Spausdinti

     Šis vardas nėra iš tradicinio lietuvių kalbos vardyno, atkeliauja iš Artimųjų Rytų. Pagal dvejopą tarimą (taip pat ir persų ar semitų kalbomis) užrašomas dvejopai – Leila arba Laila. Toks užrašymas nesukelia tarimo sunkumų ir kitų kalbų, vartojančių lotyniško pagrindo raidyną, atstovams... 

    Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 str. 6 punktą „civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba“. Lietuvių kalba dvibalsiai ei ir ai žymimi atitinkamai raidėmis e, a ir i (plg.: EivydasMedeina, teisė, veidas, eina ir Laima, Vaida, laivas, laisvas), o raidžių junginiai ey ir ay lietuvių kalboje nevartojami. Taigi, užrašymai Leyla / Layla, taip pat Lejla / Lajla ar Laelah yra kita, ne lietuvių, kalba. 

     Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, vardas Leila pradėjo populiarėti tik pastarąjį dešimtmetį: nuo 2008-ųjų jis suteikiamas daugiau kaip 10 mergaičių per metus (pirmą kartą 1939 m.), bet iki 2000 metų buvo registruota iš viso tik 74 moterys šiuo vardu, o dabar 357 mot. Atitinkamai vardu Laila iki 2000-ųjų buvo registruota 22 mot. (pirmą kartą 1959 m.), dabar 41 mot. Tik XXI pr. fiksuoti nelietuviškos rašybos variantai Leyla ir Layla, greičiausiai nurašant vardą iš kitoje valstybėje išduoto dokumento ar kitais išimtiniais atvejais, kai lietuvių kalbos reikalavimas nekeliamas. 

Aistė Pangonytė, 
VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė 

_____________ 

Plačiau apie asmenvardžius žr. skyriuje Aktualiausios temos/ Asmenvardžiai ir svetainėje vardai.vlkk.lt

Diskusija apie tai, kokius vardus nuo šiol bus galima duoti vaikams, per LRT radiją: laida „Aktualijų studija“, 2019-10-09, ved. Mindaugas Jackevičius, dalyvauja teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, prof. Irena Smetonienė, prof. Vytautas Mizaras ir Aistė Pangonytė.