Spausdinti
, vietovardžiai
Vardyno pakomisės posėdyje apvarsčius galimus geležinkelio stoties tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo būdus parengtos rekomendacijos savivaldybėms.


     Pagal
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (Žin., 1994, Nr. I-558) tokio tipo gyvenamųjų vietovių kaip geležinkelio stotys nėra: „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai“ (1 str.). Todėl savivaldybės, kurių teritorijoje vis dar yra geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių: Anykščių, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Kelmės, Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Panevėžio (rajono), Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Tauragės, Utenos, Varėnos, Vilniaus (rajono) – privalo jų pavadinimus pakeisti.

     Lietuvos teritorijoje iš viso tokių pavadinimų su tipo nuoroda geležinkelio stotis (gelež. st.) tebėra keturiasdešimt viena (41). Vardus geležinkelio stotys, įkurtos nutiesus geležinkelį, gavo nuo gretimos gyvenamosios vietovės, todėl toje pačioje seniūnijoje tuo pačiu vardu neretai yra kaimas ar miestelis. Pakeitus gyvenvietės tipą geležinkelio stotis į kaimas ar miestelis greta atsiduria dvi ar trys vienavardės gyvenvietės. Tokiais atvejais, norint gretimas vienavardes vietoves atskirti, gali tekti vienos iš jų (arba abiejų) pavadinimus keisti.

     Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Vardyno pakomisės posėdyje apvarsčius galimus geležinkelio stoties tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo būdus parengta      rekomendacija „Dėl geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo“ (žr. NUTARIMAI/ Projektai), projektą artimiausiame posėdyje svarstys ir tvirtins Kalbos komisija.

     Vardyno pakomisės posėdyje dalyvavo: A. Ragauskaitė (pakomisės pirmininkė), V. Ambrazas, L. Bilkis, J. Palionytė, A. Pangonytė, A. Pupkis, A. Račis, M. Ramonienė, M. Razmukaitė, D. Sinkevičiūtė, kviestiniai asmenys – VRM Teritorinio administravimo politikos skyriaus vedėjas A. Norkūnas, VĮ Registrų centro Adresų registro departamento viršininkas O. Pupalaigis, Varėnos rajono mero pavaduotojas A. Valeiša.

     Pakomisės narių sutarimu geriausia vietovardžio nekeisti, jei pakanka pakeisti vietovės tipą. Jei tipą pakeitus greta randasi du kaimai ar miesteliai tuo pačiu vardu, A. Račis ir L. Bilkis pirmiausia siūlė juos sunumeruoti romėniškais skaitmenimis I, II..., kaip daryta nuo 1925 m. Toks pakeitimas tebūtų administracinis ir nedarytų įtakos Lietuvos vardynui. Kartu ir vardyną tyrėjams patogiau, kai vardas nekeičiamas, o prireikus prirašomas skaitmuo.

     Tačiau pastebėta, kad šnekamojoje kalboje, sakytiniame tekste kyla klausimų dėl sunumeruotųjų pavadinimų. Negalima tvirtinti, kad numeracija vardo visiškai nekeičia: norint ištarti, tenka skaitvardį kelti į priekį, pavyzdžiui, Jonučiai II, sakant žodžiu – Antrieji Jonučiai arba nebent Jonučiai Antri. Vietos gyventojai, tiesa, skaitvardžių nevartoja – vartoja patį vietovardį. O. Pupalaigio pastebėjimu, pagalbos tarnybų darbe toks neryškus pavadinimų skirtumas gali būti klaidinantis. A. Norkūnas pridūrė, kad keičiantis administracinėms riboms ar vieniems iš sunumeruotų kaimų išnykstant kartais lieka tik ... II (nelikus I) arba ... I ir ... III (nelikus II). Kitaip sakant, ne taip lengva pridėjus numerius juos vėliau numesti. 

     Taigi pridedant romėniškus skaitmenis išsaugomi autentiški vardai, kitaip išsidėsčius administracinių teritorijos vienetų riboms numeraciją nesunku panaikinti. Kita vertus, pavadinimai su skaitmenimis dirbtiniai ir nepatogūs vartoti sakytinėje kalboje. 

     Prisiminta, kad tam tikrą laikotarpį buvo sunumeruotos Varėnos. Viena iš jų taip pat atsiradusi kaip geležinkelio stotis vėliau išaugo didesnė nei pirmoji. Dabar pavadinimai yra atskirti žodžiais: Varėna ir Senoji Varėna, A. Valeišos teigimu, taip yra daug patogiau.      

     M. Razmukaitė pasiūlė daugiau pavadinimų keitimo būdų. Greta esančios vienavardės gyvenvietės gali skirtis pažyminiais, pvz.: Naujieji ir Senieji..., Aukštieji ir Žemieji..., Didieji ir Mažieji..., taip pat Giriniai ir Laukiniai... arba Kalno ir Slėnio... Toks darybos būdas taip pat žinomas nuo 1923 m. 

     A. Račio pastebėjimu, mažiausiai 80 proc. geležinkelio stočių vardų atsirado dirbtinai: nutiesus geležinkelį ir pastačius stotį pavadintos gretimos gyvenamosios vietovės vardu. Vadinasi, beveik visais atvejais tiktų pavadinimas Naujasis, Naujoji, Naujieji... Tradicija vienavardes gyvenvietes numeruoti yra, ji gana sena, tačiau taip pat dirbtinė. 

     Vietovių pavadinimai gali būti atskiriami ne tik pažyminių, bet ir darybinių formantų pridėjimu. Didumo ir mažumo skirtumas gali būti išreikštas mažybine priesaga, plg.: Būda ir Būdelės (Kazlų Rūdos sav., Jankų sen.), Bubliai ir Bubleliai (Kėdainių r. sav. Vilainių sen.), Jackonys ir Jackonėliai (Biržų r. sav. Pačieraukštės sen.), Panemuninkai ir Panemuninkėliai (Alytaus r.). 

     Aptarti ir radikalesni būdai. Pavyzdžiui, pervadinti gyvenvietę pagal netoliese tekantį upelį ar mišką. Pasak M. Ramonienės, vardai iš principo linkę pereiti iš vienos klasės į kitą: vardai tapti pavardėmis, hidronimai – oikonimais, ir atvirkščiai. L. Bilkio teigimu, iš tarpukariu veikusios Pavardžių ir vietovardžių komisijos protokolų matyti, kad jai taip pat tekdavo svarstyti prašymus pakeisti gyvenamosios vietovės pavadinimą pagal upelio ar pievos vardą, tačiau A. Vanagas vėliau tokius keitimus vertino kritiškai, toks būdas pasiteisino tik naujai susikūrusioms vietovėms pavadinti. Nutarta nerekomenduoti vietovės pervadinti gretimo geografinio objekto (upės, ežero, miško ar pan.) vardu, nors išimtiniais atvejais gali būti taikomas ir šis keitimo būdas.

     Atkreiptas dėmesys į Panevėžio savivaldybės rašte paminėtą variantą – geležinkelio stotį, keičiant tipą, pervadinti anksčiau šalia buvusio kaimo, jau išnykusio, vardu. M. Razmukaitės nuomone, geriau būtų atgaivinti išnykusį vietovardį, nei perkelti kitos klasės objekto vardą. 

     Per posėdį pritarta Varėnos savivaldybės ketinimui pavadinimą Valkininkų geležinkelio stotis keisti į Naujųjų Valkininkų kaimas (Naujieji Valkininkai)

Parengė Aistė Pangonytė

 PASTABA. 2007 m. gruodžio 20 d. Kalbos komisija priėmė rekomendaciją Nr. R-3 Dėl geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo (Inf. pran., 2007, Nr. 100).