Spausdinti

     Šį prof. Bonifaco Stundžios straipsnį galima laikyti ankstesniųjų tęsiniu: viename iš jų [1] buvo apžvelgiamos 2017 m. atnaujintos ir papildytos septynios rekomendacijos, skirtos paprastųjų bei išvestinių daiktavardžių ir paprastųjų bei galūninės darybos būdvardžių kirčiavimui, kitame [2] – 2014 m. prieveiksmių kirčiavimo kodifikacijos pakeitimai. Dabar komentuojami 2017 m. gruodžio 14 d. Kalbos komisijos patvirtinti kirčiavimo rekomendacijų pakeitimai. (Vartotojų patogumui parengtą Suvestinį būdvardžių rekomenduojamų kirčiavimo variantų sąrašą ir antaujintą Suvestinį daiktavardžių rekomenduojamų kirčiavimo variantų sąrašą, žr. VLKK.lt skyriuje „Aktualiausios temos. Tartis ir kirčiavimas. Sąrašas“.)

     Skaitytojui, be abejo, smalsu, kodėl prieš keliolika metų išdiskutuotas ir patvirtintas rekomendacijas, kuriomis įteisinta keli šimtai žodžių kirčiavimo variantų, reikia atnaujinti, pildyti, koreguoti. Tada kirčiavimo variantus kodifikuojant daugiausia remtasi kelių dešimčių Vilniaus aukštųjų mokyklų, ypač Lietuvos edukologijos universiteto, studentų apklausomis, pagrindiniais variantais teikiant anksčiau fiksuotas formas. Tačiau norint patikimai remtis vartosena, ir ne tik jaunimo, reikia kuo išsamesnių jos tyrimų. 2011–2016 m. įgyvendinti du VLKK finansuoti projèktai įgalino apklausti nuo 120 iki 360 jaunosios ir vidurinės kartos atstovų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos miestų bei rajonų. Apklausos rezultatas [3] – apie dviejų tūkstančių žodžių ir formų statistiniai duomenys, rodantys realios vartosenos, nuo kurios bendrinė kalba neturi būti pernelyg atitrūkusi, kirčiavimo polinkius. Daugiausia remiantis šiais polinkiais ir atnaujinamos rekomendacijos. Tarkim, jei rekomendacijų ar (ir) „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (DŽ7) buvo teikiami variantai tolýgus, -i 3 ‖ tolygùs 4, -ì, pãštas 2 (dgs. pãštai) ‖ pãštas 4 (dgs. paštaĩ), sráigtas 1 ‖ sraĩgtas 2, rùgiagėlėrugiãgėlė 1, o iš tyrimo paaiškėja, kad du trečdaliai ar daugiau apklaustųjų vartoja antrąjį, nepagrindinį variantą, variantus siūloma sukeisti vietomis. Tai nėra jokia norminimo revoliucija ar grimasa, o tik konstatavimas, kad kirčiavimas tolygùs, -ì, paštaĩ, sraĩgtas, rugiãgėlė dabartinėje vartosenoje vyrauja, o tolýgus, pãštai, sráigtas, rùgiagėlė darosi vis retesnis. Tačiau konkrečiam vartotojui toks variantų keitimas neturi reikšmės, nes abu variantai yra norminiai ir surikiuoti pagal vartojimo dažnumą. Lankstesnio būdo, kaip parodyti vartosenos pokyčius ir drauge išlaikyti normos stabilumą, niekas nėra sugalvojęs. Kadangi pasitaikydavo nesusipratimų dėl variantų statuso, VLKK 2010 m. paskelbė specialų protokolinį nutarimą, kuriame paaiškinta, kad visi rekomendacijose teikiami variantai yra norminiai ir klaida laikomas tik jų vartojimas pramaišiui [4]. Todėl daugiau negu keistai atrodo visuomenės klaidinimas, patekęs net į rimtą spaudą, kad VLKK reikalaujanti būtinai vartoti pirmąjį variantą, kad šie esą surikiuoti, perrikiuoti pagal „gerumą“, kad vartotojams reikią persimokyti [5].

     Toliau trumpai pakomentuosiu naujausias kirčiavimo rekomendacijas, paskelbtas 2017 m. gruodžio 14 d. Daugiausia naujovių šįkart sulaukė sudurtiniai daiktavardžiai (žr. rekomendacijos K-8 naują redakciją) ir priesaginiai būdvardžiai (K-11), toliau pildyta ir koreguota prieveiksmių kirčiavimo rekomendacija (K-16). Į priesaginių daiktavardžių kirčiavimo rekomendaciją K-5 įtraukti nauji variantai gluõdenas 3b, 1 (iki šiol kodifikuota buvo tik 3b kirčiuotė) ir Õninės 1, Onìnės 2 (plg. Jõninės 1, Jonìnės 2 ir t. t.), o žodžio hercogienė kirčiavimo variantai teikiami tókia tvarka: hercogíenė 1, her̃cogienė 1, hèrcogienė 1 [6] (paskutinius du variantus reikėjo sukeisti dėl anksčiau priimtos rekomendacijos „Dėl tarptautinių žodžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er ir eu priegaidės“, kurioje tvirtagalis kirčiavimas teikiamas kaip pagrindinis) [7]. Svetimos kilmės daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo rekomendacijoje K-4 pakoreguota žodžio batistas kodifikacija: teikiama bãtistas 1 ir batìstas 2, atsisakyta realios vartosenos neremiamos 3b kirčiuotės[8].

     Atnaujintos sudurtinių daiktavardžių kirčiavimo rekomendacijos (K-8) pagrindiniai siūlymai (1–4 punktai), nulemti jau ne kartą minėtos realios vartosenos, apima variantų keitimą vietomis. Pirmiausia tai 1 punktu įvardytas sudurtinių daiktavardžių, kirčiuojamų pagal 34b ar 34a ir 3b ar 3a kirčiuotes, kodifikacijos koregavimas: kaip pagrindinis variantas iškeltas gerokai dažniau girdimas keturiaskiemenių dūrinių kirčiavimas pagal 3ar 3a kirčiuotes [9]. Pavyzdžiui, didžioji dalis bendrinės kalbos vartotojų kirčiuoja jaunavedžiaĨjaunãvedžius (3b), akmenskaldžiaĨakménskaldžius (3a), o ne jaunavedžiaĨjáunavedžius (34a), akmenskaldžiaĨãkmenskaldžius (34b) [10]. Antrieji variantai, kurių kirtis kilnojamas iš galinio skiemens į pradinį, yra tradiciniai, paveldėti iš senovės, o pirmieji, kurių kirtis šokinėja iš galinio skiemens į vidurinį, atsirado dėl kirčiavimo sistemoje vykstančių kitimų [11]. Tokį naujesnį kilnojamojo kirčio tipą, fiksuotą jau prieškario kalbininkų, kaip bendrinės kalbos normos nepagrindinį variantą nuosekliai įteisino Vytautas Vitkauskas (Lietuvių kalbos tarties žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985), o kiek vėliau – ir DŽ3 (Vilnius: Mokslas, 1993) [12]. Dabar kirčiavimo variantai sukeičiami vietomis, nes naujesnis kilnojamasis kirtis realioje vartosenoje yra vyraujantis. Tiesą pasakius, kitimai, susiję su kilnojamosios kirčiuotės žodžiais, vyksta toliau, ir dalis vartotojų juos kirčiuoja pastoviai, pavyzdžiui, laiškãnešis, -ė 1, o ne laiškanešỹs, -ė̃ 3b, 34a. Kai kurių veikėją (asmenį) reiškiančių dūrinių pastovusis kirtis kaip variantas duodamas ir žodynuose, pavyzdžiui, akménskaldis, -ė 1 šalia pagrindinių variantų akmenskaldỹs, -ė̃ 34b, 3a (DŽ3–7).

     Antrajame punkte pasakyta, kad pastoviojo kirčio, arba 1 kirčiuotės, variantai koreguojami teikiant pirmenybę formoms su jungiamojo balsio -(i)a- kirčiu (a), o tais atvejais, kai dūrinio pirmąjį dėmenį sudaro dviskiemenio kamieno žodis, kaip pagrindinis teikiamas variantas su kirčio vietos kaita iš pradinio į gretimą tolimesnį skiemenį (b), pavyzdžiui: a) cukrãligė 1 ‖ cùkraligė 1; pusiãsalis 1 ‖ pùsiasalis 1; b) popíermalkės 1 ‖ põpiermalkės 1 (plg. põpierius); riešùtmedis 1 ‖ ríešutmedis 1 (plg. ríešutas). Iki šiol tokių dūrinių variantai buvo teikiami atvirkštine tvarka, tačiau realioje vartosenoje jų formos su jungiamojo balsio kirčiu ar kirčio vietos kaita yra daug dažnesnės.

     Būrelio sudurtinių daiktavardžių, kurie turi pastovųjį pirmojo dėmens ir kilnojamąjį kirčio variantus bei veikėjo (asmens) ar jam artimą reikšmę arba kurių antruoju dėmeniu eina žodis galas (3 punktas), pagrindiniu rekomenduojama laikyti dažnesnį ir prie 1 punkto derantį variantą su kilnojamuoju kirčiu, pavyzdžiui: kurčnebylỹs, -ė̃ 34bkur̃čnebylis, -ė 1; žąsiaganỹs, -ė̃ 3b, 34bžąsiãganis, -ė 1; strėngalỹs 3astrė́ngalis 1.

     Grupelei sudurtinių daiktavardžių, kuriems kodifikuotas kilnojamasis bei pastovusis pirmojo dėmens kirčio variantai ir nėra būdinga veikėjo (asmens) ar jam artima reikšmė (4 punktas), pagrindiniu rekomenduojama laikyti dažnesnį variantą su pastoviuoju pirmojo dėmens kirčiu, pavyzdžiui: dúonkepė 1 ‖ duonkepė̃ 3a „krosnis duonai kepti“, péltakis 1 ‖ peltakỹs 3a „dygsnių eilė“, rýtmetis 1 ‖ rytmetỹs 3a.

     Penktasis aptariamos rekomendacijos punktas yra skirtas grupelei kilnojamojo ir pastoviojo kirčio sudurtinių daiktavardžių, kurių pirmuoju dėmeniu eina dviskiemeniai vardažodžiai, šaknyje turintys tvirtagalius kirčiuotus balsius a, e (pavyzdžiui, kãras, žẽmė) ar tvirtapradžius dvigarsius (pavyzdžiui, dárbas). Dūrinio dvigarsį – tiek antrinį, tiek perimtą iš pamatinio žodžio – rekomenduojama kirčiuoti ir tvirtapradiškai (taip paprastai buvo linkstama kodifikuoti), ir tvirtagališkai (toks kirčiavimas realioje vartosenoje yra dažnesnis, neretai ir vyraujantis, tačiau iki šiol, išskyrus retas išimtis, nebuvo kodifikuotas), pavyzdžiui: karvedỹs, -ė̃ kárvedį, -ę 3akar̃vedį, -ę 3b (plg. kãras); darbdavs, -ė̃dárbdavį, -ę 3adar̃bdavį, -ę 3b (plg. dárbas); bet – šal̃tkrepšis (taip kirčiuoja du trečdaliai apklaustųjų) ‖ šáltkrepšis 1 (plg. šal̃tis ar šáltas). Tokio tipo dūrinius, kurių yra nemažai, reikia tirti toliau, aiškintis jų kirčiuoto pradinio skiemens santykį su priegaide.

     Atnaujintoje K-11 rekomendacijoje „Dėl kai kurių priesaginių būdvardžių kirčiavimo“ [13] daugiausia vietos skiriama kelioms dešimtims naujai įrašytų žodžių, išvestų su išskirtinai daria priesaga -inis, -ė (3 punktas). Senoji kirčiavimo taisyklė, apibrėžianti šios priesagos vedinių kirčiavimą – šakninį ar priesaginį – priklausomai nuo pamatinių žodžių dgs. naudininko kirčio vietos, yra gerokai apgriuvusi, su įvairiomis išimtimis, o realioje vartosenoje paplitę to paties vedinio, ypač naujesnio, kirčiavimo variantai. Remiantis preliminariais tyrimais buvo konstatuota, kad iš dviskiemenių pamatinių žodžių padaryti vediniai linksta į šakninį kirtį, arba 1 kirčiuotę (pavyzdžiui, daugelis kirčiuoja gam̃tinis, -ė, lỹtinis, -ė, stỹginis, -ė, vaĨzdinis, -ė, žíedinis, -ė ir t. t.), o daugiaskiemeniais žodžiais pamatuoti vediniai – į priesagos kirtį, arba 2 kirčiuotę, pavyzdžiui, yra daug kirčiuojančių kilometrìnis, -ė, pagalbìnis, -ė, pasaulìnis, -ė, savaitìnis, -ė ir t. t. [14] (dalis išvardytų variantų jau yra kodifikuoti). Tačiau tikrasis vaizdas, kaip rodo toliau tęsiami tyrimai, yra sudėtingesnis ir ne iki galo aiškus. Gali būti, kad bendrinėje vartosenoje aptariamųjų būdvardžių kirčio vieta dar ilgai bus variantiška. Todėl rekomendacijoje beveik visiems žodžiams teikiami variantai su kirčiuota priesaga (2 kirčiuotė) arba šaknimi (1 kirčiuotė), o kuris variantas nurodomas kaip pagrindinis, priklauso nuo to, kuri kirčiuotė konkrečiam vediniui buvo kodifikuota anksčiau. Dažniau pagrindinis variantas yra priesagos kirčio, t. y. 2 kirčiuotės, nes pamatinių dviskiemenių galūninio kirčio žodžių arba pradinio skiemens kirtį turinčių daugiaskiemenių, kurie implikuoja vedinio priesagos kirtį pagal senąją taisyklę, yra daugiau, pavyzdžiui: dorìnis, -ė 2 ‖ dõrinis, -ė 1 (: dorà 4), gentìnis, -ė 2 ‖ geñtinis, -ė 1 (: gentìs 4), išorìnis, -ė 2 ‖ išórinis, -ė 1 (: ìšorė 1), kryptìnis, -ė 2 ‖ krỹptinis, -ė 1 (: kryptìs 4), maistìnis, -ė 2 ‖ maĩstinis, -ė 1 (: maĩstas 4), pagalbìnis, -ė 2 ‖ pagálbinis, -ė 1 (paskutiniu ir kai kuriais kitais atvejais DŽ7 teikiami variantai sukeisti vietomis), spalvìnis, -ė 2 ‖ spal̃vinis, -ė 1 (: spalvà 4). Priesagos kirčio pagrindinis variantas teikiamas ir tada, kai vedinys susijęs su mẽdžiaga (reiškia, kas iš ko padaryta), pavyzdžiui: alksnìnis, -ė 2 ‖ al̃ksninis, -ė 1, šermukšnìnis, -ė 2 ‖ šermùkšninis, -ė 1, vyšnìnis, -ė 2 ‖ vỹšninis, -ė 1 (pamatinio žodžio kirčiuotė šiuo atveju nesvarbi).

     Pagrindinį šakninio kirčio (1 kirčiuotė) variantą paprastai gauna tie -inis, -ė vediniai, kurie pamatuoti irgi šakninio kirčio dviskiemeniais arba priešpaskutinio skiemens kirtį turinčiais daugiaskiemeniais žodžiais, pavyzdžiui: aliẽjinis, -ė 1 ‖ aliejìnis, -ė 2 (: aliẽjus 2), drùskinis, -ė 1 ‖ druskìnis, -ė 2 (: druskà 2), gãtvinis, -ė 1 ‖ gatvìnis, -ė 2 (: gãtvė 2), kopū̃stinis, -ė 1 ‖ kopūstìnis, -ė 2 (: kopū̃stas 2), lìtrinis, -ė 1 ‖ litrìnis, -ė 2 (: lìtras 2), pélkinis, -ė 1 ‖ pelkìnis, -ė 2 (: pélkė 1), tárpinis, -ė 1 ‖ tarpìnis, -ė 2 (: tárpas 1). Kada ne kada vediniai kaip ir jų pamatiniai žodžiai turi skirtingas šaknies priegaides, plg.: próginis, -ėprõginis, -ė 1 ir próga 1 ‖ progà, prõgą 4, sraĩginis, -ėsráiginis, -ė 1 ir sraĩgė 2 ‖ sráigė 1. Dvejopai – pagal 1 ir 2 kirčiuotę – rekomenduojama kirčiuoti visus -inis, -ė vedinius, kurie padaryti iš pamatinių daiktavardžių su kirčiuotomis priesagomis -elis, -ė, -tukas, -tuvė ir t. t. (4 punktas), pavyzdžiui: daržẽlinis, -ė 1 ‖ darželìnis, -ė 2 (: daržẽlis), mygtùkinis, -ė 1 ‖ mygtukìnis, -ė 2 (: mygtùkas), virtùvinis, -ė 1 ‖ virtuvìnis, -ė 1 (: virtùvė).

     K-11 rekomendacijos 1 punktu grupelės -inis, -ė būdvardžių kirčiavimo variantai sukeisti vietomis – tiek dėl pakeistos pamatinių žodžių kirčio kodifikacijos (pavyzdžiui, teikiama smur̃tinis, -ėsmùrtinis, -ė 1, plg. smur̃tassmùrtas; sraĩgtinis, -ėsráigtinis, -ė 1, plg. sraĩgtassráigtas; vėjãvaikiškas, -avė́javaikiškas, -a 1, plg. vėjãvaikisvė́javaikis), tiek dėl kirčiavimo polinkių, būdingų realiai vartosenai, pavyzdžiui: aplinkìnis, -ė 2 ‖ apliñkinis, -ė 1, cukrìnis, -ė 2 ‖ cùkrinis, -ė 1, kaučiukìnis, -ė 2 ‖ kaučiùkinis, -ė 1 (iki šiol šie variantai buvo teikiami atvirkštine tvarka). Šios rekomendacijos 2 punktas skirtas dviem naujiems variantams: euròpinis, -ė 1 ‖ europìnis, -ė 2 (anksčiau buvo teikta tik 1 kirčiuotė) ir káržygiškas, -a 1 ‖ kar̃žygiškas, -a 1 (plg. karžygỹs, -ė̃ – káržygį, -ękažygį, -ę).

     Prieveiksmių kirčiavimo rekomendacija K-16 atnaujinta palyginti nežymiai [15]. Pirmiausia keli variantai sukeisti vietomis, kaip pagrindinis iškeltas vartosenoje vyraujantis, pavyzdžiui: ilgaĨniuiìlgainiui, kniūbsčiõm, kniūbsčiomìskniū́bsčiom(is), vėjãvaikiškaivė́javaikiškai (plg. vėjãvaikis, -ėvė́javaikis, -ė). Antruoju rekomendacijos punktu būreliui naujų žodžių teikiamas dvejopas kirčiavimas – iki šiol kodifikuotas šakninis ir vartosenoje išplitęs galinio skiemens išryškinimas, pavyzdžiui: nórom(is) ‖ norõm, noroms; pakn(i)ópstom(is)pakn(i)opstõm, pakn(i)opstoms; týčiom(is)tyčiõm, tyčioms; į́kalniuiįkalniuĩ, į́kandinįkandiñ

     Patikslintų rekomendacijų suvestines redakcijas žr. VLKK.lt skyriuje „Tartis ir kirčiavimas":  

     Į pirmąjį naujos sudėties VLKK posėdį, kuriame buvo priimtos čia apžvelgtos rekomendacijos, kitos dienos rytą Lietuvos radijo komentare sureagavo žurnalistė Rita Miliūtė. Ne visai tiksliai pakomentavusi kelis atnaujintus teikimus ir įvertinusi „gerumo“ kriterijumi (ar ne 5 išnašoje minimas straipsnis bus jį įpiršęs?), komentatorė konstatavo, kad kodifikacija siekiama įtvirtinti tai, „kaip žmonės šneka“. Komentaras baigiamas lengva ironija: „Gerai, jeigu taip būtų per amžius, o ne iki kitos kadencijos“, nors VLKK rekomendacijos link realios vartosenos (ir ne tik kirčiavimo) kryptingai eina bent nuo 2003 m., ir kadencijų kaita tam neturi jokios reikšmės. Žurnalistams, dažnai skubantiems pateikti naujausią informaciją, tam tikrus netikslumus galima atleisti, tačiau tai vargiai atleistina rekomendacijas vertinantiems specialistams. Kažin ar 5 išnašoje minimo straipsnio autoriai atsiprašys „Kultūros barų“ skaitytojų už klaidingus teiginius, kaip reikalauja atsiprašyti VLKK už pakeistą nuomonę dėl svetimžodžių bintas, kaladė vertinimo? Pagyvensime, pamatysime.

Prof. Bonifacas Stundžia,
VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas

__________________________
1 Žr. Bonifacas Stundžia. Vardažodžių kirčiavimo kodifikacijos naujovės, Gimtoji kalba, 2017, nr. 7, p. 3–8 ir lit. http://www.vlkk.lt/naujienos/pakomisiu-naujienos/vardazodziu-kirciavimo-kodifikacijos-naujoves
2 Žr. Bonifacas Stundžia. Nauji prieveiksmių kirčiavimo normos keitimai, Gimtoji kalba, 2014, nr. 10, p. 31–32 ir lit. http://www.vlkk.lt/naujienos/pakomisiu-naujienos/nauji-prieveiksmiu-kirciavimo-normu-keitimai
3 Žr. skaitmeninius leidinius: Asta Kazlauskienė (sud.). Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir vartosenos tendencijos, Kaunas: VDU, 2013, p. 91–179 (http://daukantas.vdu.lt/data/Rinkinys.pdf ); Bonifacas Stundžia (sud.). Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis, Vilnius: VU, 2016, p. 85–132 (www.flf.vu.lt/dokumentai/Mokslas/.../naujausi_kirciavimo_polinkiai_internetui.pdf).
4 Žr.: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/tartis-ir-kirciavimas/20-variantu-vartojimas
5 Žr. Giedrius Subačius, Loreta Vaicekauskienė. Ar reikia valstybinės lietuvių kalbos bastilijos, Kultūros barai, 2017, nr. 10, p. 54, 58; perskelbta 15min.lt. Šiame straipsnyje yra ir daugiau klaidingų teiginių, pavyzdžiui, kad VLKK parūpina valstybinei kalbai taisykles, p. 57 (kaip gerai žino straipsnio autoriai, taisyklės lingvistų yra formuluojamos remiantis kalbos vartosena, kuri nestovi vietoje, tad VLKK ekspertai ne kartą yra konstatavę kurias ne kurias taisykles nebeatitinkančias dabartinės vartosenos ir koreguotinas). Ką jau kalbėti apie VLKK (aišku, ir pusantro šimto komisijos ekspertų) kaltinimą nemoksliškumu (p. 53), kai patys kritikai demonstruoja nebent propagandinį moksliškumą.
6 Žr.: www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/tartis-ir-kirciavimas/5-5-1-5-2-priesag-dktv#kirc5_4-2017  
7 Žr.: www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/tartis-ir-kirciavimas/23-tarpt-el-er-eu  
8 Žr.: www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/tartis-ir-kirciavimas/4-4-1-daugiaskiem-svetimk-dktv#kirc4_4-2017  
9 Žr.: www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-kai-kuriu-sudurtiniu-daiktavardziu-kirciavimo-2017  
10 Čia ir toliau remiamasi 3 išnašoje minėtų projèktų (žr. jų priedus) duomenimis.
11 Apie tai plačiau ir lit. žr.: Bonifacas Stundžia. Daugiaskiemenių vardažodžių kilnojamosios kirčiavimo paradigmos raida lietuvių kalbojes raida lietuvių kalboje, Baltistica, 2010, t. 45(2), p. 212 t.
12 Plačiau žr. min. veik., p. 213–216.
13 Žr.: www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-kai-kuriu-priesaginiu-budvardziu-kirciavimo-2017  
14 Žr. Bonifacas Stundžia. Pagrindiniai šnekamosios kalbos kirčiavimo kitimai, jų intensyvėjimas ir svarba dabartinės
kirčiavimo sistemos raidai ir bendrinės kalbos normų kodifikacijai. Žr. [3] min. veik. (sud. Asta Kazlauskienė), 2013, p. 23 t. ir lit.
15 Žr.: www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-kai-kuriu-prieveiksmiu-kirciavimo-2017 


(Gimtoji kalba, 2018, nr. 1, p. 3–8)