Spausdinti
, vietovardžiai
Šereitlaukis – kaimas Pagėgių savivaldybėje, Vilkyškių seniūnijoje, dešiniajame Nemuno krante – išnykusios baltų genties krašte Skalvoje. Archeologinių tyrimų duomenimis, vietovėje gyvenama ne mažiau kaip tūkstantį metų, o vardą vietovė gavo nuo skalvių genties kunigaikščio Šereikos (ar Šereikio) vardo...

Šereitlaukis – kaimas Pagėgių savivaldybėje, Vilkyškių seniūnijoje, dešiniajame Nemuno krante – išnykusios baltų genties krašte Skalvoje. Archeologinių tyrimų duomenimis, vietovėje gyvenama ne mažiau kaip tūkstantį metų, o vardą vietovė gavo nuo skalvių genties kunigaikščio Šereikos (ar Šereikio) vardo.

Kad vietovardis asmenvardinės kilmės, neabejoja nei istorijos, nei vardyno specialistai. Todėl oficialios kaimo vardo formos patikslinimo klausimas archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus teikimu 2011 m. balandį apsvarstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Vardyno pakomisės posėdyje. Lietuvos istorijos specialisto nuo pat XIV a. pirmos pusės iki XX a. pirmos pusės surinkti duomenys rodo, kad autentiška vietovardžio forma Šereiklaukis; plg.: Schreicklauk, Schreicklawc, Schreicklauc (1539 / 1540 m.).

Asmenvardžiai su kamienu Šereik- šaltiniuose fiksuoti netgi XIII amžiuje, o to krašto gyventojų pavarde Šereikis, Šereika būta iki XIX a. pabaigos., plg.: Sarecka, Sarecke (Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronika“, 1276 m.), Sareike (1344 m.), Sericka (1539 / 1540 m.), Szerreiks, Šereikis, Šereika (įvairūs XIX a. metai) – duomenis pateikia V. Almonaitis ir J. Almonaitienė, H. H.  Diehlmannas, V. Pėteraitis, M. Purvinas, V. Vaitkevičius.

Vardyninkė dr. Marija Razmukaitė, išnarinėjusi Mažosios Lietuvos oikonimijos darybos ir kilmės polinkius, kalbamo vietovardžio struktūrą nusako taip: Šereika, Šereikis + laukas > *Šereik-laukis. 

Šereiklaukis, paveiktas vokiečių kalbos įtakos, nedėsningai pakito ir išvirto į Šereitlaukį, plg.: vok. Schreitlaucken, Schreitlaugken.

Lietuvių kalbos instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos Dalios Sviderskienės teigimu, variantai Šereiklaukis ir Šereitlaukis gyvojoje kalboje fiksuoti XX a. amžiaus 6–7 dešimtmečiais (užrašyti Vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartotekoje; žr. „Gimtojoje kalboje“, 2008, Nr. 4), vėliau oficialiojoje vartosenoje nusistovėjo Šereitlaukis – variantas su priebalse t („Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas“, 1959; „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. D. 2“, Vilnius, 1976). Tačiau Istorinių vietovardžių kartotekoje (kurioje vietovardžiai užrašyti iš istorijos šaltinių) kaip senesnė paliudyta vardo forma Šereiklaukis.

Taigi Pagėgių savivaldybės Vilkyškių seniūnijoje esančio kaimo dabartinė oficiali vardo forma Šereitlaukis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, galėtų būti pakeista į autentiškesnę Šereiklaukis. Tokį siūlymą Kalbos komisija pateikė Pagėgių savivaldybei ir Vilkyškių seniūnui, mat pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 patvirtintas (Žin., 1996, Nr. 54-1277) Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisykles kaimo vardo pakeitimą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o nutarimo projektą rengia savivaldybės administracija, remdamasi savivaldybės tarybos sprendimu. Pagal taisyklių 32.4 punktą tokiu atveju būtina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada šiuo atveju jau parengta.

 

Parengė Aistė Pangonytė,
VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė