantai su pagrindine 4-osios kirčiuotės norma sukeičiami vietomis (a), o pildant rekomendacijas naujais teikiniais, neturėjusiais variantų, 2-oji kirčiuotė duodama kaip nepagrindinė (b), pavyzdžiui: a) stãbdis 2, stabdỹs 4; skai͊drė 2, skaidrė͊ 4; sklen͊dė 2, sklendė͊ 4; tiẽsė 2, tiesė͊ 4; krei͊vė 2, kreivė͊ 4; men͊tė 2, mentė͊ 4; b) dailė͊ 4, dai͊lė 2; ryšỹs 4, rỹšis 2; riekė͊ 4, riẽkė 2; šliūžė͊ 4, šliū͊žė 2 (K-6). Vis dėlto 2-oji kirčiuotė tų galūnių vedinių, kurių realioje vartosenoje yra vyraujanti, rekomenduojama kaip pagrindinė, nors iki šiol dar nebuvo kodifikuota, pavyzdžiui: trìkdis 2, trikdỹs 4, trùkdis 2, trukdỹs 4, mel͊svė 2, melsvė͊ 4, sãgė 2, sagė͊ 4 (DŽ7 šiuos daiktavardžius duoda tik su galūniniu kirčiu). Dalis galūnės -as vedinių, priešingai, linksta į 4-ąją kirčiuotę, tad žodžiai su pagrindiniu 2-osios ar retkarčiais 1-osios kirčiuotės variantu sukeičiami vietomis (a), o naujų žodžių, neturėjusių kodifikuotų variantų, 4-oji kirčiuotė teikiama kaip nepagrindinė (b), pavyzdžiui: a) skliaũtas 4, 2; spei͊gas 4, spéigas 1; šãpas 4, 2; b) prãdas 2, 4; stõvas 2, 4; šiur͊pas 2, 4. Daugiaskiemeniai galūnių -a ir -as vediniai, kurių didžioji dalis turi iš pamatinių žodžių atsineštus priešdėlius, išskyrus daiktavardžius su priešdėliais pa-, pra- ir ne-, linkstami kirčiuoti pastoviuoju priešdėlio kirčiu (1-oji kirčiuotė), tačiau pasitaiko ir varijuojančio kirčio žodžių, vienų dažnesnis kilnojamasis kirtis (pavyzdžiui: pãkulos, pãrūgos, pãsukos; pãveldas, pavéldas – visų 3b, 1 kirčiuotės8), kitų – pastovusis kirtis, pavyzdžiui: są́vadas, ùžpilas, ùžpildas (1, 3b). Tai priklauso daugiausia nuo priešdėlio. Rekomendacijoje K-6 teikiama ir kitokio pobūdžio pavienių kirčiavimo variantų, pavyzdžiui: čiáupas 1, 3; rai͊nis 2, ráinis 1 9, šiáurrytis 1, šiaurrytỹs 3a; ker͊šis 2, kéršis 1 10; ketvir͊tis 2, kẽtvirtis 1; rai͊šis 2, ráišis 1 11; smal͊kės 2, smálkės 1; srai͊gė 2, sráigė 1; váišės 1, vai͊šės 2.

     Rekomendacija K-5 apima priesaginių daiktavardžių kirčiavimą. Daugiausia per variantus kodifikuojamas akcentiškai nenusistovėjusių priesagų vedinių kirtis ir priegaidė. Keičiant variantus vietomis arba įrašant naujų variantų dažniausiai atsižvelgta į priesagų akcentinius polinkius ir rečiau į pakoreguotą pamatinių žodžių kirčiavimą. Antai priesagų -tis, -mė, -slas, iš dalies ir -tas dviskiemeniai vediniai realioje vartosenoje kirčiuojami beveik išimtinai pagal 4-ąją kirčiuotę, kuri teikiniuose įrašoma kaip pagrindinė ar nepagrindinė, jei dar nebuvo kodifikuota, pavyzdžiui: jungtìs 4, 3; liūtìs 4, liū́tis 1; viltìs 4, 3; kryžmė͊ 4, krỹžmė 2; purslai͊ 4, pur͊slai 2; ver͊slas 4, 2; sai͊tas 2, 4; sraũtas 2, 4; šlai͊tas 2, 4. Priesagos -iava vediniai linksta į kilnojamąjį kirtį, kuris keliais atvejais dar nebuvo kodifikuotas, todėl teikiamas kaip nepagrindinis variantas, pavyzdžiui: rãšliava 1, rašliavà 3b, rin͊kliava 1, rinkliavà 3b 12. Priesagos -muo, dgs. -menys vediniai vienų vartotojų tariami be tvirtagalės priegaidžių kaitos, kitų – su tokia kaita, todėl nuosekliai teikiami variantai, pavyzdžiui: augmuõ 3a, 3b; sė́dmenys 3a, sė͊dmenys 3b; šaudmuõ 3a, 3b. Priesagos -tuvas vedinius, kurie padaryti iš -enti, -ėti, -yti, -oti ir -uoti veiksmažodžių, rekomenduojama kirčiuoti pagal 2-ąją kirčiuotę, pavyzdžiui: maišytùvas 2, sklandytùvas 2. Taip kirčiuojama ir dauguma iš kitokių veiksmažodžių padarytų priesagos -tuvas žodžių, taip pat priesagos -tuvė daiktavardžių, kurių daliai iš tradicijos buvo būdingas kilnojamasis kirtis, rekomendacijoje teikiamas kaip pagrindinis, pavyzdžiui: bertuvė͊ 3b, 3a (nes yra ber͊ti ir bérti), bertùvė 2; dėtuvė͊ 3a, dėtùvė 2.

     Jei vedinys, be priesagos, dar turi priešdėlį, perimtą iš pamatinio žodžio, tada vedinio kirčiavimą paprastai lemia priešdėlio akcentinės savybės. Didžioji dalis daiktavardžio priešdėlių yra linkę prisitraukti kirtį. Kai kuriais atvejais pastovusis priešdėlio kirtis konkuruoja su kitokiu, iš tradicijos paveldėtu, kirčiavimu, kuris rekomendacijoje teikiamas ir kaip pagrindinė, ir kaip nepagrindinė norma (priklauso nuo to, ar variantas su priešdėlio kirčiu yra buvęs kodifikuotas ar ne), pavyzdžiui: į́mautė 1, įmaũtė 2; ìškirptė 1, iškir͊ptė 2; an͊tvalkalas 34b, 1; įklõtas 2, į́klotas 1. Nemaža dalis priesaginių daiktavardžių su priešdėliu pa- yra gavę kilnojamąjį kirtį, iš jų išsiskiria priesagos -alas vediniai, vienų vartotojų kirčiuojami tradiciniu kilnojamuoju kirčiu (34b kirčiuotė), kitų – naujoviškai, kilnojant kirtį iš galinio į trečiąjį nuo galo skiemenį (3kirčiuotė), pavyzdžiui: pãpuošalas, pãtiekalas, pãtiesalas (34b), papuõšalas, patiẽkalas, patiẽsalas (3b)13.

     Kaip sakyta, vedinių kirčiavimas koreguojamas ir tada, kai yra koreguotas, paprastai variantus sukeitus vietomis, jų pamatinių žodžių kirtis, pavyzdžiui: plaũstininkas, -ė 1, pláustininkas, -ė 1 (plg. plaũstas 2, pláustas 1); smur͊tininkas, -ė 1, smùrtininkas, -ė 1 (plg. smur͊tas 2, smùrtas 1); láiptinė 1, laiptìnė 2, lai͊ptinė 1 (plg. láiptai 1, lai͊ptai 2).

     Rekomendacijoje K-5 aptiksime ir kitokių realioje vartosenoje paplitusių variantų, pavyzdžiui, šalia tradicinio kirčiavimo ateitinin͊kas, -ė 2, pagálbininkas, -ė 1, mãžmenininkas, -ė 1 teikiama ir atei͊tininkas, -ė 1, pagalbinin͊kas, -ė 2, mažmẽnininkas, -ė 1 (paskutiniu atveju įteisinta kirčio vietos kaita, plg. mãžmeną, mažmenà); šalia dárgana 1 ir darganà 3a, 3b; šalia indaujà 4 ir indáuja 1.

     Priešdėlinių daiktavardžių, tikriau – priešdėlių vedinių, kirčiavimas koreguotas ir rekomendacija K-7 pildyta labai nežymiai; du kirčiavimo variantai sukeisti vietomis (paatógrąžis 1, paatogrąžỹs 35b; palaũkė 2, palaukė͊ 3b), įrašyti keli nauji vediniai, pavyzdžiui: pakul͊nė 2, pakulnė͊ 4; belai͊svis, -ė 2, beláisvis, -ė 1. Prie paskutinio vedinio paaiškinta, kad ir kiti priešdėlio be- vediniai, „padaryti iš 1 kirčiuotės žodžių, turinčių tvirtapradį antrąjį nuo galo skiemenį, gali būti kirčiuojami ir pagal 2, ir pagal 1 kirčiuotę“ .

     Grupelė daugiaskiemenių būdvardžių, kilusių iš neveikiamųjų esamojo laiko dalyvių, realioje vartosenoje akivaizdžiai linksta į pastovųjį šakninį kirtį, rekomendacijoje K-10 teikiamą kaip nepagrindinį variantą, pavyzdžiui: nei͊giamas, -à 3b, nei͊giamas, -a 1; pakan͊kamas, -à 3b, pakan͊kamas, -a 1; tei͊giamas, -à 3b, tei͊giamas, -a 1; bet – pažį́stamas, -a 1, pažį́stamas, -à 3a (DŽ7 variantai sukeisti vietomis). Pakoreguotas dviejų tos pačios kilmės būdvardžių su sangrąžos rodikliu kirčiavimas, t. y. šalia pasìturimas, -à 34b, pasìturintis, -i teikiami išplitę variantai pasitùrimas, -à 3b, pasitùrintis, -i.

     Keliose aptartose rekomendacijose yra ir punktas „Išbraukti variantus“, pavyzdžiui: mẽnas 2 (K-2), maišýtuvas 1, sklandýtuvas 1 ir pan. (K-5), įnamỹs, -ė͊ 3a, netvarkà 4 (K-7). Tai nebevartojami arba labai retai išgirstami kirčiavimo atvejai.

     Apie naujausius šnekamosios bendrinės kalbos kirčiavimo polinkius išsamiai rašoma 2 ir 3 išnašose nurodytuose straipsnių rinkiniuose.

Prof. Bonifacas Stundžia, 
VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas

Išnašos: 

1 Plačiau žr.: Bonifacas Stundžia. Kirčiavimo norminamąjį darbą tęsiant, Gimtoji kalba, 2013, nr. 11, p. 3–5.

2 Rezultatus žr. skaitmeniniame straipsnių rinkinyje: Asta Kazlauskienė (sud.). Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir vartosenos tendencijos. Kaunas: VDU, 2013 (http://daukantas.vdu.lt/data/Rinkinys.pdf).

3 Rezultatus žr. skaitmeniniame straipsnių rinkinyje: Bonifacas Stundžia (sud.). Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis. Vilnius: VU, 2016 (žr. http://www.flf.vu.lt/mokslas/elektroniniai-istekliai#kita).

4 Plačiau žr.: Bonifacas Stundžia. Min. straipsnis, p. 5–10.

5 Plačiau žr.: http://www.vlkk.lt/naujienos/pakomisiu-naujienos/naujesniu-sudurtiniu-budvardziu-kirciavimas-paprastesnis-nei-senuju (Bonifaco Stundžios komentaras).

6 Plačiau žr.: Bonifacas Stundžia. Ilgas ir vingiuotas kodifikacijos kelias: svetimžodžių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu priegaidė, Gimtoji kalba, 2017, nr. 1, p. 5–9.

7 Bet – laĩsvas, -à 4, láisvas, -à 3 (šiuo atveju 3-oji kirčiuotė konkuruoja su tradicine 4-ąja kirčiuote).

8 Bet – palỹdos 2, pãlydos 3b.

9 Plg. pamatinius žodžius raĩnas, -à 4, ráinas, -à 3 (K-10).

10 Plg. pamatinius žodžius ker̃šas, -à 4, kéršas, -à 3 (K-10).

11 Plg. pamatinius žodžius raĩšas, -à 4, ráišas, -à 3 (K-10).

12 Taip pat plg. retos priesagos -iaga daiktavardį mẽdžiaga 1, medžiagà 3b.

13 Plg. panašaus naujoviško kodifikuoto kirčiavimo dūrinius, pavyzdžiui, auksakalỹs, -ė̃ 3b.

14 Plg. rekomendaciją K-22 (žr. 5 išnašą).

(Gimtoji kalba, 2017, nr. 7, p. 3–8)