Spausdinti

VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas, VU profesorius Bonifacas Stundžia aiškina, kokių pavardės Nausėda kirčiavimo variantų esama, kokiame Lietuvos plote, kada ir kieno jie fiksuoti, kuris būdingesnis ir kokia tendencija veikia išvestinių moteriškų pavardžių su priesaga -ienė kirčiavimą... 

     Gali būti keli šios žemaičiams būdingos pavardės kirčiavimo variantai – Nausėdà (2 kirčiuotė, taigi kilm. Nausė̃dos, naud. Nausė̃dai, gal. Nausė̃dą, įnag. Nausėdà, šauksm. Nausė̃da!) ir Nausė́da (1 kirčiuotė, visi linksniai kirčiuojami vienodai). Pirmasis variantas senesnis ir nurodomas daugelyje šaltinių, pavyzdžiui, „Lietuvių pavardžių žodyne“ (žr. pavardes.lki.lt), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (pastarojoje aprašyti du šio asmenvardžio turėtojai, vienas jų – išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, žr. VLE.lt).

     Pavardė kilusi iš Mažojoje Lietuvoje, ypač kirčiuotuose Frydricho Kuršaičio darbuose, užfiksuoto bendrinio sudurtinio daiktavardžio nausėdà 2 (: naujas + sėsti, sėda, -o) „naujasėdys, -ė, t. y. naujakurys, -ė“ (žr. www.lkz.lt). Šis dūrinys rodo Mažosios Lietuvos šiaurinei patarmei ir žemaičiams ypač būdingą reiškinį – joto prieš sutrumpintą galūnę iš pirmojo dėmens išmetimą, plg. Kuršaičio nauvedà (: naujas, t. y. tarm. naus, + vesti, veda, -ė) „naujavedys“ (t. y. „kas ką tik vedė“), Kuliuose ir Plateliuose užrašytą vė́pūtas (: vėjas, t. y. vės, žem. vies, + pūsti, pūtė) „tai, kas vėjo supūsta (pusnis)“.

     2 kirčiuotės sudurtiniai daiktavardžiai su antruoju dėmeniu einančiu tvirtapradžiu veiksmažodžiu ir galūne -a yra labai reti, paliudyti žemaičių plote, pavyzdžiui: daugnorà (: daug + nóri, norėti) „kas daug nori (godus žmogus, šykštuolis)“ (Kvėdarna, Salantai), pasalkandà (: pasalos + kánda, -o, kąsti) „kas iš pasalų kanda, puola (apie šunį); pasalūnas“ (Kuršėnai, Luokė, Šatės, Tirkšliai, Užventis, Viekšniai). Dūrinio antrojo dėmens šaknies priegaidė yra tvirtagalė (pavyzdžiui, vns. gal. daugnõrą, pasalkañdą), palyginti su tvirtaprade atsakančių veiksmažodžių priegaide, plg. nóri ir kánda, -o. Taigi sudurtinio žodžio antrajame dėmenyje yra įvykusi priegaidžių kaita, tvirtapradė veiksmažodžio priegaidė dūrinyje pakitusi į tvirtagalę.

     Pastovaus kirčio variantas Nausė́da (1 kirčiuotė), matyt, bus atsiradęs pagal analogiją su sudurtiniais asmenvardžiais ir bendriniais žodžiais be priegaidžių kaitos, kaip Daugė́la, Dirgė́la, Pelė́da, pelė́da <...>
Artimiausia aptariamojo asmenvardžio giminaitė yra kitos linksniuotės pavardė Nausėdas, taip pat paliudyta 2 kirčiuotės variantu Nausė̃das iš žemaičių ploto (Gaurė, Kuliai, Švėkšna, Tauragė), paplitusi Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės apylinkėse ir dokumentuose pateikta įvairios rašybos variantais, tarp jų ir suvokietintais, deja, nesukirčiuotais (žr. pavardes.lki.lt).

     Kalbininkas Antanas Salys, žemaitis, yra paliudijęs variantą Naũsėdas su pirmojo dėmens kirčiu (toks kirčiavimas būtų įmanomas ir pavardei su galūne -a). Šis asmenvardžio variantas irgi yra kilęs iš apeliatyvo nausė̃das, -ė, reiškiančio tą patį kaip nausėdà ir paliudyto Frydricho Kuršaičio „Vokiečių–lietuvių kalbų žodyne“ (žr. www.lkz.lt). Dar plg. daugiskaitinį daiktavardį nausė̃dai „naujasėdžių gyvenama vieta“ bei priesagos vedinį nausėdijà „t. p.“ ir kaimų vardą Nausė̃dai (Kretingos ir Šilutės r.) – jie visi 2 kirčiuotės. Skuodo rajone yra ir 4 kirčiuotės Nausėdaĩ, vietovardis, gavęs šeimų daugiskaitiniams pavadinimams būdingą galūninį kirčiavimą <...>

     Tradicinis žmonos pavardės kirčiavimas pagal Nausėdà ar Nausė̃das būtų Nausėdíenė, pagal Nausė́daNausė́dienė, tačiau dabartinėje vartosenoje, kai vyriškai pavardei būdingas kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo, – nesvarbu, kokia jo priegaidė, nustatytas polinkis kirčiuoti priesagą -íenė, taigi abiem atvejais gali būti Nausėdíenė.

     Jaunosios ir vidurinės kartos bendrinės kalbos vartotojų kirčiavimo tyrimas parodė, kad ištekėjusių moterų pavardėms, padarytoms iš vyriškų pavardžių, turinčių tvirtapradį priešpaskutinį skiemenį, būdingas vyraujantis priesagos -ienė kirtis, pavyzdžiui: Gérvė – Gervíenė, Béržas – Beržíenė, Stìrna – Stirníenė, Kárpis – Karpíenė (tradicinė taisyklė reikalautų visas suminėtas moterų pavardes kirčiuoti pagal vyriškąsias, t. y. Gérvienė, Kárpienė ir pan.). Priesaga -ienė kirčio negauna tada, kai vyriškas asmenvardis turi kirčiuotą tvirtapradę priesagą, pavyzdžiui: Bardáuskas – Bardáuskienė, Adomė́nas – Adomė́nienė, Savukýnas – Savukýnienė).

     VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisėje šiuo metu yra rengiama rekomendacija dėl moterų pavardžių su priesaga -ienė kirčiavimo (joje bus siūloma tradicinę taisyklę papildyti realioje vartosenoje išplitusia naujove – dažniau, negu buvo įprasta, kirčiuoti priesagą). 

Visą straipsnį žr. „Gimtoji kalba“, 2019, nr. 6, p. 7–9, čia (PDF).