Spausdinti
Prof. Bonifacas Stundžia pateikia 21-osios kirčiavimo rekomendacijos komentarą: „Apie bendrinėje kalboje ryškėjančią tendenciją visus įvardžiuotinius būdvardžius kirčiuoti pagal kilnojamojo kirčio paradigmą 1978 m. yra užsiminusi Adelė Laigonaitė. Atsižvelgiant į kirčiavimo polinkius ir kilnojamojo kirčio plitimą šnekamojoje kalboje, kai kurios būdvardžių, skaitvardžių ir esamojo laiko dalyvių įvardžiuotinės formos, padarytos iš pastovaus kirčio paprastųjų formų, VLKK rekomendacijoje teikiamos kirčiuoti dvejopai – pastoviai, išlaikant paprastosios formos kirčio vietą ir priegaidę, arba kilnojamuoju kirčiu, išlaikant paprastosios formos kamieno priegaidę...“

 

     Norint geriau suprasti 21-ąką kirčiavimo rekomendaciją (patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2011 m. vasario 24 d. protokoliniu  nutarimu Nr. PN-3 (K-21), būtina susipažinti su teikiamųjų formų kirčiavimo kodifikacija ir jos istorija.

Įvardžiuotinių formų kirčiavimo kodifikacijos istorija

Įvardžiuotinės formos bendrinėje kalboje kirčiuojamos dvejopai – pastoviaĩ arba kilnojamuoju kirčiu. Kirčiavimo tipo pasirinkimą lemia paprastųjų (neįvardžiuotinių) formų kirčiavimas: iš pastoviojo kirčio, arba 1-osios kirčiuotės, žodžių padarytos įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pastoviaĩ, išlaikant paprastosios formos kirčio vietą ir priegaidę, o iš kilnojamojo kirčio (3-iosios ir 4-osios kirčiuotės) žodžių išvestos formos – kilnojamuoju kirčiu, išlaikant paprastosios formos kamieno priegaidę. Pastoviojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių, skaitvardžių, įvardžių ir dalyvių pavyzdžiai: 

aukščiáusiasis, -ioji... aukščiáusiuoju, -iąja... (← aukščiáusias, -ia 1); devynióliktasis, -oji... devynióliktuoju, -ąja... (← devynióliktas, -a 1); kelióliktasis, -oji... kelióliktuoju, -ąja... (← kelióliktas, -a 1); rãšantysis, rãšančioji... rãšančiajam, -iajai... (← rãšantis, -i... rãšančiam, -iai..., pastovusis kirtis); pãsakojamasis, -oji... pãsakojamajam, -ajai... (← pãsakojamas, -a 1), vartótasis, -oji... vartótajam, -ajai... (← vartótas, -a 1) ir t. t. 

     Kilnojamąjį kirtį, šokinėjantį iš priešpaskutinio į trečiąjį ar tolimesnį nuo galo skiemenį (tai priklauso nuo paprastosios formos kamieno kirčio vietos), gauna, pavyzdžiui, tokie įvardžiuotiniai būdvardžiai, skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai: 

aukštàsis, -óji... áukštąjį, -ąją... (← áukštas, aukštà... áukštą 3), gražùsis, -ióji... grãžųjį, -iąją... (← gražùs, gražì 4), atviràsis, -óji... ãtvirąjį, -ąją (← ãtviras, atvirà... ãtvirą 3b), ketvirtàsis, -óji... ketvir̃tąjį, -ąją (← ketvir̃tas, ketvirtà... ketvir̃tą 4), manàsis, -óji... mãnąjį, -ąją (← mãnas, manà 4), laukiamàsis, -óji... láukiamąjį, -ąją... (← láukiamas, laukiamà... láukiamą 3a), lenktàsis, -óji... leñktąjį, -ąją (← leñktas, lenktà... leñktą 4), sutiktàsis, -óji... sùtiktąjį, -ąją (← sùtiktas, sutiktà 3b).

     Įvardžiuotiniams žodžiams kirčiuotès žymėti neįprasta; jų pastovųjį kirčiavimo tipą atitinka vardažodžių 1-oji kirčiuotė, o kilnojamasis kirtis primena 3-iąją kirčiuotę. Aptartieji du įvardžiuotinių formų kirčiavimo tipai ir jų santykis su paprastųjų formų kirčiavimu vienaip ar kitaip konstatuota jau pirmuosiuose akcentologijos vadovėliuose1, rašybos žodyne2, akademinėse gramatikose3.

     Taisyklių, dėsningumų nebūna be išimčių, kurių vienuose veikaluose daugiau, kituose mažiau nurodoma ir šiuo atveju. Jau senokai ne vieno kalbininko atkreiptas dėmesys į įvardžiuotinių formų kilnojamojo kirčio plitimą. Antai toks kirtis teikiamas keliems įvardžiuotiniams būdvardžiams (pvz.: ankstyvàsis, vns. gal. ankstývąjį, vėlyvàsis, vns. gal. vėlývąjį, geltonàsis, vns. gal. geltónąjį, mėlynàsis, vns. gal. mė́lynąjį, raudonàsis, vns. gal. raudónąjį), kurių paprastosios formos tradiciškai kirčiuojamos pastoviaĩ  pagal 1-ąją kirčiuotę: ankstývas, vėlývas, geltónas, mė́lynas, raudónas (1)4. Apie bendrinėje kalboje ryškėjančią tendenciją visus įvardžiuotinius būdvardžius kirčiuoti pagal kilnojamojo kirčio paradigmą 1978 m. yra užsiminusi Adelė Laigonaitė5.

     Aptariant įvardžiuotinių kelintinių skaitvardžių kirčiavimą paprastai nurodoma, kad jis priderintas prie įvardžiuotinių būdvardžių kirčiavimo6, tik Adelė Laigonaitė 1959 m. knygoje visus įvardžiuotinius skaitvardžius priskiria kilnojamojo kirčio tipui7. Retų įvardžiuotinių įvardžių kirčiavimas kokių nors problemų nekėlė, nes jiems, išskyrus kelióliktasis, -oji, būdingas kilnojamasis kirtis, pvz.: savàsis, vns. gal. sãvąjį, savóji, vns. gal. sãvąją

     Įvardžiuotinių formų turi ir dalyviai. Veikiamiesiems dalyviams būdingas tik pastovusis kirtis, tad ir įvardžiuotinės jų formos taip pat kirčiuojamos pastoviaĩ išlaikant paprastųjų formų kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: pãsakojantysis, pãsakojančioji (plg. pãsakojantis | pãsakojąs, pãsakojanti), dìrbusysis, dìrbusioji (plg. dìrbęs, dìrbusi), dìrbdavusysis, dìrbdavusioji (plg. dìrbdavęs, dìrbdavusi), dìrbsiantysis, dìrbsiančioji (plg. dìrbsiąs, dìrbsianti).

     Problemiški yra dalyvių esamojo laiko vyriškosios giminės trumpieji vardininkai, turintys kirčiuotą galinį skiemenį (pvz.: tikį̃s, tikį̃, perką̃s, perką̃) ir primenantys senovinę kilnojamojo kirčio paradigmą, teikiamą kai kuriuose prieškario vadovėliuose8. Iš tokių formų padarytas įvardžiuotinis vns. vardininkas gauna priešpaskutinio skiemens kirtį ir tvirtagalę priegaidę, taigi tikintỹsis, perkantỹsis ir pan. Adelė Laigonaitė 1959 m. knygoje (p. 87) taip kirčiuoja visus esamojo laiko vyriškosios giminės vns. vardininkùs (pvz., rašantỹsis, nors paprastoji tradicinė forma yra rãšąs) ir analogiškas būtojo kartinio bei dažninio laiko formas (rašiusỹsis, rašydavusỹsis ir pan.). Vėlesniuose akcentològės darbuose priešpaskutinio skiemens kirtis teikiamas tik esamojo laiko vyr. giminės vardininkams, bet jau abiejų skaičių ir kaip gretybė šalia kamieno kirčio, pvz.: láukiantysis | laukiantỹsis, láukiantieji | laukiantieji 9

     Kilnojamasis kirtis gretybės teisėmis kodifikuotas ir keliems sudaiktavardėjusiems neveikiamiesiems esamojo laiko dalyviams, padarytiems iš pastovaus kirčio paprastųjų formų, pvz.: rãšomasis | rašomàsis, vns. gal. rãšomąjį „rašytinis darbas“ (plg. rãšomas, -a 1), válgomasis | valgomàsis, vns. gal. válgomąjį „valgyti skirtas kambarys“ (plg. válgomas, -a 1). Nesudaiktavardėjusias šias formas reikalauta kirčiuoti tik pastoviaĩ!10

     Kilnojamojo kirčio plitimą įvardžiuotinių formų klasėje turbūt daugiausia lemia tai, kad toks kirčiavimas būdingas visoms iš dviskiemenių žodžių padarytoms atitinkamoms formoms ir daugeliui įvardžiuotinių formų, kurių pamatas – nepastovaus kirčio daugiaskiemenės paprastosios formos, taigi pagal baltàsis, -òji, rudàsis, -óji ir pan. imama kirčiuoti ir geltonàsis, -óji ir pan.; pagal laukiamàsis, -óji, miegamàsis, -óji ir pan. (← láukiamas, -à 3a, miẽgamas, -à 3b) – ir valgomàsis, -óji – válgomąjį ir pan.; pagal kuliamóji, pjaunamóji ir pan. (← kùliamas, -à 3b, pjáunamas, -à 3a) – ir barstomóji bar̃stomąją „barstymo padargas“, valomóji vãlomąją „valymo padargas“. 

Kodifikacijos naujovės – daugiau variantų

     Atsižvelgiant į àptartus įvardžiuotinių formų kirčiavimo polinkius ir kilnojamojo kirčio plitimą šnekamõjoje kalboje11, kai kurios būdvardžių, skaitvardžių ir esamojo laiko dalyvių įvardžiuotinės formos, padarytos iš pastovaus kirčio paprastųjų formų, VLKK rekomendacijoje teikiamos kirčiuoti dvejopai – pastoviaĩ, išlaikant paprastosios formos kirčio vietą ir priegaidę, arba kilnojamuoju kirčiu, išlaikant paprastosios formos kamieno priegaidę. 

(Būdvardžiai ir skaitvardžiai)

     Dvejopas kirčiavimas pirmiausia teikiamas įvardžiuotiniams būdvardžiams, padarytiems iš darių priesagų -ingas, -a ir -iškas, -a vedinių, ir kelintiniams skaitvardžiams (1 ir 2 rekomendacijos punktai), pvz.:

laimìngasis, -oji (← laimìngas, -a 1) | laimingàsis, - óji, vns. gal. laimìngąjį, -ąją;
draũgiškasis, -oji
(← draũgiškas, -a 1) | draugiškàsis, - óji, vns. gal. draũgiškąjį, -ąją;
vienúoliktasis, -oji
(← vienúoliktas, -a 1) | vienuoliktàsis, -óji (vns. gal. vienúoliktąjį, -ąją)... devynióliktasis, -oji (← devynióliktas, -a 1) | devynioliktàsis, -óji (vns. gal. devynióliktąjį, -ąją);
tū́kstantasis, -oji (← tū́kstantas, -a 1) | tūkstantàsis, óji (vns. gal. tū́kstantąjį, -ąją).

     Čia pritampa ir įvardis kelióliktasis, -oji (← kelióliktas, -a 1) | kelioliktàsis, -óji, vns. gal. kelióliktąjį, -ąją.

(Dalyviai)

     Iš veikiamųjų dalyvių įvardžiuotinių formų dvejopas kirčiavimas teikiamas tik esamajam laikui neskiriant giminių ir skaičių, nes moteriškosios giminės formos kirčiu paprastai dera su atitinkamomis vyriškosios giminės formomis, o daugiskaitos formos – su atitinkamomis vienaskaitos formomis, plg. didỹsis ir didžióji, didíeji; paskutinỹsis ir paskutinióji, paskutiníeji – visais atvejais priešpaskutinio skiemens kirtis.

