Spausdinti

VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės narė doc. dr. Rūta Kazlauskaitė komentuoja 2018 m. gegužės 3 d. Kalbos komisijos patvirtintus veiksmažodžių kirčiavimo normos pakeitimus. 

      2018 m. gegužės 3 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija protokoliniais nutarimais patvirtinto trijų kirčiavimo rekomendacijų – „Dėl kai kurių pirminių veiksmažodžių kirčiavimo“ (k-13), „Dėl kai kurių mišriųjų veiksmažodžių kirčiavimo“ (k-14) ir „Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo“ (k-15) – pakeitimus (žr. skyriuje Aktualiausios temos. Tartis ir kirčiavimas.) 

      Dalis funkcionuojančių kirčiavimo variantų ištisus dešimtmečius laikyti neteiktinais bendrinei kalbai ir tik pastaruoju laiku, atsižvelgus į realią vartoseną, jie nuosekliai peržiūrimi, įvertinami. Persvarstyti nusistovėjusias normas ir jas pakoreguoti, teikti atnaujintas rekomendacijas leidžia informatyvūs sisteminiai duomenys apie visuomenės kirčiavimo polinkius. Tokių duomenų sukaupta įvykdžius plačios aprėpties projektus „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos“ (2011–2013 m., vadovė Asta Kazlauskienė) ir „Vidurinės kartos inteligentų kirčiavimo polinkiai ir jų santykio su dabartine vartosena tyrimas“ (2014–2016 m., vadovas Bonifacas Stundžia).

      Pagrindiniai principai, kuriais remdamasi VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisė parengė mišriųjų, priesaginių ir pirminių veiksmažodžių kirčiavimo rekomendacijas, yra trys. Rekomendacijos atnaujintos taip: 1) išbraukti neaktualūs variantai, 2) sukeisti vietomis anksčiau aprobuoti variantai, į priekį iškeliant dažnesnį, ir 3) naujai įrašyti antrieji variantai.

      2005 m. gegužės 5 d. VLKK rekomendacijoje (k-15) „Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo“ buvo teikiami du veiksmažodžio liedinti ‘daryti iš lydyto metalo ar ko kito’ kirčiavimo variantai: líedinti (líedina, líedino) ir liẽdinti (liẽdina, liẽdino). Antrasis tapo neaktualus atsisakius pamatinio žodžio lieti antrojo tvirtagalio varianto liẽti (žr. k-13.1).

      2016 m. gruodžio 15 d. VLKK protokoliniu nutarimu Nr. PN 11 (k-23) „Dėl tarptautinių žodžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er ir eu priegaidės“ pasiūlyta pagrindiniu normos variantu laikyti tvirtagalę šių skolintinių dvigarsių priegaidę. Tokiu būdu variantus nèrvinti (nèrvina, nèrvino) ir ner̃vinti (ner̃vina, ner̃vino) tapo būtina sukeisti vietomis. Vietomis apkeisti ir dar vieno veiksmažodžio – krusčioti – variantai: kirčiuojamas šaknyje – krùsčioti (krùsčioja, krùsčiojo) – įrašytas pirmasis. Pateikimo tvarka pakoreguota atsižvelgus į visuomenės kirčiavimo tyrimo rezultatus: 192 jaunimui atstovaujantys studentai ir 319 vidurinės kartos atstovų kirčiavo krùsčioji ir krùsčioja (kirčiuotos priesagos variantui krusčióji ir krusčiója pirmenybę teikė atitinkamai 19 ir 43 informantai). Atkreiptinas dėmesys, kad to paties žodžio kirčiavimo variantai rikiuojami pagal paplitimą, o ne pagal svarbą, todėl yra tokios pačios vertės, norminiai. Kalbos vartotojai gali rinktis bet kurį variantą; svarbiausia nuosekliai laikytis jį apibrėžiančių taisyklių. (Dėl vienodo aprobuotų variantų statuso ir nepriimtino, klaida laikomo, variantų vartojimo pramaišiui žr. 2010 m. gruodžio 9 d. priimtą VLKK protokolinį nutarimą Nr. PN-9 (k-20).) 

      Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kai kurių priesaginių ir mišriųjų veiksmažodžių tradicinis vieno modelio kirčiavimas tik iš dalies atitinka šių dienų realybę. Šalia įprastinio bránginti ‘brangiai prašyti, kelti kainą’ pasiūlyta įrašyti kitą variantą su tvirtagale šaknies priegaide. Jo reikalingumas visų pirma grindžiamas dvejopa žodžių brangùs, -ì (vns. gal. brángų, brañgų) 3, 4 (žr. k-10) ir brángti (brángsta, brángo), brañgti (brañgsta, brañgo) norma. Apklausų duomenys patvirtina, kad brañginti yra dažnas. Tiriamąją veiksmažodžio formą su priešdėliu pa- tvirtagališkai sukirčiavo 62 informantai studentai (tvirtapradiškai – 93).

