Spausdinti
Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia komentuoja VLKK 2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 (K-18) priimtą rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“.

 

     Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009; taip pat Kalbos komisijos svetainės skyriuje Nutarimai, Sąrašas ir Nutarimai, Asmenvardžiai) pirmasis punktas skelbia, kad pagrindiniu lietuvių moterų pavardžių darybos būdu laikytinas priesaginis (tradicinis), rodantis moters šeiminę padėtį. To paties nutarimo antruoju punktu įteisinta ir naujoviška moterų pavardžių daryba su galūne -ė: „Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė <...> Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė lieka nepakitusi.“

    Minėtame nutarime aptariama tik moterų pavardžių daryba, nieko nepasakyta apie jų kirčiavimą. Kaip kirčiuoti tradicines pavardes, literatūros galima rasti, o štai naujoviškų pavardžių kirčiavimo taisykles reikia sukurti. Ta kūryba dėl įvairių priežasčių užtruko, ir tik po šešerių su trupučiu metų, 2009 m. lapkričio 26 d., VLKK protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 (K-18) priimta rekomendacija „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ (žr. svetainės skyrių Nutarimai, Tartis ir kirčiavimas; „Gimtoji kalba“, 2010, Nr. 4, p. 8–11).

      Tiems, kas bent kiek domisi kalbos dalykais, ko gero, labiausiai rūpi, kokiais principais vadovautasi kodifikuojant naujo kalbos reiškinio, atsiradusio ne natūralios raidos, o dirbtiniu būdu, kirčiavimą. Pavardės ir dabartinėje kalboje, ir ypač kilmės požiūriu yra glaudžiai susijusios su vardais (žinome, kad senovėje lietuviai ir kitų tautų atstovai yra buvę vienvardžiai), todėl pirmiausia žiūrėta į vardų, padarytų su galūne -ė, kirčiavimą. Nors mūsų vardų kirčiavimas, deja, išsamiai nėra nei ištirtas, nei jo vartosena aprašyta, remiantis Kuzavinio ir Savukyno žodynu* bei elektroniniu tikrinių žodžių žodynu, esančiu „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyno“** (VLKK svarstyto ir rekomenduoto) plokštelėje, preliminariai galima teigti, kad moterų vardai su galūne -ė paprastai yra kirčiuojami pagal to paties kamieno vyrų vardus (dažniausiai iš jų ir padaryti). Jiems ypač būdingos 1-oji ir 2-oji kirčiuotės, pasižyminčios arba ištisiniu (pirmoji), arba vyraujančiu (antroji) kamieno kirčiu, pvz.: Al̃girdė 1 (: Al̃girdas 1), Gìntautė 1 (: Gìntautas 1), Kãrolė 1 (: Kãrolis 1), Liutáurė 1 (: Liutáuras 1); Daniẽlė 2 (: Daniẽlius 2), Jõnė 2 (: Jõnas 2), Kęstùtė 2 (: Kęstùtis 2)***, Teofìlis 2 (: Teofìlė 2).

     Tikrinių žodžių daryba ir kirčiavimas, nors ir turi savitumų, vis dėlto remiasi pagrindiniais bendrinių žodžių (apeliatyvų) darybos ir kirčiavimo dėsniais. Vadinasi, formuluojant naujųjų pavardžių kirčiavimo taisykles reikia žiūrėti, kaip kirčiuojami ne tik vardai, bet ir apeliatyvai su galūne -ė, reiškiantys vardažodinės ar veiksmažodinės ypatybės turėtojus, paprastai sakant, veikėjus ar turinčius artimą jiems reikšmę, taip pat gyvūnus. Kadangi didžioji dalis vyrų pavardžių yra su priesagomis, žvilgterkime į priesaginių daiktavardžių, kaitomų pagal abiejų giminių linksniuotes, kirčiavimą. Iš esmės čia galioja vardų kirčiavimui suformuluotas polinkis: moteriškosios giminės žodis kirčiuojamas taip pat kaip vyriškosios giminės porininkas, plg. daiktavardžius su labai dažnu priešpaskutinio skiemens kirčiu – tvirtapradžiu (a), tvirtagaliu (b) ar trumpu (c): a) kariū́nė ir kariū́nas, našláitė ir našláitis (1-oji kirčiuotė); b) pirmū̃nė ir pirmū̃nas, šeštõkė ir šeštõkas, vadõvė ir vadõvas, valstiẽtė ir valstiẽtis, vienuõlė ir vienuõlis (2-oji kirčiuotė); c) plaukìkė ir plaukìkas, slapùkė ir slapùkas, storùlė ir storùlis (2-oji kirčiuotė).

     Aptartasis polinkis (moterų vardai ir moteriškosios giminės apeliatyvai su galūne -ė kirčiuojami pagal 1-ąją ir 2-ąją kirčiuotes kaip ir to paties kamieno vyrų vardai ir vyriškosios giminės apeliatyvai) pasirinktas pagrindiniu naujųjų moterų pavardžių kirčiavimo principu, pvz.: Adomė́nė 1 kirčiuojama pagal Adomė́nas 1, Pùskepalė 1 – pagal Pùskepalis 1, Smìlgė 1 – pagal Smìlga 1 (pastovusis kirtis); Kamandùlė 2 – pagal Kamandùlis 2, Kubìlė 2 – pagal Kubìlius 2, Stum̃brė 2 – pagal Stum̃bras 2, Šim̃kė 2 – pagal Šim̃kus 2 (vns. įnagininko ir dgs. galininko kirtis nušoka į galūnę, pvz: Šimkè, Šimkès).

     Pirmuosiuose dviejuose VLKK rekomendacijos punktuose yra ir tokių pavyzdžių, kurių kirčiuotė nesutampa su atitinkamų vyrų pavardžių kirčiuote: iš 3-osios ir 4-osios kirčiuotės (galūninio kirčiavimo) vyrų pavardžių, turinčių galūnes -as, -a, padarytas moterų pavardes rekomenduojama kirčiuoti atitinkamai 1-ąja ir 2-ąja kirčiuotėmis, pvz.: Béržė 1 (: Béržas 3), Vãnagė 1 (: Vãnagas 3b); Ãvižė 1 (: Avižà 3b, vns. gal. Ãvižą); Daũkšė 2 (: Daukšà 4, vns. gal. Daũkšą; Daũkšas 4), Vil̃kė 2 (: Vil̃kas 4)****. Kadangi galūninis kirtis -as ir -a linksniuočių vyrų vardams nebūdingas, teikiant tokią rekomendaciją remtasi tik apeliatyvais, pvz.: sárgė 1 (: sárgas 3), ãsilė 1 (: ãsilas 3b), dãktarė 1 (: dãktaras 3b), vãnagė 1 (: vãnagas 3b); draũgė***** 2 (: draũgas 4).

    Rekomendacijoje išskirtos moterų pavardės, padarytos iš vyrų pavardžių su kirčiuotomis galūnėmis -ỹs, -ė̃, -ìs, kurias siūloma kirčiuoti pagal atitinkamos vyrų pavardės kirčiuotę – trečiąją (3 punktas) ar ketvirtąją (4 punktas), taigi galūniniu kirčiu, pvz.: Šakalė̃ 3b (: Šakalỹs 3b), Vėžė̃ 3 (: Vėžỹs 3), Vėgėlė̃ 3a (plg. vyr. pavardę Vėgėlė̃ 3a), Voverė̃ 3a (: Voverìs, -iẽs 3a); Dagė̃ 4 (: Dagỹs 4), Daukšė̃ (: Daukšỹs 4), Kregždė̃ 4 (: Kregždỹs, taip pat plg. vyro pavardę Kregždė̃ 4), Nytė̃ (plg. vyro pavardę Nytė̃ 4), Stakė̃ (plg. vyro pavardę Stakė̃ 4). Žinant, kad galūninio kirčio moterų vardai su -ė yra reti, pasitaiko tik kaip gretybės (pvz.: Kãtrė 2 ‖ Katrė̃ 4, Mãgdė 2 ‖ Magdė̃ 4, Mãrė 2 ‖ Marė̃ 4), o padaryti iš vyrų vardų su -ys gauna 2-ąją kirčiuotę (plg. Kazỹs 4 ir Kãzė 2, Stasỹs 4 ir Stãsė 2), paskutiniai du rekomendacijos punktai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nemotyvuoti.

    Svarstant tokių pavardžių kirčiavimą pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad iš vyrų pavardžių su -ė padarytos naujosios moterų pavardės lieka nepakitusios, vadinasi, galūninio kirčiavimo Vėgėlė̃, Kregždė̃, Stakė̃ ir pan. žymi ir vyrus, ir moteris. Jei galūninį kirtį teikiame šiuo atveju, tai būtų nelogiška jo vengti ir moterų pavardėms, padarytoms iš vyriškų pavardžių su -ỹs bei -ìs (añtrosios itin retos), juolab kad tokį teikimą svariai remia apeliatyvai – priesagų (a) ir galūnių (b) vediniai, dūriniai (c), plg.: a) mokinỹs ir mokinė̃ (3a), samdinỹs ir samdinė̃, tremtinỹs ir tremtinė̃ (3b), paauglỹs ir paauglė̃ (3b), bėglỹs ir bėglė̃, šaulỹs ir šaulė̃ (4); b) kvailỹs ir kvailė̃ 4, žvairỹs ir žvairė̃ 4; c) karžygỹs ir karžygė̃, žemdirbỹs ir žemdirbė̃ (3a).

     Baigiant šį rašinį dera trumpas komentaras. Jeigu naujųjų moterų pavardžių vartosena prikišamai rodys, kad kurie ne kurie teikiamõs rekomendacijos atvejai neatitinka tikrovės, VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisė parengs naujos redakcijos nutarimo projektą.

_____________________

* Žr. K. Kuzavinis, B. Savukynas „Lietuvių vardų kilmės žodynas“ (6-oji laida), Vilnius: MELI, 2009.

** Žr.: D. Mikulėnienė, A. Pakerys, B. Stundžia „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas“, Vilnius: VPU leidykla, 2007; 2008 (2 leid.).

*** Taisyklių, kaip žinoma, nebūna be išimčių, tad ir šiuo atveju jų yra. Pavyzdžiui, dvikamieniai vardai su antruoju kirčiuotu dėmeniu -gáilė, plg.: Kęsgáilė ir Kę̃sgailas, Mingáilė ir Mìngailas, Norgáilė ir Nárgailas (toks moterų vardų kirčiavimas perimtas iš antrojo dėmens kirtį turinčių senųjų vyrų vardų su galūne -a, kaip antai, Jogáila, Kęsgáila, Mingáila, Švitrigáila).

**** Apeliatyvui vìlkė 1 bendrinėje kalboje būdinga reta tvirtapradė priegaidžių kaita (plg. vil̃kas 4), kurios pavardėje atsisakyta, taigi rekomenduojama Vil̃kė. Priegaidžių ir kirčio vietos kaitų, kurios apeliatyvuose neretai nedėsningos, o varduose nėra ištirtos, rekomendacijoje vengta ir kitais atvejais.

***** Yra ir kitõs reikšmė̃s žodis draugė̃ ‘draugija, būrys’.

prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia,
Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas

(„Gimtoji kalba“, 2010, Nr. 4, p. 8–11.)