Spausdinti
Tarties ir kirčiavimo pakomisės primininkas Bonifacas Stundžia komentuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. spalio 2 d. protokoliniais nutarimais patvirtintus kirčiavimo rekomendacijų (K-3, K-4, K-11, K-16) papildymus.

Svetimžodžių (dažniausiai tarptautinių žodžių) ir svetimvardžių kirčiuoti dvigarsiai el, er ir eu žodynuose paprastai žymimi kairiniu ženklu, reiškiančiu tvirtapradę priegaidę, pvz.: cèlsijus, kèlneris, -ė, dèlta, šèlfas, Hèlsinkis, Vèlsas; alèrgija, hèrcogas, -ė, vèrmutas, ekspèrtas, -ė, fèrma, konsèrvai, -èrfurtas, Kopèrnikas, Minèrva; plèura, terapèutas, -ė, Kèukas (žodžiai kirčiuojami pagal 1 kirčiuotę).

Retkarčiais teikiama:

1. gretybių su tvirtagale priegaide, pvz.: gubèrnija || guber̃nija (1), pèrsikas || per̃sikas (1), nèrvai (1) || ner̃vai (2), nèrvas (1) || ner̃vas (2), nèrvinis, -ė || ner̃vinis, -ė (1), nèrvinti || ner̃vinti, pèrsas, -ė (1) || per̃sas, -ė (2), pèrsiškas, a || per̃siškas, a (1); Hèrmanas || Her̃manas (1), Pèrsija || Per̃sija (1), Hèrmas (1) || Her̃mas (2), Hèrmis (1) || Her̃mis (2), Sèlmas (1) || Sel̃mas (2) ir t. t.;

2. žodžių su tvirtagale priegaide (a), kartais pagrečiui su tvirtapradėmis gretybėmis (b), pvz.:

a) bel̃gas, -ė (2), bel̃giškai, bel̃giškas, a (1), fel̃čeris, -ė (1), sel̃teris (1), Bel̃gija (1), Bel̃montas (1), El̃zė (2); čer̃kasas (3b), per̃kelis (1), cer̃kvė (2), modernùs, ì, moder̃nų, ią (4), moder̃ninti, per̃las (2), ser̃bas, -ė (2), ster̃kas (2), verbà, ver̃bą (4), Ver̃bos (4), Guber̃nija (1), Ser̃bija (1), Ber̃gė (2), Her̃kus (2); eũras (vienintelis atvejis su eũ) ir t. t.;

b) ter̃mosas || tèrmosas (1), liucernà, liucer̃ną (2) || liucèrna (1); El̃bingas (2) || Èlbingas (1), Anzelmà, Anzel̃mą (2) || Anzèlma (1), Anzel̃mas (2) || Anzèlmas (1), El̃bė (2) ||-èlbė (1), Zelmà, Zel̃mą (2) || Zèlma (1), Zel̃mas (2) || Zèlmas (1) ir t. t.

Kaip matyti iš pavyzdžių, tvirtagalę priegaidę dažniausiai turi senesni skoliniai, atėję paprastai iš slavų kalbų.

Nòrminamuosiuose veikaluose iki pat XX a. 6 ojo dešimtmečio pradžios kalbamieji dvigarsiai buvo paprastai žymimi riestiniù ir kartais dešininiù ženklu (1938 ir 1948 m. žodynai, „Lietuvių kalbos vadovas“, Nydermano žodynas) ir tik 1951 m. išėjęs „Tarptautinių žodžių žodynas“ nuosekliai-ėmė vartoti kairinį ženklą. Kone nuoseklus naujasis žymėjimas, nepaskelbus motyvų ir neišdiskutavus spaudoje, įsivestas 1954 m. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. Tačiau pusės šimto metų praktika nepatvirtino tos normos pagrįstumo ir dauguma aktyvių bendrinės kalbos vartotojų tebepraktikuoja su kodifikacija nesuderinamą kirčiavimą – tariama koncer̃tas (vns. įn. koncertù, viet. koncertè, dgs. gal. koncertùs, arba su nenorminiu atitrauktiniù kirčiu koncer̃tu, koncer̃te, koncer̃tus), taigi tvirtagališkai. Viena kita gretybė su tvirtagalè priegaide teikta ir vėlesniuose DŽ leidimuose.

Kairinis ženklas dvigarsių el, er ir eu atveju prieštarauja ne tik realiai vartosenai, bet ir kalbos sistemai (apie tai rašyta A. Girdenio, A. Pupkio, žr. Mūsų kalba, 1985, nr. 6, p. 4–5, ir kitų), nes pasidaro įmanoma dviejų tvirtapradžių priegaidžių priešprieša, plg.: kèltas „vienos indoeuropiečių grupių atstovas“ ir kéltas „plaukiantis tiltas ar laivas kelti per upę ar jūrą; į viršų iškilęs, aukštas“. Tiesa, tie, kurie mano, kad svetimžodžių e yra kitoks nei savųjų žodžių, prieštaros neįžvel̃gia.

