Spausdinti
, vietovardžiai

Norminant Lietuvos Respublikos teritorijos vietovardžius tarminės fonetinės ypatybės verčiamos į bendrinę kalbą, todėl oficialiosios norminės vietovardžių formos neatspindi tarminio tarimo, plg.: mst. Skuodas – ne Skouds, mstl. Žarėnai – ne Žarienā, k. Vydmantai – ne Vidmontā, k. Gulbinai – ne Golbinā, k. Pievėnai – ne Peivenā, ež. Durbinas – ne Dorbins ir t. t. Taip pat ir kaimo Plungės r. sav. Žlibinų seniūnijoje vardas – Kantaučiai (ne Kontaučiai). 

   Senas baltiškas vardas Kantautas sudarytas iš dviejų kamienų: iš kant- (: (pa)kantus, kantrus) ir taut- (: tauta), „Lietuvių pavardžių žodyne“ fiksuotas dvejopas kirčiavimas – Kántautas ir Kañtautas. Tarmiškai jis tariamas maždaug kaip Kontauts, dar plg.: Kantrimas – kaip Kontrims, Mantvydas – kaip Montvyds, Vydmantas – kaip Vydmonts.

   Asmenų vardai nėra taip griežtai sunorminti kaip geografiniai pavadinimai, o pavardės iš viso nenorminamos: vieną kartą patekusi į dokumentus forma, kad ir su klaida, perrašinėjama iš vieno dokumento į kitą saugant asmens tapatybę. Todėl „Lietuvių pavardžių žodyne“ (Vilnius, 1985) ar Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra ir Kantautų, ir Kontautų (kirčiuojamas taip pat dvejopai – Kóntautas arba Koñtautas), ir Kontaučių (Kontautis), ir Kontov, ir Kuntautų.

   Tačiau sunorminti geografinius pavadinimus – kiekvienos šalies garbės reikalas. Lietuvoje didžiausias darbas šioje srityje atliktas tarpukariu. Apie 1935 m. J. Balčikonio vadovautos Pavardžių ir vietovardžių komisijos sudarytose bylose jau vartota sunorminta forma Kantaučiai. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenamųjų vietovių vardų su šaknimi kant- yra per dvidešimt: Kantautai, Kantautaliai (Laukuvos sen.), Kantučiai (Tytuvėnų sen.), Kantrimas (Pernaravos sen.), Kantrimai (Degaičių sen.), Kantrimaičiai (Šiluvos sen.), Kantminiai (Gruzdžių sen.), Kantvainiai (Agluonėnų sen.) ir kt. (Dar dar plg. vietovardžius su šaknimi man-, pvz.: ež. Germantas, k. Normantai, up. Vismanta.)

   Taigi gyvenamosios vietovės vardas Kantaũčiai (2 kirč.) yra norminis, oficialus ir keisti jo formos nereikėtų. 

Parengė Aistė Pangonytė, 
VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė