Spausdinti
Jungtinė rašybos ir vardyno pakomisė spalio 1 dienos posėdyje svarstė doc. dr. A. Butkaus siūlymą papildyti latvių kalbos vardų vartojimo lietuvių kalboje taisykles. Galutinis sprendimas nepriimtas – kol kas palikta galioti taisyklė, pagal kurią latvių kalbos vardai ir pavardės su baigmenimis -ers perrašomi kaip -eras, o -ičs – kaip -ičas.

Jungtinė rašybos ir vardyno pakomisė spalio 1 dienos posėdyje svarstė doc. dr. Alvydo Butkaus siūlymus keisti 60-ojo komisijos nutarimo 4.4 punktą: prie esamos taisyklės pridurti porą išimčių (žr. pilkame fone):

4.4. Latvių kalbos asmenvardžių ir vietovardžių galūnė -s po priebalsio keičiama į -as, pvz.: Endzelynas (Endzelīns), Jaunzemas (Jaunzems), Tukumas (Tukums), Sudrabkalnas (Sudrabkalns), išskyrus tuos atvejus, kai vietovardžių antrasis dėmuo -pils keičiamas į -pilis, pvz.: Jėkabpilis (Jēkabpils), Bėrzpilis (Bērzpils), Sėlpilis (Sēlpils). Galūnės -is ir -us nekeičiamos, o -e keičiama į -ė, pvz.: Drydzis (Drīdzis), Inesis (Inesis), Saldus (Saldus), Eglainė (Eglaine), Secė (Sece), Smiltenė (Smiltene). Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš).

Pavardžių priesagos -avičs / -āvičs, -evičs / -ēvičs, -ovičs keičiamos į -avičius, -evičius, -ovičius, pvz.: Maskavičius (Maskavičs), Mickevičius (Mickēvičs), Pildegovičius (Pildegovičs).
Pavardžių baigmuo -ers keičiamas į -eris, pvz.: Vagneris (Vagners), Volteris (Volters), Štelmacheris (Štelmahers).

Posėdyje dalyvavo A. Ragauskaitė (Vardyno pakomisės pirmininkė), V. Ambrazas, J. Palionytė, A. Pupkis, A. Račis A. Rosinas, B. Savukynas, D. Sinkevičiūtė, N. Sližienė, B. Stundžia, R. Trakymienė (A. Butkus, A. Girdenis į posėdį neatvyko, pateikė argumentus raštu).

Palaikydami siūlymą B. Stundžia ir A. Trakymienė kreipė dėmesį į lietuvių kalbos polinkį prie svetimvardžių, kurių baigmuo -er nekirčiuotas, pridėti liet. galūnę -is (pvz., Volteris, Šileris) – liet. galūnė -as dedama tuo atveju, kai -er kirčiuotas (pvz., Volteras, Floberas), taip pat priminė kai kurių Latvijos veikėjų pavardes, kurias įprasta vartoti su liet. galūne -is (pvz., Akurateris, Štelmacheris).

Iš tiesų, iki 60-ojo nutarimo 2004 metų pakeitimų taisyklė, pagal kurią latvių kalbos tikrinių vardų galūnė -s keičiama į -as, turėjo išimtį: buvo pasakyta, kad „atskirais atvejais (dažniausiai sudurtiniuose žodžiuose)“ -s keičiama į -is, tarp pavyzdžių buvo pateiktas ir Akurateris.

2004 m. peržiūrėjus adaptuotų latviškų vardų vartojimo su lietuviškomis galūnėmis taisykles nutarta išbraukti „atskirais atvejais“ ir palikti tik aiškiai apibrėžtą išimtį vardams su dėmeniu -pils – jų baigmuo keičiamas į -pilis. Kodėl sutrumpinta taisyklė?

Pirmiausia pasakymas „atskirais atvejais“ buvo nekonkretus, vadinasi, be kelių paminėtų pavyzdžių, išimtis buvo sunkiai pritaikoma. Antra – pradėjus lietuviškuose tekstuose dažniau vartoti originalias svetimvardžių formas, tapo dar svarbiau, kad taisyklė galėtų būti taikoma regresyviai.

Latvių kalboje yra vardų su -er- variantų, kaip Peters ir Peteris, Marģers ir Marģeris, juos svarbu atskirti ir lietuvių kalboje. Istorinės gramatikos specialistai spėja, kad šie variantai rodo besitęsiantį kamienų mišimo procesą latvių kalboje. Tai dar pabrėžia greta vyriškosios giminės pavardžių moteriškosios giminės pavardės su galūne -e, kaip Zatlere. Kitaip sakant, kažkada latvių kalboje Zatlers (naud. Zatleram) galėjo būti Zatleris (naud. Zatlerim), tačiau, daugelio nuomone, taisyklė taikytina pagal esamą dabartinėje latvių kalboje formą.

Be to, latvių kaboje yra tiek svetimos, tiek baltiškos kilmės vardų su baigmeniu -ers (pvz., Ezers, Vēders, dar plg. latv. Ksavers). Tokių vardų vartoti su liet. galūne -is nesiūlo ir išimties šalininkai.

Daugelio pakomisės narių nuomone, nieko bloga, kad latviškos pavardės lietuvių kalboje vartojamos su kitokiomis galūnėmis (kaip -eras, -ičas) nei vokiškos (-eris) ar lenkiškos (-ičius), greičiau atvirkščiai – jas patogu atskirti kaip latviškas. Būtinybė skirti vardus Peters ir Peteris, Marģers ir Marģeris visiškai akivaizdi dokumentuose (rišliame tekste originalios svetimvardžių formos vartojamos su lietuviškų linksnių galūnėmis, todėl, jei abiem atvejais būtų vartojama su galūne -is, nebūtų įmanoma atkurti originalo).

Spalio 4 d. posėdyje Kalbos komisijai pranešta apie įvykusį svarstymą. Galutinis sprendimas dėl latvių kalbos vardų nepriimtas – pakomisė svarsto kitų kalbų, vartojančių lotyniškąjį raidyną, vardų vartojimo su lietuviškomis linksnių galūnėmis taisykles. Komisijai teikti rengiamas minėto 60-ojo nutarimo 4 ir 6 (anksčiau 6 ir 8 punktų, žr. SVETIMVARDŽIAI / Adaptavimas, tos pačios taisyklės taikomos ir kai vartojamos originalios formos) pakeitimo projektas. A. Rosino pastebėjimu, jei būtų daroma išimtis latvių vardams su -er-, ko gero, tektų išskirti ir vardus su -el-, nes daugeliui svetimų vardų su baigmeniu -el tradiciškai pridedama liet. galūnė -is (pvz., Vangelis, Hegelis), juo labiau kad tai atitinka liet. baigmenį -elis. Pakomisė linkusi formuluoti taisykles su kuo mažiau neaiškių išimčių.

Parengė Aistė Pangonytė

Dėl taisyklių prašom diskutuoti Diskusijose arba siųsti komentarą el. p. adresu vlkk@vlkk.lt.