     Rekomendacijoje apsiribota tik tais įvardžiuotiniais veikiamaisiais dalyviais, kurių pamatas yra dviskiemenės veiksmažodžių formos (tarp atitinkamų įvardžiuotinių formų, padarytų iš daugiaskiemenių veiksmažodžių, kilnojamasis kirtis dar nėra labai išplitęs), pvz.: dìrbantysis, -čioji (← dìrbantis, -idìrba) | dirbantỹsis, - čióji (vns. gal. dìrbantįjį, -čiąją); tìkintysis, -čioji (← tìkintis, -i tìki) | tikintỹsis, -čióji (vns. gal. tìkintįjį, -čiąją); gýdantysis, -čioji (← gýdantis, -i gýdo) | gydantỹsis, -čióji (vns. gal. gýdantįjį, -čiąją), 3 rekomendacijos punktas. 

     Rekomendacija baigiama įvardžiuotinėmis neveikiamųjų dalyvių esamojo laiko formomis. Kaip sakyta, variantiškas kirčiavimas iki šiol buvo kodifikuotas tik keliems sudaiktavardėjusiems dalyviams, kurie padaryti iš 3-iosios asmenuotės veiksmažodžių, pvz., rū̃komasis | rūkomàsis (vns. gal. rū̃komąjį) „rūkyti skirta patalpa“. Toks tikrųjų ir sudaiktavardėjusių dalyvių atskyrimas yra dirbtinis, nepàgrįstas realia vartosena.

     Dvejopas kirčiavimas teikiamas ne tik tiems dalyviams, kurių pamatas yra dviskiemenės veiksmažodžių formos (3-ioji asmenuotė), bet ir daugiaskiemenių (priesaginių) veiksmažodžių dalyviams, pvz.: gýdomasis, -oji (← gýdomas, -a 1 ← gýdo) | gydomàsis, -óji (vns. gal. gýdomąjį, -ąją); gyvẽnamasis, -oji (← gyvẽnamas, -a 1 ← gyvẽna) | gyvenamàsis, -óji (vns. gal. gyvẽnamąjį, -ąją).

     Kilnojamąjį kirčiavimą, be abejo, perims ir visi sudaiktavardėję dalyviai, pvz.: káltinamasis, -oji (← káltinamas, -a 1 ← káltina) | kaltinamàsis, -óji (vns. gal. káltinamąjį, -ąją) „kaltinamas asmuo“, vãlomoji (← vãlomas, -a 1 ← vãlo) | valomóji (vns. gal. vãlomąją) „valymo padargas“.

Pastoviojo ir kilnojamojo kirčio gretybių paradigmos 

Vienaskaita

V. draũgiškasis, -oji | draugiškàsis,-óji;   tìkintysis, -čioji | tikintỹsis, -čióji
K. draũgiškojo, -osios | draũgiškojo, -õsios;   tìkinčiojo, -iosios | tìkinčiojo, -iõsios
N. draũgiškajam, -ajai | draugiškájam, draũgiškajai;   tìkinčiajam, -iajai | tikinčiájam, tìkinčiajai
G. draũgiškąjį, -ąją;   tìkintįjį, -čiąją
Įn. draũgiškuoju, -ąja | draugiškúoju, -ą́ja;   tìkinčiuoju, -iąja | tikinčiúoju, -ią́ja
Vt. draũgiškajame, -ojoje | draugiškãjame, -õjoje;   tìkinčiajame, -iojoje | tikinčiãjame, -iõjoje

Daugiskaita

V. draũgiškieji, -osios | draugiškíeji, draũgiškosios;   tìkintieji, -čiosios | tikintíeji, tìkinčiosios
K. draũgiškųjų | draugiškcjų;   tìkinčiųjų | tikinčicjų
N. draũgiškiesiems, -osioms | draugiškíesiems, -ósioms;   tìkintiesiems, -čiosioms | tikintíesiems,
-čiósioms
G. draũgiškuosius, -ąsias | draugiškúosius, -ą́sias;   tìkinčiuosius, -iąsias | tikinčiúosius,
-ią́sias
Įn. draũgiškaisiais, -osiomis | draugiškaĩsiais, -õsiomis;   tìkinčiaisiais, -osiomis | tikinčiaĩsiais, -õsiomis
Vt. draũgiškuosiuose, -osiose | draugiškuõsiuose, -õsiose;   tìkinčiuosiuose, -iosiose | tikinčiuõsiuose, -iõsiose

prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia,
Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas

_________________________

1 Žr. Viktoras Kamantauskas. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas, d. 1. Kaunas, 1928, p. 34–39, 50, 64; Petras Būtėnas. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis mokyklai ir gyvenimui. Kaunas, 1931, p. 141–146, 189–191; Pranas Skardžius. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas. Teorija su praktiniais pavyzdžiais. Kaunas, 1936, p. 24–25 (arba Rinktiniai raštai, t. 5. Vilnius, 1999, p. 372). Čia taisyklės dar ne visada aiškiai formuluojamos, kirčiavimo dėsningumai kartais išryškėja tik iš pateiktų pavyzdžių.

2 Žr. Lietuvių kalbos rašybos žodynas (LKRŽ). Vilnius, 1948, p. 58, 60, 67–68.

3 Žr. Lietuvių kalbos gramatika (LKG), t. 1. Vilnius, 1965, p. 548–549, 635; t. 2. Vilnius, 1971, p. 370, 375; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (DLKG). Vilnius, 1994, p. 190, 251, 367–368 (tinka ir vėlesni leidimai).

4 Dabartinė norma leidžia šiuos būdvardžius kirčiuoti ir pagal 3-iąją (mė́lynas – 3a) kirčiuotę: geltónas, raudónas ir mė́lynas kirčiavimo gretybės teikiamos nuo 1972 m. (žr. DLKŽ2), o ankstývas ir vėlývas – nuo 2004 m. (žr. Tartis ir kirčiavimas; Danguolė Mikulėnienė, Antanas Pakerys, Bonifacas Stundžia. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas (BLKKŽ). Vilnius, 2007; 22008, kompaktinė plokštelė).

5 Adelė Laigonaitė. Lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius, 1978, p. 60, išn. 56; 22002, p. 79, išn. 60.

6 Žr. Viktoras Kamantauskas, min. veik., p. 50; LKRŽ 60; LKG I 635 ir t. t.

7 Adelė Laigonaitė. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas. Vilnius, 1959, p. 64. Vėlesniuose veikaluose mokslininkė tokio požiūrio atsisako, pažymėdama, kad pastoviojo kirčiavimo skaitvardžiai vienúoliktasis, -oji ir pan. bendrinėje kalboje neretai pasitaiko ir su kilnojamuoju kirčiu, t. y. vienuoliktàsis, -óji ir pan., žr. Adelė Laigonaitė, min. veik., 1978, p. 64, išn. 60; 22002, p. 85, išn. 65.

8 Viktoras Kamantauskas, min. veik., p. 64.

9 Adelė Laigonaitė, min. veik., 1978, p. 89; 22002, p. 119. Į 1978 m. vadovėlį (p. 89) yra prasprūdusi ir mot. giminės vardininko forma su priešpaskutinio skiemens kirčiu: tikinčióji (korektūros klaida?).

10 Keletas variantiškai kirčiuojamų neveikiamųjų esamojo laiko dalyvių aptinkami bene tik DLKŽ2, pvz.: rãšomasis, -oji | rašomàsis, -óji, sãkomasis, -oji | sakomàsis, -óji, výkdomasis, -oji | vykdomàsis, -óji.

11 Remtasi preliminariomis studentų apklausomis, daugiausia atliktomis prof. Antano Pakerio, Monikos Burneckytės magistro darbu „Lietuvių kalbos dalyvių kirčiavimo polinkiai šnekamojoje jaunimo kalboje“ (VU, 2010) ir kelių dešimtmečių šnekamõsios kalbos stebėjimais.