Spausdinti

13-ąją kirčiavimo rekomendaciją komentuoja dr. Vilija Sakalauskienė.

Šnekamojoje kalboje bei tarmėse kai kurių pirminių veiksmažodžių kirčiavimas įvairuoja: tas pats žodis vienur kirčiuojamas pagal vieną kirčiavimo tipą, kitur – visai pagal kitą. Tai turi įtakos ir bendrinei kalbai, kurioje vieno ar kito pirminio veiksmažodžio kirčiavimas kol kas nėra griežtai sunormintas.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ 4-ame (toliau – DŽ4) ir 5-ame elektroniniame (toliau – DŽ5e) leidime veiksmažodžiai ber̃ti (bẽria, bė̃rė), per̃ti (pẽria, pė̃rė), smur̃gti (smur̃gsta, smur̃go), sver̃ti (svẽria, svė̃rė), žer̃ti (žẽria, žė̃rė), lõbti (lõbsta, lõbo), ráišti (ráišta, ráišo) teikiami be kirčiavimo variantų. Atsižvelgiant į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūloma greta minėto kirčiavimo teikti ir variantus bérti (bẽria, bė́rė), pérti (pẽria, pė́rė), smùrgti (smùrgsta, smùrgo), svérti (svẽria, svė́rė), žérti (žẽria, žė́rė), lóbti (lóbsta, lóbo), raĩšti (raĩšta, raĩšo).

4 teiktą veiksmažodžių gliẽti, griẽti, liẽti kirčiavimą siūloma keisti glíeti (glíeja, glíejo), gríeti (gríeja, gríejo), líeti (líeja, líejo), šalia tvirtagalį kirčiavimą paliekant kaip variantą.

Veiksmažodžio siẽti (siẽja, siẽjo) norma keičiama síeti (síeja, síejo), greta paliekant ir tvirtagalį kirčiavimą kaip šalutinį kirčiavimo variantą. Siūloma atsisakyti veiksmažodžio smel̃kti, smélkti „aštriai skaudėti, diegti“ tvirtapradžio kirčiavimo. Taip jau buvo padaryta ir DŽ5e.

Atitinkamai kirčiuotini ir minėtų veiksmažodžių priešdėlių vediniai.

Dr. Vilija Sakalauskienė, 
„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengėja