Spausdinti

   Lietuvoje dar tarpukario didžiųjų kalbininkų Antano Salio, Juozo Balčikonio ir kitų suformuota vietovardžių vartosenos bendrinėje kalboje tradicija. Pagrindinis jų vartojimo principas yra toks: norminiu laikomas ne tarminis, o bendrinės kalbos vietovardžių tarimas. Todėl norminant vietovardžius dėsningi tarmių fonetikos dalykai keičiami bendrinės kalbos atitikmenimis. Taip visų pirma elgiamasi, norint išsaugoti bendrinės lietuvių kalbos vientisumą. 


   Šios vietovardžių norminimo nuostatos buvo laikomasi ir vėliau, ji atsispindi ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme, kurio 14 straipsnis skelbia, kad „oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba“.
   Nustatant kaimo vardo Viečiū́nai (Vieciūnai) bendrinės kalbos (oficialią) formą reikšmingi du dalykai: tarmės ypatybės ir galima kilmė.
   Vietovardis yra pietų aukštaičių (dzūkų) teritorijoje, kurioje vietoj bendrinės kalbos č taria c (minkštasis c dar sukietinamas).
   Kilmės požiūriu kaimo vardas greičiausiai yra asmenvardinis, kilęs aš seniau buvusio asmenvardžio *Viečiūnas (tarm. *Viečiūnas, *Vieciūnas), kuris kildinamas iš šaknies viet-, plg. liet. vietà, viẽt-inis (žr.: Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai, 2008, p. 161), dar plg. pvd. Viẽčas (LPDB), istorinius avd. Wieczaycia 1699m., Wiecʒionowna 1808–1820 m. Asmenvardžio su šaknimi vieč- galimumą pietų aukštaičių plote paremia Seirijų valsčiuje užrašytas kalno vardas Vieč-ia-kalnis (tarm. Viec-ia-kalnis), galimai kilęs iš avd. *Viečys, *Viečius ar pan. Numanoma kilmė rodo, kad c nėra pirminis, etimologinis.
   Administracinio-teritorinio pobūdžio leidiniuose vartotos kelios šio gyvenamosios vietovės vardo formos. 1940 m. Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus sudarytame žinyne „Vilniaus srities vietovardžiai“, kurio darbams vadovavo kalbininkai Antanas Salys, Juozas Balčikonis, Alytaus apskrities Druskininkų valsčiuje užrašytas kaimas Viečiūnai (lenk. Wiciuny) (p. 6). 1959 m. „Lietuvos TSR administraciniame-teritoriniame suskirstyme“ Varėnos r. Ratnyčios apylinkėje įrašyta tarminė forma (tarmės sukietintas c vietoj bendrinės kalbos č) Viecūnų vk. (p. 538). „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“, kuriame pateiktus gyvenamųjų vietų vardus patikslino, sunormino, sukirčiavo žymus tikrinių žodžių tyrėjas Aleksandras Vanagas, pateikta sunorminta forma Viečiūnai (Vilnius, 1974, d. 1, p. 329; 1978, d. 2, p. 343), ji išlikusi oficiali iki šiol (žr. Adresų registre).
   Atsižvelgiant į galimą kaimo vardo kilmę, sunormintos formos ilgą vartojimo tradiciją ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatą, siūlytina ir toliau oficialiai vartoti kaimo vardo formą Viečiū́nai.

Dr. Laimutis Bilkis,
VLKK Vardyno pakomisės narys,
Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresn. m. darbuotojas