Spausdinti

     Valstybių pavadinimų sąraše, patvirtintame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1995 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 48 (žr. suvestinę redakciją čia), teikiami lietuviškoje vartosenoje įsitvirtinę pavadinimai – ilgasis (oficialusis) pavadinimas Baltarusijos Respublika, trumpasis Baltarusija ir senasis tradicinis – Gudija. Prieš dešimtmetį jau diskutuota, ar reikėtų ir, jeigu taip, tada kaip atsižvelgti į tai, kad autentiški pavadinimai brus. Рэспу́бліка Белару́сь / rus. Респу́блика Белару́сь. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai 2021 m. sausio 18 d. raštu paraginus grįžti prie šio klausimo, sausio 19 d. surengtas Vardyno pakomisės posėdis, prisiminti anksčiau gauti ir aptarti dabar pateikti istorikų komentarai. Sausio 28 d. klausimas aptartas Kalbos komisijos posėdyje. Pasiūlyti nauji pavadinimo variantai įvertinti kalbiniais aspektais... 

     2010 m. Lietuvos pusės per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją buvo prašoma informuoti, kokia transliteruota forma jų šalies pavadinimas vartojamas oficialiuose dokumentuose lietuvių kalba. Atsakyta, kad valstybių ir jų sostinių pavadinimus lietuvių kalboje įprasta adaptuoti, o ne transliteruoti. (Transliteruojant išeitų Belarusė arba Belarusis – nepridėti galūnės negalėtume, o po minkštojo s paprastai pridedame galūnę -is arba -ė.) Adaptuodami esame pratę pirmąjį sandą brus. Бела- versti liet. Balta-. Be to, daugelio šalių pavadinimai susiję su tautovardžiais, iš jų padaryti su priesaga -ija, plg.: latviai ir Latvija, lenkai ir Lenkija, vokiečiai ir Vokietija, taip pat baltarusiai ir Baltarusija. Atitinkamai turime kalbų pavadinimus – latvių, lenkų, baltarusių kalbos.

  • Dėl pavadinimų Baltarusija ir Rusija

     Pavadinimas Baltarusija sudarytas, kaip žinoma, iš tautovardžio baltarusiai, kaip Rusija – iš rusai. Abu šie pavadinimai siekia senąjį istorinį pavadinimą Rusia, tačiau nėra vienas iš kito kilę – taigi Baltarusija nėra iš Rusija

     Pastebėtina, kad pavadinimas Rusija lietuvių kalboje taip pat, galima sakyti, tradicinis ir tikrai netransliteruotas (transliteruojant išeitų РоссияRosija).

     Taigi abiejų šalių pavadinimai lietuvių kalboje turi seną šaknį rus-, todėl baigmens pakeitimas, -ija atsisakymas esmingai pavadinimų santykio negali pakeisti. Kokia kita išeitis?

  • Tradicinis lietuviškas pavadinimas Gudija

     Siekiant pabrėžti ilgaamžę kraštų bendrystę galima būtų grįžti prie žymiai senesnio nei Baltarusija lietuvių kalboje pavadinimo, būtent – Gudija (kartu ir prie tautovardžio gudai, dar gudų kalba).

     Šie pavadinimai fiksuoti tiek Konstantino Sirvydo žodyne XVII a. pr., tiek XXI a. pr. „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyne“ (šio žodyno duomenys leidžia teigti, jog artimiausi kaimynai dzūkai iki šiol vartoja pavadinimus gudai ir Gudija (priešingai nei oficialiuosius baltarusiai ir Baltarusija).

     Būtent Gudijos pavadinimas plačiai vartotas tarpukario Lietuvoje (dar Baltgudija) ir vėliau išeivijoje, taip pat ir pačių Lietuvos gudų (baltarusių) – mūsų šalyje veikia Gudų kultūros draugija Lietuvoje, Gudų mokyklos draugija ir pan.

     Atkreiptinas dėmesys, kad tradicinius savitus pavadinimus savo ruožtu yra išlaikę kaimynai: latvių kalboje – Baltkrievija, estų kalboje – Valgevene.

