Spausdinti
VLKK Vardyno pakomisė, išnagrinėjusi gyventojų skundą dėl Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnijos teritorijoje esančio kaimo vardo formos Bardinai, nustatė iš viso keturis kaimo pavadinimo variantus – Bardai, Bardėnai, Barzdėnai, Bardinai. Nuspręsta, kad norminiais galėtų būti laikomi du iš jų – Bardinai ir Bardėnai. Ar keisti oficialų kaimo vardą, įvertinusi gyventojų nuomonę, turėtų spręsti Pagėgių savivaldybės taryba, kaip nustatyta Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklėse...

Valstybinę lietuvių kalbos komisiją rugsėjį pasiekė gyventojo skundas dėl, esą, netikslios, iškreiptos kaimo Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnijos teritorijoje esančio kaimo vardo formos Bardinaĩ, Bardinų̃ (3a kirč.), – taip Lietuvos Respublikos adresų registre. Vėliau pateiktas 68 gyventojų pasirašytas prašymas sugrąžinti istorinį kaimo vardą Bardėnai.

Klausimas apsvarstytas dviejuose Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Vardyno pakomisės posėdžiuose*. Nutarta, kad ir Bardinai, ir Bardėnai gali būti pripažinti norminiais variantais.

Surinkta medžiaga nepatvirtino gyventojų keltos prielaidos, kad dabartinė oficiali kaimo vardo forma Bardinai iškreipta dėl rusų kalbos įtakos. Tokia forma kaip oficiali teikta jau XX a. pirmoje pusėje: 1923 m. gruodžio 29 d. „Klaipėdos krašto valdžios žiniose“ skelbiamas aprobuotas sąrašas („... šiuomi skelbiami nustatytieji Klaipėdos krašto lietuvių užvardijimai“), vokiškame stulpelyje rašoma Bardehnen, o lietuviškame – Bardinai; 1926 m. leidinyje „Klaipėdos Krašto apgyventų vietų sąrašas“ (sustatė Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras, nr. 37) taip pat nurodyta Bardinai (tuomet šiame kaime gyveno 237 gyventojai, kaimo plotas buvo 575 ha). Šis variantas teikiamas Mažosios Lietuvos tarmių tyrėjo Waltherio Fenzlau disertacijoje „Klaipėdos krašto lietuviškųjų vietovardžių ir asmenvardžių vokiškosios formos“ (Die deutschen Formen der litauischen Orts- und Personennamen des Memelgebiets. – Halle/Saale: M. Niemeyer, 1936, p. 144), rinkdamas medžiagą mokslininkas gyveno kaimo apylinkėse. Taip pat fiksuotas Vinco Vileišio knygoje „Tarptautiniai santykiai Lietuvoje“ (Kaunas, 1935), Viliaus Pėteraičio knygoje „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai“ (Vilnius: MELI, 1997, p. 70). Oficialus statusas formai Bardinai grąžintas paskelbus „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyną“ (II dalis, 1976, p. 27). Norminimo pamatu greičiausiai tapo kalbinės ekspedicijos tose apylinkėse duomenys, surinkti 1961 m. (vietovardžio anketoje rašoma: „Dabar oficialiai vadina Bardėnai. Šis vardas padarytas pagal vokišką Bardehnen, kuris savo ruožtu yra atsiradęs analogiškai pagal Lumpėnus, Lazdėnus ir pan. Vietos žmonės tesako: Bardinaĩ“). Lietuvos Respublikos adresų registre dabar taip pat Bardinaĩ (3a). Naujausiame vardyno šaltinyje – „Lietuvos vietovardžių žodyne. A–B“ (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, p. 371) – Bardinaĩ, Bardinų̃ miškas, Bardìnkalnis.

Kita vertus, pageidaujamas variantas Bardėnai taip pat yra paliudytas tiek gyvojoje vartosenoje, tiek istoriniuose šaltiniuose vokiečių kalba; 1959 m. „Lietuvos TSR administraciniame teritoriniame suskirstyme“ jis teikiamas ir kaip oficiali kaimo vardo forma. Tačiau šiuo atveju gali būti keliamas klausimas, ar toks variantas nėra paveiktas germanizacijos (t. y. vokiečių kalbos iškreipti Bardinai).

Istoriniuose šaltiniuose vokiečių kalba fiksuoti iš viso trys to paties pavadinimo variantai, sulietuvinus – Bardėnai, Bardai ir Barzdėnai. Istorinių duomenų svarstymams pateikė Lietuvos istorijos specialistai. Vytenis Almonaitis nurodė dvi formas: Barden (užrašyta 1540 m., žr.: Diehlmann H. H. Die Turkesteuer im Herzogtum Preussen. Band 2. Hamburg, 2006); Bardehnen (1709–1710 m. šaltinyje: Kenkel H. Bauernlisten des Amts Tilsit aus 1709/10); Bardenen arba Bardehnen (užrašyta 1736 m., žr.: Amtsbauer und Kolmer im nordlichen Ostpreussen um 1736. Hamburg, 1995). Variantą Bardai iš vok. zu Barden (žr.: Diehlmann H. H. „Die Turkesteuer im Herzogtum Preussen. Band 2. Hamburg“, 2006, p. 192) taip pat nurodė Dalia Kiseliūnaitė; A. Ragauskaitė atkreipė dėmesį, kad 1540 metų užrašymas vok. Barden (liet. Bardai) minimas V. Pėteraičio knygoje „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, p. 70): greta pagrindinės formos vok. Bardehnen  – liet. Bardinaĩ. Vykinto Vaitkevičiaus pateiktuose istorinių žemėlapių fragmentuose (pridedama) iš XVIII a. Prūsijos karalystės kartografijos rinkinio: Barsdehnen (1730–1754 m.), Bardehnen (1776 m.), Bardehnen (1796–1802 m.), taigi Barzdėnai ir Bardėnai (arba Bardinai). Anot istoriko, šie oficialūs to meto Prūsijos valstybės žemėlapiai iš esmės atspindi XVII a. surinktą kartografinę medžiagą.

Pabrėžtina, kad Bardai ir Barzdėnai – tik istoriniuose šaltiniuose, o ne gyvojoje kalboje paliudyti variantai. Jie gali būti reikšmingi aiškinantis vietovardžių etimologiją, bet ne nustatant dabartinio geografinio objekto vardą. Tiek darybiškai, tiek pagal istorinius šaltinius tikriausiai ankstyviausia kaimo vardo forma – Bardai ir labiausiai tikėtina, kad pavadinimas asmenvardinės kilmės. V. Pėteraitis pavadinimą kildina iš Bard- šaknies asmenvardžio, plg. liet. Barduns, prūsų Bardyn, vietovardis Bardavà. D. Deltuvienės monografijoje „Baltiški Mažosios Lietuvos XIV–XVIII a. oikonimai“ (Vilnius: VU l-kla, 2006) pavadinimas siejamas su latvių barda „barzda“ (dar plg. ir vok. Barsdehnen), tačiau neišleidžiamas iš akių ir vokiškas asmenvardis Barde. „Lietuvos vietovardžių žodyne. A–B“ (2008, p. 371) vietovardis Bardinai siejamas su asmenvardžiais Bardžius, *Barda, *Bardys. (D. Kiseliūnaitė atsargiai spėja, kad Bardinai, jeigu tikrai toks variantas gyvai vartojamas, galėjo susidaryti nebūtinai iš vietovardžio Bardai, bet ir iš asmenvardžio Bardinas; anot jos, Klaipėdos krašte asmenvardžiai su -in- nėra reti, ypač paplitę Nemuno deltoje ir pamaryje, plg. istorinius užrašymus XVIII a. pab.: Bastin, Bajohrin, Metz ir Metzin, Laugstien ir Laugstins). M. Razmukaitės, kaip ir Jūsų, pastebėta, kad aplinkinių kaimų vardai Lumpėnai, Bitėnai, Piktupėnai etimologiškai siejami su upėvardžiais (plg.: Lumpė, Bitė, Piktupė), tačiau Bardėnai atraminio upėvardžio neturi. (Vis dėlto yra kaimų vardų, pvz., Burnėnai, Bajėnai, kurie siejami tai pat ne su upėvardžiais, o su asmenvardžiais.)

Galimas daiktas, kad bėgant laikui greta trumposios istorinės formos Bardai formavosi ilgesnės, priesaginės vietovardžių formos – Bardėnai ar Bardinai. Tačiau, ar pagal aplinkinių kaimų vardų modelį Bardinai vokiškai pakreipti į Bardėnus (Bardehnen), ar Bardėnai per laiką išvirtę į Bardinus, ar Bardinai savarankiškai susiformavo, negalima pasakyti.

Aišku viena, kad norminiais galėtų būti pripažinti du variantai – Bardinai ir Bardėnai. Kurį iš jų pripažinti oficialiu, gyventojų teikimu turėtų spręsti Pagėgių savivaldybės taryba. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 nustatytas Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisykles (Žin., 1996, Nr.54-1277; aktualus pakeitimas Žin., 2008, Nr. 27-980) pavadinimus gyvenamosioms vietovėms suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos pasiūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę; iniciatyvos teisę savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka keisti pavadinimus turi tų gyvenamųjų vietovių gyventojai ir jose veikiantys juridiniai asmenys, taip pat savivaldybės institucijos. 

Parengė Aistė Pangonytė

_________________

*Svarstymams medžiagos ir komentarų pateikė vardyno specialistai: Laimutis Bilkis, Grasilda Blažienė, Dalia Kiseliūnaitė, Alma Ragauskaitė (pakomisės pirmininkė), Marija Razmukaitė, Dalia Sviderskienė; Lietuvos istorijos specialistai: Vytenis Almonaitis, Vykintas Vaitkevičius.  


Prierašai 

I. 2014 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. N-4 (153) Valstybinė lietuvių kalbos komisija į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašė abu kaimo vardo variantus – Bardinai, Bardėnai. Pagėgių savivaldybės administracija atliktos apklausos duomenimis, gyventojai pritaria kaimo vardo Bardinai pakeitimui į Bardėnai. Taigi ateityje oficiali kaimo vardo forma greičiausiai bus pakeista, ja taps Bardėnai. (A. Pangonytė, 2014-06-13)

II. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1201 „Dėl gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo“ nustatytas oficialusis pavadinimas Bardėnų kaimas. Vardyno pakomisės siūlymu (2014 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. EP-67) Kalbos komisija Lietuvos vietovardžių sąraše paliko abu vietovardžio variantus, tik sukeistus vietomis, žr. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. N-6 (155) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo“    Bardė́nai (1), Bardinaĩ (3a), k. Pagėgių sav. (A. Pangonytė, 2014-12-18)