Spausdinti
Kalbos komisijai 2006 m. inicijavus Lietuvos piliečių vardų mokslinę analizę, darbo ėmėsi Vilniaus universiteto docentės dr. Daivos Sinkevičiūtės vadovaujama antroponimikų grupė. Iš kelių milijonų oficialiai registruotų Lietuvos Respublikos piliečių asmenų vardų pirmiausia išskirti baltiškos kilmės vardai...

 

    Kalbos komisijai 2006 m. inicijavus Lietuvos piliečių vardų mokslinę analizę, darbo ėmėsi Vilniaus universiteto docentės dr. Daivos Sinkevičiūtės vadovaujama antroponimikų grupė. Projektas „Lietuvos piliečių vardų mokslinė analizė ir vardų normų rekomendacijų rengimas“ remiamas iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos programos lėšų.
 
    Apie projektą
 
    Kuriamos Lietuvos piliečių vardų duomenų bazės pagrindas – Lietuvos gyventojų registro (tvarkomo Lietuvos gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) duomenys. 2007 m. gauti keli milijonai tuo metu kaip Lietuvos Respublikos piliečių oficialiai registruotų asmenų vardų, taip pat vaikų iki šešiolikos metų vardai. Vėliau įsigyti 2007 metais gimusiųjų vardai – 31 tūkstantis.
 
    D. Sinkevičiūtės vadovaujama darbo grupė pirmiausia atskyrė baltiškos kilmės vardus, nustatė jų skaičių, grupavo pagal darybą, kirčiavo, vertino normiškumo (teiktinumo) požiūriu. Iškilę klausimai svarstyti komisijos Vardyno pakomisės posėdžiuose (2008–2009 m.).
 
    Vardyno pakomisė
 
    Svarstymuose dalyvavo Vardyno pakomisės pirmininkė dr. Alma Ragauskaitė, doc. dr. Meilutė Ramonienė, doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė, kviestinė ekspertė Dalia Sviderskienė, Kristina Bukelskytė, Tarties ir kirčiavimo pakomisės nariai prof. habil. dr. Antanas Pakerys, prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, Komisijos pirmininkė doc. dr. Irena Smetonienė ir vyr. spec. Aistė Pangonytė. (Iškilusius klausimus taip pat padėjo spręsti prof. habil. dr. Albertas Rosinas, prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas, prof. habil. dr. Zigmantas Zinkevičius ir, kol galėjo, Bronys Savukynas.)
 
    Baltiškų vardų svarstymai
 
    Svarstymų pradžioje kalbotyrininkai konstatavo, kad antroponimikos srityje trūksta ne tik mokslinių tyrimų, bet ir patikimos medžiagos – nėra sukaupta vardų duomenų iš gyvosios vartosenos. Antai Lietuvių kalbos institute saugomos Lietuvos vietovardžių  ir pavardžių kartotekos, o vardų kartotekos, gaila, nėra. Mãža ir patikimų rašytinių šaltinių, pirmasis iš jų A. Salio vardų sąrašas („Mūsų lietuviškieji vardai“, Gimtoji kalba, 1933), antrasis – K. Kuzavinio, B. Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodynas“ (2009 m. MELI išleistas 6-asis leidimas; toliau – LVKŽ). Šie norminamieji leidiniai toli gražu neaprėpia visų Lietuvos Respublikos piliečių vardų nei baltiškų vardų, jų variantų, vedinių, naujavardžių ir hibridų.
 
    A. Ragauskaitė priminė, kad baltiški dvikamieniai vardai išplito tarpukariu, kai K. Būga daugelį atkūrė iš senųjų raštų. Apie rekonstruotų vardų autentišką kirčiavimą itin sunku spręsti, tuo labiau apie moterų baltiškus vardus, nes bažnytinėse knygose (viena seniausių „Žemaitijos kronikos“) – tik krikščioniški, dvarų knygose, tikriausiai ir miestiečių dokumentuose daugiausia fiksuoti vyrų vardai. Paskutiniais dešimtmečiais vardų tyrimų beveik nėra, vienintelės D. Sinkevičiūtės disertacijos pagrindu išėjusi knyga „Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2006).
 
