Spausdinti

    22-ąją kirčiavimo rekomendaciją komentuoja prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia. Tarties ir kirčiavimo pakomisės teikimu Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. kovo 3 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-1 (k-22) patvirtino rekomendaciją „Dėl sudurtinių ir su priešdėliu be- padarytų būdvardžių kirčiavimo“

    Bendrinėje vartosenoje, ypač terminologų darbuose gausėja naujų darinių. Nemažą jų dalį sudaro sudurtiniai būdvardžiai ir kirčiavimo atžvilgiu jiems labai artimi būdvardžiai – priešdėlio be- vediniai (dalis jų yra sudaiktavardėję). Tokiems dariniams iš tradicijos būdingas tvirtagalis arba trumpas kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo ir 2-oji kirčiuotė. Šis bruožas yra trejopos prigimties. Pirma, minimieji dūriniai kirčiuotą skiemenį ir priegaidę perima iš antraisiais dėmenimis einančių savarankiškų žodžių, o priešdėlio be- vediniai – iš pamatinių žodžių (dūrinių antrąjį dėmenį, o vedinių pamatinį žodį atstojantys daiktavardžiai gali būti ir 2-osios, ir 4-osios kirčiuotės), pvz.: daugiapùsis, -ė 2 (plg. pùsė 2), penkiamẽtis, -ė 2 (plg. mẽtai 2), ilgalaĩkis, -ė 2 (plg. laĩkas 4), ilgaliežùvis, -ė 2 (plg. liežùvis 2), aiškiarẽgis, -ė 2 (plg. rẽgi, regė́ti,  bendraval̃dis, -ė 2 (plg. val̃do, valdýti); bežẽmis, -ė 2 (: žẽmė 2), betìkslis, -ė 2 (: tìkslas 4), belaĩkis, -ė 2 (: laĩkas 4), bekepùris, -ė 2 (: kepùrė 2). Antra, dūrinių antraisiais dėmenimis arba priešdėlio be- vedinių pamatu einančių savarankiškų žodžių tvirtapradė priešpaskutinio skiemens priegaidė darinyje pakeičiama tvirtagale, taigi vyksta vadinamoji tvirtagalė (cirkumfleksinė) metatonija, pvz.: švelniakaĩlis, -ė 2 (plg. káilis 1), juodadar̃bis, -ė 2 (plg. dárbas 3), toliašaũdis, -ė 2 (plg. šáudyti); bebaĩmis, -ė 2 (: báimė 1), belañgis, -ė 2 (: lángas 3). Trečia, tie žodžiai – tiek pastovaus, tiek kilnojamojo kirčio, kurie turi kirčiuotą 3-iąjį nuo galo skiemenį, kalbamuosiuose dariniuose neišlaiko kamieno kirčio vietos: kirtis perkeliamas per vieną skiemenį link galūnės ir atsiduria priešpaskutiniame skiemenyje, – vyksta kirčio vietos kaita, pvz.: ilgauodẽgis, ė 2 (plg. úodegą, uodegà 3a), juod(a)nugãris, -ė 2 (plg. nùgara 1), tuščiavidùris, -ė 2 (plg. vìdurį, vidurỹs 3b); bepinìgis, -ė 2 (: pìnigas 3b), besmegẽnis, -ė 2 (: smẽgenys 3b). Taigi būdingiausias kodifikuotų sudurtinių būdvardžių ir priešdėlio be- vedinių bruožas – priešpaskutinio skiemens kirtis ir 2-oji kirčiuotė. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (toliau – DŽ) teikiama vos keletas tradicinių išimčių: ilgavárpis, -ė 1 (: várpa 1), begė́dis, -ė 1 : gė́da 1), besótis, ė 1 (: sótis 1), befòrmis, -ė (: fòrma 1).

     Realioje vartosenoje – tiek šnekamojoje bendrinėje kalboje, tiek tarmėse (ypač rytų ir pietų aukštaičių) – kalbamieji dariniai nelinkę patirti priegaidžių kaitos, kai jų antrieji dėmenys (dūrinių) arba pamatiniai žodžiai (be- vedinių) turi tvirtapradį pastovaus kirčio priešpaskutinį skiemenį (1-oji kirčiuotė), pvz., plačiai išplitęs kirčiavimas bendraámžis, -ė 1 (plg. ámžius 1), minkštakáulis, -ė 1 (plg. káulas 1), skystakiáušis, -ė 1 (: kiáušas 1), bekáulis, -ė 1 (: káulas 1), beláisvis, -ė 1 (: láisvė 1). Minimųjų darinių, kurie patiria kirčio vietos kaitą, gyvojoje vartosenoje beveik išimtinai užfiksuota tokiais atvejais, kai dūrinių antrieji dėmenys, o be- vedinių pamatiniai žodžiai yra daugiaskiemeniai kilnojamojo kirčio daiktavardžiai, pvz.: raudonskiautẽris, -ė 2 (plg. skiaũterę, skiauterė̃ 3b), velniapinìgis, -ė 2 (plg. pìnigas 3b), tuščiavidùris, -ė 2 (plg. vìdurį, vidurỹs 3b); besmegẽnis, -ė 2 (: smẽgenys 3b), taip pat beskiautẽris, -ė 2, bepinìgis, -ė 2, bevidùris, -ė 2. Kirčio vietos kaitą patiriančių darinių kamienai yra paprastos sandaros, neturi priešdėlių, dažniausiai – ir priesagų. Bendrinės kalbos vartosenai skirtuose leidiniuose sudarant naujus aptariamojo tipo žodžius, ypač terminus, priegaidžių ir neretai kirčio vietos kaitą linkstama apibendrinti kone visais atvejais, nepaisant dūrinio antruoju dėmeniu ar be- vedinio pamatiniu žodžiu einančio daiktavardžio kirčiavimo ir darybos ypatumų, kurie čia buvo iškelti. Taip atsiranda DŽ teikiami dariniai su priegaidžių (a) ir kirčio vietos (b) kaita, pvz.: a) daugiakaũšis, -ė 2 (plg. káušas 1); beskevel̃dris, -ė 2 (: skevéldra 1); b) beadãtis, -ė 21  (: ãdata 1), besandū̃ris, -ė 2 (: sándūra 1), beprincìpis, -ė 2 (: prìncipas 1). Išimtys yra labai retos, pvz.: DŽ2–7  befòrmis, -ė 1 (: fòrma 1) – nėra priegaidžių kaitos; bendraáutoris, -ė 1 (plg. áutorius, -ė 1) – nėra kirčio vietos kaitos.

     Lietuvos Respublikos terminų banke, terminų ir įvairiuose dvikalbiuose žodynuose aptariamojo tipo darinių aptinkama daug (pavyzdžių iš Terminų banko parinko dr. Alvydas Umbrasas), didžioji jų dalis yra dirbtiniai. Naujadarai nebūtinai paiso iš tradicijos einančių taisyklių. Matyt, tai jausdami terminologai ir žodynininkai pradeda svyruoti, ir Terminų banke teikiama darinių ir su kirčio vietos kaita (a), ir be jos (b), pvz.:

    a) daugiakamẽris (!) sodintuvas, daugiakamèris (plg. kãmera) ėsdintuvas, daugiamodùlis (plg. mòdulis 1) perjungiklis, vienmolekùlis (plg. molèkulė 1) sluoksnis; beadrèsė (: ãdresas 3b) komanda, bekorpùsė (: kòrpusas 1) mikroschema, beantpìlė (: añtpilas 1) konstrukcija, bepjuvẽnis (: pjùvenos 1) medienos pjovimas, bevidpãdė (: vìdpadis 1) avalynė;
    b) daugiakãmeris (plg. kãmera 1) skaitiklis, daugiapríevadė (plg. príevadas 1) atmintis, vienkãbelis (plg. kãbelis 1) tinklas; bekãmerė (: kãmera 1) padanga, bekòrpusis (: kòrpusas 1) komponentas, bepãmušalė (: pãmušalas 3b) avalynė, bevéidrodė (: véidrodis 1) sistema. Vengiant nenatūralios kirčio vietos kaitos, pasitaiko atvejų su trečiajame nuo galo skiemenyje pakeista priegaide (neįprasta metatonija!), pvz.: daugiaveĩdrodis (plg. véidrodis 1) lazeris, daugiaskaĩdulis (plg. skáidula 1) kabelis; plg. DŽ pirmajame leidime teiktą bendraaũtoris, -ė 1 (plg. áutorius, -ė 1), vėlesniuose leidimuose ištaisytą, bet kaip vienintelį variantą patekusį į LKŽ.

