Spausdinti

   Per praėjusius metus Vardyno pakomisė* rinkosi į 9 posėdžius dėl įvairių vietovardžių ir asmenvardžių klausimų, Sekretoriatas dėl vietovardžių parengė apie 30 išvadų, suteikė iš viso apie 80 konsultacijų dėl įvairių geografinių objektų pavadinimų. Kalbos komisija priėmė Valstybių pavadinimų ir Valstybių sostinių pavadinimų sąrašo pakeitimų, Pasaulio vietovardžių duomenų bazėje įrašyta apie 20 pastabų dėl vietovardžio sulietuvintos ar autentiškos formos... 

   Svarstant Lietuvos vietovardžių klausimus daugiausia išvadų parengė dr. Laimutis Bilkis ir Dalia Sviderskienė (LKI), prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė (KU). Svarstant užsienio vietovardžius prisidėjo Vytis Vidūnas (VU), Gintautas Klimavičius (MELC), Timas Pelanis ir Erdvilas Jakulis (EK).

Lietuvos vietovardžiai

   Daugiausia nagrinėtų klausimų – dėl naujų gatvių pavadinimų. Devynių savivaldybių administracijos pateikė įvertinti per 100 gatvėvardžių; dažniausiai kreipiamasi ketinant gatvę pavadinti esamo ar buvusio geografinio objekto vardu. Adresų registro tvarkytojo VĮ Registrų centro prašymu įvertintas statinio pavadinimas, nustatytas naujai įregistruoto kaimo vardo kirčiavimas. Gyventojams atsakyta dėl keleto varijuojančių kaimo vardų formų, kelių ežerėlių, upelių vardų. Taip pat atsakyta į klausimus dėl paminklinių užrašų, piliakalnio, parko, koplyčios ir kt. pavadinimų. Konsultuota dėl užsienio vietovardžių transkripcijos į lietuvių kalbą. Pritarta Etninės kultūros globos tarybos iniciatyvai parengti Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gaires. 

    Plačiau apie VLKK veiklą vietovardžių srityje žr. Aktualiausių temų skyriuje „Lietuvos vietovardžiai“.

Gyvenamųjų vietovių pavadinimai

   Primintina, kad gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia, pavadinimus gyvenamosioms vietovėms suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos pasiūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę (atliekama apklausa). Tačiau siūlymai nustatyti ar keisti gyvenamųjų vietovių pavadinimus vertinami pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas. (Žr. Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių 24 punktą, paskutinė punkto redakcija 2019-11-13.)  

   2019 metais iš savivaldybių gauti 3 prašymai pateikti išvadą dėl gyvenamųjų vietovių pavadinimų: Kėdainių r. sav. – dėl naujo kaimo vardo Liepos (Dotnuvos sen.); Vilkaviškio r. sav. – dėl kaimo oficialaus vardo pakeitimo Margai į Alksninė, Utenos r. sav. – dėl vienavardžių kaimų vardų atskyrimo numeracijos būdu: buvo dveji Mediniai Leliūnų sen. ir dvejos Kabõriškės Tauragnų sen.

   VĮ Registro centro prašymu Adresų registrui nurodytas naujai įregistruotos gyvenamosios vietovės Alytaus rajono savivaldybėje vardas – Alỹtupis, Alỹtupio kaimas (neatsižvelgta į vardynininkų ir geografų rekomendacijas suteikti vardą kitokiu pagrindu, plačiau žr.  metų apžvalgoje).

   Gyventojai kreipėsi dėl kelių gyvenamųjų vietovių vardų rašybos ar kirčiavimo. Pavyzdžiui, abejota dėl rašybos: Šileikiai ar Šilaikiai? Oficialus kaimo pavadinimas – Šileikiai, jis siejamas su asmenvardžiu Šileikis, dar plg. netoli (Utenos r. sav.) esančios ežero vardą Vileikis. Rytų aukštaičiams įprasta priebalsį l tarti kietai, plg.: lakia / lekia, laidžia / leidžia, suolalis / suolelis, egla / eglė, todėl ir kaimo vardą norėtųsi rašyti Šilaikiai, tačiau tokia bendrinei vartosenai neteiktina. Visoje Lietuvoje panašaus kamieno vietovardžiai rašomi vienodai, plg. kaimų vardus: Šileikos, Šileikiai, Šileikoniai, Šileikėnai, Šileikiškis, Šileikiškės...

   Klausta dėl Gegliškių kaimo vardo: iš parašymo kilmininku piliečiui neaišku – Gegliškės ar Gegliškiai? Iš tiesų Vilniaus r. sav. Riešės seniūnijos teritorijoje – Gẽgliškės (pastoviai kirčiuojamas, taigi Gẽgliškių kaimas).

   Kitas klausimas – kaip kirčiuoti kaimo vardą Vilainiai? Šaltiniai patvirtina vietinių gyventojų vartojamą pastovų tvirtapradį kirčiavimą Viláiniai (kaip ir Kėdáiniai, kaimas būtent Kėdainių r. sav. teritorijoje). Vietovardis siejamas su asmenvardžiu Viláinis (taigi negretintinas su bendriniais žodžiais, turinčiais tvirtagalę priesagą -ainis).

   Atkreiptinas dėmesys, kad jei gyvenamoji vietovė esama, neišnykusi, jos vardo rašybą ir kirčiavimą (vardininko ir kilmininko formas) galima rasti Adresų registre, žr. VĮ Registrų centro svetainėje).


Gatvių pavadinimai

   2019 m. Kalbos komisijai buvo pateikta įvertinti per 100 gatvių vardų. Pavadinimus derino devynių savivaldybių administracijos (skliaustuose – raštų skaičius): Vilniaus r. (18), Trakų r. (7), Šalčininkų r. (5), Klaipėdos m. (4), Ukmergės r. (4), Palangos r. (3), Varėnos r. (2), Utenos r. (1) ir Kėdainių r. (1).

   Dažniausiai teiraujamasi dėl vietovardinės kilmės gatvių pavadinimų. Toks sudarymo būdas jau senokai rekomenduojamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (žr. 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“).

   2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-480 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras pakeitė ir papildė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 3 punktą – dabar ir šiame apraše nustatyta, kad gatvių pavadinimai turi būti parenkami prioritetą teikiant nykstančių ar išnykusių krašto vietovardžių vardams. (Kalbos komisija, be to, siūlė įrašyti pavadinimų pastovumo kriterijų.) Aprašo suvestinę redakciją žr. čia.

   Kitas reikšmingas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos inicijuotas pakeitimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1140 įrašytas Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklėse: „23. Gyvenamoji vietovė, kurios visa teritorija priskiriama kitų gyvenamųjų vietovių teritorijoms, panaikinama, o jos buvusioje teritorijoje suformuotai gatvei suteikiamas panaikintos gyvenamosios vietovės vardas.“ Taip antriniu pavidalu siekiama išsaugoti išnykusių kaimų vardus.

   Pavyzdžiui, Vilniaus r. savivaldybės administracijai derinant naujus gatvių pavadinimus, patarta tikslinti kai kuriuos numatytus vardus, pvz.: Naujakampio g. (ne Naujakampių) – pagal buv. viensėdžio vardą Naujãkampis (lenk. Nowokąty); taip pat geriau Orlinos g. (ne Orlinovo, nors lenk. Orlinowo) – pagal vietovardį Orlina, toje vietovėje iš gyvosios kalbos užfiksuotą iš pradžių kaip lauko, vėliau kaip raisto, pievos vardą. Atkreiptas dėmesys, kad prie Maišiagalos dar yra Arlìnė – viensėdis, kitur Vilniaus r. – Arlìškės, kaimai, viensėdis. Taip pat galėtų būti įamžintas toje pat vietoje, kaip Orlina, buvusio viensėdžio vardas Liùdvikiškės (žr. Vilniaus srities vietovardžiai“). Vardyno specialistai pabrėžia, kad Lietuvos teritorijoje nėra gyvenamųjų vietovių vardų su baigmeniu -ovas, tik su baigmeniu -avas, -ava (dar plg. Arlava – pieva, viensėdis Biržų r.).

   Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijai ir savivaldybės administracijai pateiktas 1863–1864 metų sukilimo dalyvių vardų ir pavardžių sąrašą, apsvarstytą tarpinstituciniame – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos istorijos instituto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos – atstovų 2019 m. kovo 5 d. pasitarime. (Dar žr. 2018 metų apžvalgoje.)


Kitų geografinių objektų pavadinimai

   Svarstyta keletas hidronimų klausimų, atidžiau nagrinėti dviejų upelių ir dviejų ežerėlių pavadinimai.

   Nevėžio kairiojo intako (Krekenava, Švenčiuliškių k.) nustatyti net trys variantai – Linkava (3b), Linkáuka (1), Linkùvė (2) (skaitmuo skliaustuose žymi kirčiavimo tipą). Visi trys variantai autentiški, minimi Lietuvos hidronimų sąvade (parengė dr. Marija Razmukaitė, 2007 m.; sąvado rengimą rėmė Valstybinės lietuvių kalbos komisija). Tačiau oficialusis pavadinimas, žinoma, vienas, jis teikiamas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastreLinkava (upės kodas 13010530). Atsižvelgiant į piliečio iniciatyvą priminti Linkaukos vardą, paskelbtas konsultacinis įrašas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/14017-linkava-linkauka-linkuve), Kalbos instituto paprašyta jį įrašyti į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje LKIIS; kaip sinonimas, jis dar galėtų būti teikiamas ir pagrindiniame Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt).

   Sudėtingesnis išskaidyto upelio vardo klausimas – siekiama atkurti upėvardį Vilkytė (netoli Vilkyčių Šilutės r. sav.), tačiau nebėra aišku, kas būtent tokiu vardu galėtų būti vadinama, nes upės, senuose vokiškuose žemėlapiuose fiksuotos pavadinimu Wilkities, vaga gana seniai pakeista, sudalinta, topografija pasikeitusi. Kalbininkų patikslinta, kad lietuviška forma turėjusi būti Vilkytis (ne Vilkytė, kaip klausėjų manyta). O sprendžiant, kuriai upei iš dabartinių – Cigonė ar Zuniškė – jis labiau tiktų, pripažinta, kad senajame žemėlapyje fiksuotą upę labiausiai tikėtina gretinti su dabartine Cigone.

   Pavadinimas Cigonė palyginti naujas. Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė atkreipia dėmesį, kad šaltiniuose fiksuoti pavadinimo variantai – Cigõnės griõvė, Čigonė upė – atitinka kanalizuotos, sudalytos upės apibūdinimą vokiškuose šaltiniuose – Graben ‚grioviai‘. Sugretinti su Vilkyčiu (Vilkyte) padeda įtekėjimo į Miniją vieta tarp Grumblių ir Lankpupių. Be to, XIX a. topografiniame žemėlapyje labai panašioje vietoje nurodyta Juodeglynė ar Juodeglynas (vok. Jodeglin – toks užrašas prieš įtekant į Miniją), o šalia prirašyta Graben ‘grioviai‘. Tie grioviai, matyt, XX a. ir yra gavę naują pavadinimą.

    Upėvardis Zuniškė – tikrai neišgalvotas, jį pateikia Pėteraitis iš Užpurvio žodinės informacijos (beje, ne kaip Minijos, o kaip Veiviržo intaką). Ekspertų duomenimis, šis vardas upei perkeltas nuo lauko pavadinimo (Aleksandras Vanagas per 1960 m. ekspediciją užrašė: Zùniškė 1, laukas Agluonėnų sen.). Laukas vardą buvo gavęs nuo savininko pavardės Zunis, Zunius (of. Sunnis, Sunnus). Tokia pavardė (spėjama, baltiškos, greičiausiai kuršiškos, kilmės) gausiai paliudyta šiame ir aplinkiniuose kaimuose.

    Taigi, abu Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis, teikiami oficialūs upėvardžiai – Cigonė (kodas 17011020, Minijos kairysis) ir Zuniškė (kodas 17011097, Tenenio dešinysis) – galėtų toliau gyvuoti, tik kadastro tvarkytojo paprašyta ištaisyti Zumiškė į Zuniškė. Atsiradus bent vienam papildomam istoriniam šaltiniui dėl Vilkyčio ar Vilkytės būtų galima tvirčiau spręsti dėl šio upėvardžio sugrąžinimo į vartoseną. Kita vertus, kadastre greta Cigonės žemėlapyje matyti bevardžių upelių ar kanalų – galėtų būti siūloma grąžinti istorinį vardą jį suteikiant vienam iš jų, pavyzdžiui, Č-1 (kodas 17011021).

   Metelių regioninio parko darbuotojai rūpinosi dėl žemėlapiuose neatspindimo Obelytės pavadinimo. Šis autentiškas upėvardis fiksuotas ir vietovardžių šaltiniuose, tačiau Obelyte vadinama Peršėkės upelio atkarpa, todėl kadastre ir oficialiame šalies žemėlapyje žymima tik vienu Peršekės vardu. Tačiau parko žemėlapiuose galima rasti ir upės dalies vardui. (Dar yra buvęs Obelytės dvaras, dab. Obelytės k. Alytaus r. sav.).

   Sprendžiant senoje Nemuno vagoje (Šakių r. sav.) susiformavusio ežerėlio vardo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad greta yra Ramoniškių ežeras (arba, kaip Vietovardžių kartotekoje fiksuota, Ramoniškių ežeriukas), patarta suteikti vardą Ramoniškių Senvagė arba Ramoniškių Senvagės ežeras (arba tik Senvagė). Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre dabar ežeras registruotas kaip Ramoniškių Senvagė.

   Klaipėdos miesto teritorijoje esančio ežero vardo klausimas liko neišspręstas – toliau derinamas. Aiškiai konstatuota, kad pasiūlytas vardas Svijanė arba Svijonė yra netinkamai atkurtas iš užrašymų vokiečių kalba. Rekomenduojama forma – Žvejonė, dėl šio nėra abejonių (pirmiausia kaip upėvardžio; Aleksandras Vanagas „Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas“, Vilnius: Mokslas, 1981, p. 407). Ta pati vardo forma tinkama ir kaip ežero pavadinimas. Kita vertus, galėtų būti svarstomas variantas Aulaukio ežeras (vėlgi patikslinta, kad ne Mumlaukis, ne Mumlaukio ež. – kai kuriuos šaltiniuose įvelta per klaidą).  

   Konsultuota dėl įvairių kitų objektų pavadinimų, pvz., aikščių, parkų, piliakalnių pavadinimų, taip pat atminimo lentų užrašų.

    Apsvarstyti Mokyklų pavadinimų sudarymo ir rašymo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-1240) pakeitimai. Atsiradus poreikiui pavadinti jungtines mokyklas, neprieštarauta dėl pavadinimo sudarymo nenurodant gyvenamosios vietovės vardo – iki tol visų valstybinių mokyklų pavadinimuose pirmiausia buvo minima būtent gyvenamoji vietovė, kurioje mokykla veikia. Kelių (dviejų trijų) vietovių minėjimas vis dėlto pernelyg išplėstų mokyklos pavadinimą, todėl daroma išimtis (žr. Aktualiausios temos/ Švietimas). 


Kitų šalių vietovardžiai

   2019 metais Valstybių pavadinimų sąraše pakeistas vienas pavadinimas – Makedonijos, Valstybių sostinių pavadinimų sąraše – du (Kazachstano ir Burundžio sostinių pavadinimai):

   Siūlymui įteisinti pavadinimą Sakartvelas kaip pagrindinį šalies pavadinimą, paliekant Gruziją kaip tradicinį, dar nepritarta. Naujiems, 2018 metais įvestiems, pavadinimams – Sakartvelas ir sakartveliečiai – įsitvirtinti prireiks šiek tiek daugiau laiko. 2019 m. lapkričio 7 d. posėdyje grįžus prie šių pavadinimų variantų, konstatuota, kad vartosena slenkasi link naujų pavadinimų, bet iš lėto. Pagrindinė priežastis greičiausiai ta, kad lietuvių kalboje ilgą vartojimo tradiciją turintys pavadinimai Gruzija ir gruzinai niekada neturėjo neigiamos reikšmės, todėl motyvacija pereiti prie naujų pavadinimų mažesnė. Taigi, rekomendacija oficialiojoje vartosenoje vartoti pavadinimus Gruzija arba Gruzija (Sakartvelas) išlieka, tačiau, išreiškiant šalių tarpusavio supratimą ir draugiškumą, pagal aplinkybes variantai gali būti vartojami sukeisti vietomis – Sakartvelas (Gruzija).

    Svetainėje pasaulio-vardai.vlkk.lt atlikta keletas pakeitimų pagal VLKK priimtus nutarimų pakeitimus, įrašyta vartotojų pastabų. Šią svetainę pernai aplankė apie 21 tūkst. unikalių lankytojų (apsilankymų iš viso 80 tūkst.); peržiūrėta apie 324 tūkst. svetainės puslapių rodinių.

    Svetainės skelbiami suskaitmeninti penkiatomio žodyno „Pasaulio vietovardžiai“ (MELC) duomenys, bazėje iš viso apie 180 tūkst. vietovardžių puslapių. Skyriuje „Šalys“ atlikta keletas pakeitimų, atsižvelgiant į valstybių ir jų sostinių pavadinimų pasikeitimus, atitinkamų pastabų įrašyta vietovardžių puslapiuose. Gautos vartotojų pastabos dėl tikslesnės autentiškos ar transkribuotos formos įrašytos į vietovardžių puslapius (pernai apie 20).

    Dažniausiai atverti šių vietovardžių puslapiai: Guangdzou, Siatlas, Tipereris, Leninė (Ukrainos teritorijoje tokio tipo vietovardžiai pakeisti Ukrainos Aukščiausiosios Rados nutarimais pagal dekomunizacijos įstatymą), Birmingamas, San Fransiskas, Pekinas, Černobylis, Merilandas, Masačusetsas, Niukaslas, Manhatanas, Hjustonas, Klivlandas, Ho Či Minis, Naujasis Džersis, Long Anas, Kelnas, Piterboras, Norfolkas, Prancūzijos Pietų Sritys, Haustonas, Meksikas, Ontarijas, Saris...

    Remiantis žodyno „Pasaulio vardai“ rengimo praktika ir vyr. redaktorės Ritos Trakymienės parengtomis transkripcijos taisyklėmis konsultuojama dėl įvairių kitų į žodyną nepatekusių geografinių objektų pavadinimų.


Parengė Aistė Pangonytė, Solvita Labanauskienė

________________________

* Atsakymus rengia VLKK sekretoriatas, probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė: prof. dr. D. Aliūkaitė, dr. L. Bilkis, prof. dr. G. Blažienė, D. Daugirdienė, prof. dr. D. Kiseliūnaitė, dr. A. Ragauskaitė, prof. dr. M. Ramonienė, prof. dr. D. Sinkevičiūtė, prof. dr. B. Stundžia, D. Sviderskienė, V. Vidūnas.