    Pakomisė sutarė, kad teiktinų vardų kirčiavimo variantų neturėtų būti tiek daug kaip pavardžių. Apskritai norminimo laipsnis vietovardžių, vardų ir pavardžių skiriasi: vardai normintini laisviau nei vietovardžiai, bet griežčiau nei pavardės. A. Pakerio pastebėjimu, be gyvosios kalbos užrašymų, kai kurių vardų kirčius ir kirčiuotes vargiai įmanoma nustatyti: teoriškai kai kuriais atvejais įmanomi visų keturių kirčiuočių variantai. Kitas būdas ieškoti kirčių – išnagrinėti panašios kilmės ir darybos kirčiavimo dėsningumus dabartinėje kalboje.
 
    Diskusijų sukėlusi vardų grupė – deminutyviniai vardai. Sutarta, kad jie nėra netaisyklingi, vartotini, tačiau tik vienas kitas yra įsigalėjęs iš tradicijos būtent šia forma, pvz., Kęstutis, Jaunutis, Birutė, Danutė... Tokias formas pridėjus mažybines, malonines priesagas galima išvesti iš bet kurio, pvz., Mantas – Mantukas, Svajūnas – Svajūnėlis, Rasa – Rasytė, Milda – Mildutė, Žemyna – Žemynėlė ir t. t., tačiau nepatartina registruoti vardo mažybine forma – geriau: Mantas, Svajūnas, Rasa, Milda, Žemyna. 
 
    Taigi, palyginti su iki šiol patikimiausiu K. Kuzavinio ir B. Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodynu“, kuriamame Lietuvos piliečių vardų registre baltiškų vardų bus teikiama ir daugiau tų pačių vardų formos, kirčiavimo variantų (prie klaidingų ar neteiktinų nurodant teiktinus variantus), ir daugiau kilmės aiškinimų, ir daugiau pačių vardų, net ir vienetinių, kaip mot. Dausà, Mélda, Néndra, Per̃lė, Bijū́nė, Glúosnė, Dúonė, Úogė, Vė́trė; vyr. Nar̃sas, Vė̃lius, Jótvis, Rū̃stis, Aĩstris, Teĩsius, Žvìtrius,
 
    Vertinant naujos darybos vardus A. Pakerio siūlymu atsižvelgiama į du dalykus: ar panašios darybos vardų jau yra buvę, ar bent yra tokios darybos Lietuvos vietovardžių, ypač senesnių – hidronimų. Šitokiu būdu sudaryti vardai vertinami teigiamai, o vardyno fondas – plečiamas. Pavyzdžiui, pagal analogiją su upėvardžiais Adėja, Rovėja nutarta teigiamai vertinti naujadarinius mot. vardus Aldėja, Austrėja, Gerimantėja, Viltėja, pagal upėvardžius Minija, Vilija– Aidija, Taurija, Jurginija, Saldija; pagal ežerų analogiją Mušė́jus, Dalgėjus, miškas Deglėjus – teigiamai vertintini ir vyr. Algė́jus, pagal ež. Apsingis pripažinti vardus Joringis, Laumingis; pagal senuosius vardus Vytenis, Gytenis, Lengvenis – teigiamai vertinti vyr. Rytenis, Žvaigždenis, Saulenis, mot. Rytenė, Jūrenė, Šilenė.
 
    Vengtinais skelbiami hibridinės darybos vardai – sudaryti iš baltiškos kilmės kamieno su svetimos kilmės priesagomis, pvz.: Audrijanas (su -ianas, plg. lot. kilmės Adrijanas), Rimidas, Aistida, Drąsida (su -ida, plg. skand. Astrida), Jorestas (su -estas, plg. sulot. graik. Orestas), Gražilda, Rasilda (su -ilda, plg. germ. Matilda, Grasilda).
 
    Laukiama tęsinio
 
    Iš jau išnagrinėtų klausimų rengiamos rekomendacijos dėl baltiškų vardų ir jų variantų vartojimo, Vardų grupė toliau tęsia baltiškos kilmės vardų tyrimą ir imasi senųjų krikščioniškų vardų.
 

Aistė Pangonytė