    Priegaidžių kaitos antrajame nuo galo skiemenyje, rodos, laikomasi gana nuosekliai, pvz.: daugiaar̃kis (plg. árka 1) aptaisas, daugiabaĩtė (plg. báitas 1) koduotė, daugialem̃pis ( plg. lémpa1) sofitas; bebor̃tė (!) (: bòrtas 1) padanga. Tas nuoseklumas ne visada atitinka realią vartoseną, taigi būna ir pritemptas, todėl pasitaiko gretybių, pvz.: daugiaciliñdris variklis ir daugiacilìndris trijeris (plg. cilìndras 1), daugiavariañtis maršrutas ir dvivariántė sistema (plg. variántas 1).
     Turint galvoje čia iškeltus sudurtinių būdvardžių ir priešdėlio be- vedinių kirčiavimo realioje vartosenoje ir daugelyje žodynų bei Terminų banke ypatumus, naujus šio tipo darinius rekomenduojama kirčiuoti pagal 1-ąją kirčiuotę, išlaikant kirtį trečiajame ar tolimesniame nuo galo skiemenyje, kai jų antruoju dėmeniu ar pamatiniu žodžiu eina: a) daugiaskiemenis tarptautinis žodis, turintis trečiojo ar tolimesnio nuo galo skiemens kirtį (pvz., pagal ãdresas 3b daugiaãdresis, -ė 1, beãdresis, -ė 1); b) daugiaskiemenis savas žodis, turintis pastovų trečiojo nuo galo skiemens kirtį arba pastovų bei kilnojamą priešdėlio kirtį, pvz., pagal skáidula 1, vìdpadis 1 – daugiaskáidulis, -ė 1, bevìdpadis, -ė 1; pagal príežiūra 1, ãtramą (atramà 3b) – bepríežiūris, -ė 1, dviãtramis, -ė 1 (žr. rekomendacijos 1 punktą). Kirčio vietos kaitą siūloma taikyti tiems aptariamiesiems dariniams, kurių antrasis dėmuo ar pamatinis žodis yra savas daugiaskiemenis nepriešdėlinis kilnojamojo kirčio žodis, pvz.: daugiabranduõlis, -ė 2 (plg. bránduolį, branduolỹs 3a); bešepẽtis, -ė 2 (: šẽpetį, šepetỹs 3b), žr. rekomendacijos 3 punktą. Tokie dariniai kirčiuojami pagal 2-ąją kirčiuotę, – taip pat kaip ir tie, kurių antruoju dėmeniu (dūrinių) arba pamatu (priešdėlio be- vedinių) einantis žodis turi tvirtagalį arba trumpą kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį, pvz.: daugiagar̃sis, -ė 2 (plg. gar̃sas 4), dvikultū̃ris, -ė 2 (plg. kultū̃rą, kultūrà 2); besistèmis, -ė 2 (: sistèmą, sistemà 2), befigū̃ris, -ė 2 (: figū̃rą, figūrà 2), žr. rekomendacijos 4.1 punktą.

    Pagal 1-ąją kirčiuotę, išlaikant tvirtapradę priešpaskutinio skiemens priegaidę, rekomenduojama kirčiuoti tuos darinius, kurie yra paremti tarptautiniu žodžiu, turinčiu tvirtapradį antrąjį nuo galo skiemenį, pvz., pagal žánras 1 kirčiuotini ir daugiažánris, -ė 1 bei bežánris, -ė 1 (žr. rekomendacijos 2 punktą).

    Tvirtagalė priegaidžių kaita taikytina tada, kai darinių antruoju dėmeniu ar pamatu eina savi dviskiemeniai 3-iosios kirčiuotės daiktavardžiai, pvz., iš šármas 3 padaryti terminai kirčiuojami taip – trišar̃mis, -ė 2, bešar̃mis, -ė 2.

    Jeigu dūrinio antrojo dėmens ar be- vedinio pamatinio žodžio vaidmenį atlieka savi 1-osios kirčiuotės daiktavardžiai, turintys tvirtapradį antrąjį nuo galo skiemenį, nelaikytinas klaida dvejopas kirčiavimas – su priegaidžių kaita ir be jos, pvz.: iš sándas 1 – daugiasañdis, -ė 2 ir daugiasándis, -ė 1, iš pakópa 1 – daugiapakõpis, -ė 2 ir daugiapakópis, -ė 1, iš rankóvė 1 – berankõvis, -ė 2 ir berankóvis, -ė 1, žr. rekomendacijos 4.2 ir 5 punktus.

    Teikiami siūlymai terminologams, žodynininkams leis pasirinkti tokį sudurtinių būdvardžių ir priešdėlio be- vedinių kirčiavimo būdą, kuris nesikerta su realia vartosena, neprieštarauja lietuvių kalbos sistemai ir ne griauna, o daro lankstesnę kodifikavimo praktiką. O vartotojams dera priminti, kad pasirinktus norminius kirčiavimo variantus reikia vartoti nuosekliai, o ne šokinėti nuo vieno prie kito.

                                                                               

                                                                                      Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia,
                                                                                     VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas

       ______________________  

1LKŽ toks vedinys ar dūrinys, kurio antruoju dėmeniu eitų ãdata, neužfiksuotas. 

   Daugiau apie kirčiavimo rekomendacijas žr. AKTUALIAUSIOS TEMOS. Tartis ir kirčiavimas