     Dėl žodžio gudas, -ė – tai senas žodis ir turi ne vieną reikšmę, homonimai: 1. „baltarusis (kartais lenkas ar rusas); kitos tarmės žmogus; kūdikis be vardo“; 2. „rūgštynė; 3. „įpratimas, įgudimas“ – pastarasis susijęs su gusti, gunda, gudo ir būdv. gudas, -a „prityręs, įgudęs; paprastas, įprastinis, tikras“. Neigiamo atspalvio iš esmės neturi (kita vertus, dėl kaimyninių santykių toks gali prilipti, turime įvairių stereotipų ir apie Lietuvos regionų gyventojus, ir apie kitų tautybių žmones, plg. Vokietis „Lietuvių kalbos žodyno“ pasaulėvaizdyje). Beje, kaip ir kitų Lietuvos regionų pavadinimai, pvz., Žemaitija, Dzūkija, taip ir Gudija lietuviškoje vartosenoje turi variantą Gudai, plg. Žemaičiai, Dzūkai

  • Alternatyvos tradicijai

     Jei gręžtumės į istorinius pavadinimus (palikdami istorinius valstybingumo, teritorijos aprėpties ir kt. aspektus aiškinti istorijos specialistams) ir vertintume kalbiškai, vienas iš svarstytinų alternatyvių pavadinimų – Baltoji Rusia

     Dvižodis pavadinimas būtų neabejotinai išskirtinis kitų kalbų pavadinimų kontekste, oficialusis – Baltosios Rusios Respublika... Kaip ir anksčiau, taip ir dabar toks pavadinimas leistų manyti, kad pagrečiui yra dar kokia kita Rusia (plg. istorinius pavadinimus: Juodoji R., Raudonoji R.; Kijevo Rusia, Lietuvos Rusia).

     Be to, įmanoma, kad dabartiniame kontekste toks pavadinimas sukurtų dar daugiau sąsajų su pavadinimu Rusija: pasitaiko pirmojo dėmens trumpinimų (nors trumpinimas vengtinas dalykas), plg.: M. Lietuva, Dž. Britanija, N. Zelandija; jaunesnė karta iš trumpinio B. Rusia galėtų pasidaryti net ir gyventojų pavadinimą rusai (rusėnai?). Kalbos požiūriu vis dėlto galėtų likti ir tautovardis baltarusiai. (Galima pridurti, kad nors terminai rusėnai, rusėnų kalba istoriniame kontekste vartojami, vedinys Rusėnija ar Rutėnija (pagal lot. Ruthenia Alba) būtų tik teoriniai ir toliau nesvarstytini.)

     Jei pasirinktume naujadarą Baltarusia. Toks pavadinimas gali būti vertinamas kaip netipinės darybos arba kaip netipinės adaptacijos variantas. Ką reiškia nesistemiškumas vartosenai? Kalbantiems lietuviškai toks pavadinimas gali kelti sunkumų linksniuojant, kirčiuojant, galimos rašybos klaidos, nes jis neabejotinai konkuruotų su sistemiškesniu ir dėl to patogesniu pavadinimu Baltarusija.

     Šnekoje, tikėtina, konkuruotų kirčiavimas pagal 4 ir pagal 2 kirčiavimo tipus: senasis istorinis pavadinimas Rusià yra 4-osios kirčiuotės, taigi kilm. Rusiõs, viet. Rusiojè, tačiau keturskiemenį Baltarusia būtų sunku taip sukirčiuoti, ypač vietininką Baltarusiojè, todėl geriau laikytis 2-osios kirčiuotės – Baltarusià, Baltarùsios, Baltarùsioje... (Akivaizdu, kad šaknis rus- nenutolintų dviejų valstybių pavadinimų.)


     Taigi, pavadinimas baltarusių (gudų) kalba Беларусь turi dvejopus atitikmenis lietuvių kalboje – Baltarusija ir Gudija, – atsiliepiant į paraginimus galima grįžti prie klausimo, kuris oficialiai vartosenai priimtinesnis. Kalbos požiūriu svarbu pabrėžti, kad priesaga -ija pridedama ne pagal vietovardžio Rusija pavyzdį, o dėl to, kad darybiškai valstybių pavadinimai su šia priesaga vyrauja, yra tipiniai, patogūs, nekelia sumaišties dėl gyventojų, tautybės ir kalbos pavadinimų. 

     Sutinkame, kad galima plati vieša diskusija, į svarstymus galėtų būti įtraukti Lietuvos istorijos specialistų pasiūlyti variantai – dvinaris Baltoji Rusia, iki šiol vartotas tik lietuviškoje istoriografijoje, ir naujoviškas, nesisteminis, tačiau gramatiškai įmanomas Baltarusia. Kalbos komisija pasiruošusi dalyvauti diskusijose ir įvertinti argumentus, kurie padėtų priimti sprendimą.

Parengė Aistė Pangonytė, 
VLKK Bendrojo sk. vyr. specialistė 

____________________