      Kitaip negu įprasta, imama kirčiuoti dėl analogijos – kitų panašių žodžių ar formų poveikio. Tokie nauji variantai kalboje plinta, ima konkuruoti su aprobuotaisiais, įsitvirtina. Normos koreguotos, jei naujuosius variantus rinkosi bent pusė apklaustų vartotojų. Pavyzdžiui, vidurinės kartos informantai būtojo kartinio laiko ir esamojo laiko 3 asmens formas nubogino, kukčioja kone sutartinai kirčiavo trečiajame nuo galo skiemenyje: nubõgino arba nubógino (226 pavyzdžiai iš visų 240), kùkčioja (104 iš 119 pavyzdžių). Kirčiuodami bendraties formą kaityti, dauguma informantų (65 iš 120) akcentavo ne priesagos -ýti skiemenį, o šaknį.

      Taigi įteisinti priesagas -ėti, -inti (-dinti), -(i)oti (-alioti) turinčių veiksmažodžių žíedėti (žíedėja, žíedėjo), spáusdinti (spáusdina, spáusdino), gỹvalioti (gỹvalioja, gỹvaliojo), sùkalioti(s) (sùkalioja(si), sùkaliojo(si)), núomoti (núomoja, núomojo), baikštìnti (baikštìna, baikštìno), bogìnti (bogìna, bogìno), dribčióti (dribčiója, dribčiójo), kukčióti (kukčiója, kukčiójo), mikčióti (mikčiója, mikčiójo), šlubčióti (šlubčiója, šlubčiójo), kabarótis (kabarójasi, kabarójosi), gáilinti (gáilina, gáilino), méilintis (méilinasi, méilinosi), skálsinti (skálsina, skálsino), pàprastinti (pàprastina, pàprastino) ‘daryti paprastesnį, ne tokį sudėtingą’, màklinti (màklina, màklino) nauji variantai su kirčiuota priesaga ir kirčiuota šaknimi, t. y. žiedė́ti (žiedė́ja, žiedė́jo), spausdìnti (spausdìna, spausdìno), gyvalióti (gyvaliója, gyvaliójo), sukalióti(s) (sukaliója(si), sukaliójo(si)), nuomóti (nuomója, nuomójo), baĩkštinti (baĩkština, baĩkštino), bõginti (bõgina, bõgino), drìbčioti (drìbčioja, drìbčiojo), kùkčioti (kùkčioja, kùkčiojo), mìkčioti (mìkčioja, mìkčiojo), šlùbčioti (šlùbčioja, šlùbčiojo), kãbarotis (kãbarojasi, kãbarojosi), priegaidės kaita, t. y. gaĩlinti (gaĩlina, gaĩlino), meĩlintis (meĩlinasi, meĩlinosi), skal̃sinti (skal̃sina, skal̃sino), kirčio vietos slinktimi per vieną skiemenį į dešinę: paprãstinti (paprãstina, paprãstino), ir netrumpuoju balsiu: mãklinti (mãklina, mãklino).

      Pasiūlytas ir trijų mišriųjų veiksmažodžių: čáižyti (čáižo, čáižė), kaitýti (kaĩto, kaĩtė) ir smaigýti (smaĩgo, smaĩgė) antrasis variantas čaižýti (čaĩžo, čaĩžė), káityti (káito, káitė), smáigyti (smáigo, smáigė). Šie veiksmažodžiai kirčiavimu prisišlieja prie 2013 m. birželio 20 d. VLKK protokoliniu nutarimu Nr. PN-8 (k-14.1) patvirtintų panašios struktūros veiksmažodžių aižýti (aĩžo, aĩžė), áižyti (áižo, áižė); braižýti (braĩžo, braĩžė), bráižyti (bráižo, bráižė); ráižyti (ráižo, ráižė), raižýti (raĩžo, raĩžė); gláistyti (gláisto, gláistė); glaistýti (glaĩsto, glaĩstė); sáistyti (sáisto, sáistė), saistýti (saĩsto, saĩstė).

      Apžvelgiant pirminių veiksmažodžių kirčiavimo kitimo polinkius, išryškintini du dalykai. Pirma, veiksmažodžiai, kurie esamojo laiko 3 asmenyje turi galūnę po minkštojo priebalsio, t. y. -ia, linksta į tvirtagalę šaknies priegaidę. Atitinkamai po kietojo priebalsio esanti galūnė -a tarsi inspiruoja tvirtapradę šaknį. Antra, panašios fonetinės struktūros veiksmažodžių kirčiavimas kinta iš esmės ta pačia linkme, vienodėja, nes dažnesni kitaip kirčiuojami panašūs veiksmažodžiai klibina nusistovėjusią sistemą. Sakysime, tokie tvirtapradžiai veiksmažodžiai kaip gérti (gẽria, gė́rė) ar tvérti (tvẽria, tvė́rė) neabejotinai veikia nuo seno tvirtagališkai šaknyje kirčiuojamus ber̃ti (bẽria, bė̃rė), per̃ti (pẽria, pė̃rė), sver̃ti (svẽria, svė̃rė), žer̃ti (žẽria, žė̃rė). 2005 m. sausio 7 d. VLKK rekomendacija R-1 (k-13) aprobuoti išplitę šalutiniai tvirtapradžiai jų variantai bérti (bẽria, bė́rė), pérti (pẽria, pė́rė), svérti (svẽria, svė́rė), žérti (žẽria, žė́rė), o šiuo metu, parodant įsivyravimą, jie jau iškelti į priekį, tapo pagrindiniai. Plg. formos berti kirčiavimą: bérti rinkosi 205 jaunuoliai iš 211 ir 95 vidurinės kartos žmonės iš 120.

      Apkeisti vietomis ir dar dviejų veiksmažodžių variantai, nuo šiol: lóbti (lóbsta, lóbo), lõbti (lõbsta, lõbo) ir raĩšti (raĩšta, raĩšo), ráišti (ráišta, ráišo).

      Nutarta atsisakyti veiksmažodžių glíeti (glíeja, glíejo), gríeti (gríeja, gríejo), líeti (líeja, líejo) ‘daryti iš lydyto metalo ar ko kito’, síeti (síeja, síejo) šalutinių tvirtagalių variantų – vartosena jų neberemia. Plg. nuo seno vienaip, su tvirtaprade šaknies priegaide, kirčiuojamą skríeti (skríeja, skríejo).

      Didesnė naujovė – siūlymas 40 pirminių veiksmažodžių kirčiuoti pagal du tipus. Taigi šalia pastovaus kirčiavimo (ir tvirtapradės šaknies) álkti (álksta, álko), brángti (brángsta, brángo), brė́žti (brė́žia, brė́žė), mė́žti (mė́žia, mė́žė), rė́žti (rė́žia, rė́žė), brìnkti (brìnksta, brìnko), švìnkti (švìnksta, švìnko), čiúopti (čiúopia, čiúopė), dérgti (dérgia, dérgė), díegti (díegia, díegė), sríegti (sríegia, sríegė), dόbti (dόbia, dόbė), glόbti (glόbia, glė́bė), góbti (góbia, góbė), gróbti (gróbia, gróbė), dróžti (dróžia, dróžė), vóžti (vóžia, vóžė), glė́bti (glė́bia, glė́bė), grė́bti (grė́bia, grė́bė), gnýbti (gnýbia, gnýbė), žnýbti (žnýbia, žnýbė), gúosti (gúodžia, gúodė), júosti (júosia, júosė) ‘juosta, diržu ir pan. rišti’, skúosti (skúodžia, skúodė), úosti (úodžia, úodė), kόpti (kόpia, kόpė) ‘lipti’, kóšti (kóšia, kóšė), lémti (lẽmia, lė́mė), plíekti (plíekia, plíekė), síekti (síekia, síekė), skíesti (skíedžia, skíedė), svíesti (svíedžia, svíedė), skrósti (skródžia, skródė), stìngti (stìngsta, stìngo), vókti (vókia, vókė) įteisinti kilnojamojo kirčio (tvirtagalės šaknies) variantai: al̃kti (al̃ksta, al̃ko), brañgti (brañgsta, brañgo), brė̃žti (brė̃žia, brė̃žė), mė̃žti (mė̃žia, mė̃žė), rė̃žti (rė̃žia, rė̃žė), briñkti (briñksta, briñko), šviñkti (šviñksta, šviñko), čiuõpti (čiuõpia, čiuõpė), der̃gti (der̃gia, der̃gė), diẽgti (diẽgia, diẽgė), sriẽgti (sriẽgia, sriẽgė), dõbti (dõbia, dõbė), glõbti (glõbia, glõbė), gõbti (gõbia, gõbė), grõbti (grõbia, grõbė), drõžti (drõžia, drõžė), võžti (võžia, võžė), glė̃bti (glė̃bia, glė̃bė), grė̃bti (grė̃bia, grė̃bė), gnỹbti (gnỹbia, gnỹbė), žnỹbti (žnỹbia, žnỹbė), guõsti (guõdžia, guõdė), juõsti (juõsia, juõsė), skuõsti (skuõdžia, skuõdė), uõsti (uõdžia, uõdė), kõpti (kõpia, kõpė), kõšti (kõšia, kõšė), lem̃ti (lẽmia, lė̃mė), pliẽkti (pliẽkia, pliẽkė), siẽkti (siẽkia, siẽkė), skiẽsti (skiẽdžia, skiẽdė), sviẽsti (sviẽdžia, sviẽdė), skrõsti (skrõdžia, skrõdė), stiñgti (stiñgsta, stiñgo), võkti (võkia, võkė). Plg. uosti (uodžia, uodė) kirčiavimo rezultatus: 92 studentai ištarė úodžiu, 116 – uodžiù; vidurinė karta, atvirkščiai, pirmenybę teikė tvirtapradės šaknies variantui: užúodė sukirčiavo 165, ùžuodė – 77. Pasirinkus naująjį teikiamą variantą, kirtis esamojo ir būtojo kartinio laiko pirmojo ir antrojo asmens formose nušoka į galūnę: al̃ksta – alkstù, alkstì, al̃ko – alkaũ, alkaĩ ir t. t. Tokių tvirtagalės šaknies priešdėlinių veiksmažodžių kaip suvõkti (suvõkia, sùvokė), susivõkti (susivõkia, susìvokė) būtojo kartinio (ne esamojo) laiko 3 asmens forma turi kirčiuotą priešdėlį, arba, jei yra, – sangrąžos dalelytę. Dažnos priešdėlinės pirminių veiksmažodžių formos suregistruotos rekomendacijoje.

      Buvę vieninteliai norminiai, dabar pagrindiniais pripažinti tvirtagalės šaknies blỹkšti (blỹkšta, blỹško), blõgti (blõgsta, blõgo), rė̃pti (rė̃pia, rė̃pė), sliuõgti (sliuõgia, sliuõgė), tvir̃kti (tvir̃ksta, tvir̃ko) papildyti šalutiniais tvirtapradės šaknies variantais blýkšti (blýkšta, blýško), blógti (blógsta, blógo), rė́pti (rė́pia, rė́pė), sliúogti (sliúogia, sliúogė), tvìrkti (tvìrksta, tvìrko).

      Priimtas sprendimas suvienodinti visų dviskiemenių veiksmažodžių, šaknyje turinčių antrinius dvigarsius ėl, ėr, ol, or, normas. Rekomenduojama šiuos veiksmažodžius kirčiuoti dvejopai, variantus su tvirtapradžiais ė́l, ė́r, ól, ór teikiant pirmuosius, pvz.: mė́lti (mė́lsta, mė́lo), mė̃lti (mė̃lsta, mė̃lo); stė́rti (stė́rsta, stė́ro), stė̃rti (stė̃rsta, stė̃ro); tólti (tólsta, tólo), tõlti (tõlsta, tõlo); nórti (nórsta, nóro), nõrti (nõrsta, nõro). Realioje vartosenoje linkstama prie tvirtapradžio varianto, plg. (tu) nutolai kirčiavimo rezultatus: 206 jaunuoliai iš 209 ir 233 vidutinės kartos atstovai iš 239 rinkosi formą nutólai. Iki šiol buvusi kodifikacija įvairavo: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ veiksmažodžiai su ėl, ėr teikiami kirčiuoti tvirtagališkai, o su ol, or – dvejaip, pagrindinis variantas – tvirtagalis.

      Pirminių veiksmažodžių kirčiavimo pakeitimų daugiau, jie apima didesnį žodžių skaičių, todėl 2005 m. sausio 27 d. rekomendacija Nr. R-1 (k-13) „Dėl kai kurių pirminių veiksmažodžių kirčiavimo“ patogumo dėlei buvo išdėstyta nauja redakcija (žr. 13, 13.1 (pirmin. vksm.). 

Rūta Kazlauskaitė, 
VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės narė, 
Šiaulių universiteto docentė 

(Kiek sutrumpintas komentaras pskelbtas GK, 2018, nr. 6.)

P. S. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomenduojamų daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių suvestinius abėcėlinius sąrašus žr. svetainėje VLKK.lt, skyriuje Aktualiausios temos. Tartis ir kirčiavimas. Sąrašas. Patikslintos kirčiavimo normos taip pat atspindimos „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ (rengia Lietuvių kalbos institutas, vyr. red. Danutė Liutkevičienė).