Tvirtagalė priegaidė nuosekliai kodifikuojama artimos sandaros svetimžodžiuose ir svetimvardžiuose su kirčiuotais dvigarsiai em, en ir ei, pvz.: eveñkas, studeñtas, Keñtas, Meñgenas; dem̃pingas, pemzà (pem̃zą); Em̃denas, Kem̃pas; geĩzeris, seĩfas, šleĩfas; Deĩtonas, Eidà (Eĩdą), Keĩkas, Teĩlorsas. Žodynuose keistokai atrodo skirtingai prozodiškai integruoti panašios sandaros greta esantys žodžiai, plg.: kèlneris, kèlvinas ir kem̃pingas, invèrsija ir inteñcija; Kèlsas, Kèrnsas ir Kem̃pas, Keñtas.

Siekiant svetimžodžių kodifikaciją priartinti prie realios vartosenos ir suvienodinti artimų dvigarsių el, er ir em, en; eu ir ei prozodinę integraciją svetimžodžiuose, po ilgų diskusijų VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisėje nuspręsta papildyti keletą VLKK 2003–2005 m. rekomendacijų dėl svetimos kilmės daiktavardžių, būdvardžių ir prieveiksmių kirčiavimo.

Papildymams, remiantis milijoniniu „Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu“, atrinkti dažniausiai vartojami žodžiai. Daugiausia teikiama daugiaskiemenių daiktavardžių su įvairiais baigmenimis, kuriuos nuo šiol bus galima kirčiuoti ir tvirtapradiškai, ir tvirtagališkai (2003 m. spalio 2 d. VLKK rekomendacijos K-4 papildymas).

Jeigu kirčiuotas žodžio skiemuo yra trečiasis nuo galo, abiem atvejais kirčiuojama pastoviaĩ – 1 kirčiuotè, pvz.: sèrveris ir ser̃veris (1), alèrgija ir aler̃gija (1), komèrcija ir komer̃cija (1), sèrvisas ir ser̃visas (1), vèrmutas ir ver̃mutas (1). Pastovų kirtį turi ir žodžiai su tvirtapradžiù priešpaskutiniù skiemeniu, tačiau gretybės su to skiemens tvirtagalè priegaide kirčiuojamos 2 kirčiuotè (kirtis keliuose linksniuose nušoka į galūnę), pvz.: ekstèrnas, -ė 1 || ekster̃nas, -ė 2 (eksternù, -è, eksternùs, -ès), ekspèrtas, -ė 1 || eksper̃tas, -ė 2 (ekspertù, -è, ekspertùs, -ès), rezèrvas 1 || rezer̃vas 2 (rezervù, rezervè, rezervùs); terapèutas, -ė 1 || terapeũtas, -ė 2 (terapeutù, -è; terapeutùs, -ès).

Dviskiemenių svetimos kilmės daiktavardžių su rūpimaisiais dvigarsiais yra mažiau, tad ir kirčiavimo gretybių teikiama nedaug (2003 m. birželio 26 d. VLKK rekomendacijos K-3 papildymas). Tarties ir kirčiavimo pakomisė nesutarė dėl žodžių su galūne -a (pvz.: dèlta, fèrma, plèura) teikimo. VLKK posėdyje nuspręsta juos atidėti, kol bus geriau ištirta reali vartosena, tad rekomendacija papildyta tik dviskiemeniais daiktavardžiais su galūne -as, dgs. -ai, pvz.: hèrbas 1 || her̃bas 2, kèltai 1 || kel̃tai 2 „viena indoeuropiečių grupių“.

Dvejopą teikiamųjų žodžių kirčiavimą perima ir kai kurie vediniai, todėl papildytos dar dvi Kalbos komisijos rekomendacijos: 2004 m. spalio 28 d. rekomendacija K-11 „Dėl kai kurių priesaginių būdvardžių kirčiavimo“ [pvz.: desèrtinis, -ė || deser̃tinis, -ė (1), ekspèrtinis, -ė || eksper̃tinis, -ė (1), hèrbinis, -ė || her̃binis, -ė (1), šèlfinis, -ė || šel̃finis, -ė (1); alèrgiškas, a || aler̃giškas, -a (1), hipèrboliškas, -a || hiper̃boliškas, -a (1), kèltiškas, -a || kel̃tiškas, -a (1). Kaip matyti, pavyzdžiai su abiem priegaidėmis kirčiuojami pastoviaĩ] ir 2005 m. lapkričio 10 d. rekomendacija K-16 „Dėl kai kurių prieveiksmių kirčiavimo“ prieveiksmio eksternu gretybėmis: ekstèrnu || eksternù.

Su abiem priegaidėmis gali būti vartojami ir kitókie nekirčiuotų darybos formantų vediniai, neįtraukti į nurodytas rekomendacijas, pvz.: priesagos -ininkas, -ė daiktavardžiai (rezèrvininkas, -ė || rezer̃vininkas, -ė ir kt.), prieveiksmiai su formantu -ai (alèrgiškai || aler̃giškai, hipèrboliškai || hiper̃boliškai ir t. t.), kai kurie priesaginiai veiksmažodžiai, pvz., hipèrbolinti || hiper̃bolinti.

Rekomendacijose nieko nekalbama apie tikrinius žodžius, šiuo atveju – svetimvardžius, jų gretybių nelabai įprasta teikti. Šiuo klausimu diskutuojama.

Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia,
VLKK narys, Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas