Spausdinti

Per praėjusius metus VLKK patvirtino tris Valstybių pavadinimų sąrašo pakeitimus, Vardyno pakomisė rinkosi į 7 posėdžius dėl įvairių vietovardžių ir asmenvardžių klausimų, Sekretoriatas dėl vietovardžių parengė apie 50 išvadų, suteikė iš viso apie 90 konsultacijų dėl įvairių geografinių objektų pavadinimų. (Apie asmenvardžių klausimus per 2018 m. žr. čia.) 

Pakomisės sudėtis pasikeitė 2017 m. pabaigoje, žr. „Struktūra ir kontaktai“. Lietuvos vietovardžių ekspertizes dažniausiai rengia dr. Laimutis Bilkis (LKI), taip pat prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė (KU), prof. dr. Grasilda Blažienė, Dalia Sviderskienė (LKI). Diskutuojant dėl asmenvardinių gatvių pavadinimų formos komentarą teikė Lietuvos istorijos institutas (habil. dr. Aldona Prašmantaitė), dėl Gruzijos alternatyvaus pavadinimo – prof. dr. Vidas Kavaliauskas, svarstant Lietuvos vietovardžių klausimus prisidėjo VĮ „GIS-Centro“ kartografai, užsienio vietovardžius – Vytis Vidūnas, Lionginas Pažūsis, prof. dr. Giedrė Beconytė, prof. dr. Dovilė Krupickaitė (VU) ir kt.

Lietuvos vietovardžiai

   Apibendrintai tariant, pateiktos išvados dėl 2 gyvenamųjų vietovių pavadinimų (dviejose savivaldybėse) ir dėl apytiksliai 100 gatvių pavadinimų (8 savivaldybėse). Adresų registro prašymu nurodytas 12 naujai įregistruotų gyvenamųjų vietovių pavadinimų kirčiavimas, įvertinti 3 statinių pavadinimai. Aplinkos apsaugos agentūros prašymu pateiktas vertinimas dėl 3 upių vardų. Atsakyta į kitus gyventojų ir institucijų klausimus dėl gyvenamųjų vietovių, upių, ežerų, akmenų, parkų, tiltų ir kt. geografinių objektų.

   Metų pradžioje kartu su Valstybinės kalbos inspekcijos atstovais nagrinėtas skundas dėl „Lietuvos geležinkelių“ maršruto pavadinimo Klaipėda-Sovetskas-Klaipėda: pageidauta vietoj dabartinio oficialaus vietovardžio Sovetskas matyti tradicinį vietovardį Tilžė. Vis dėlto buvo nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkelių“ informaciniame pranešime buvo pavartoti abu pavadinimo variantai. Keleivių vežimo direkcija informavo, kad bilietų pardavimo sistemoje taip pat buvo pateikiami du pavadinimai Sovetskas (Tilžė), traukinio švieslentėje – Sovetsk (Tilžė). Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinio susisiekimo maršrutai skirti ne vien Lietuvos, bet ir kitų šalių gyventojams, taip pat į tai, kad Europos geležinkelio paslaugų teikėjai tikslumo ir saugumo sumetimais vartoja tuos pačius stočių pavadinimus, nuspręsta, kad toks vietovardžių pateikimas maršruto pavadinime, kai pirmas vietovardis oficialusis, lietuviškas tradicinis vietovardis greta skliaustuose, yra tinkamas. Atkreiptas dėmesys, kad informaciniuose pranešimuose lietuvių kalba santykyje su oficialiosiomis pirmenybė teiktina sulietuvintoms tradicinėms formoms, pvz.: Berlynas (Berlin), Gardinas (Hrodno).

 

Gyvenamųjų vietovių pavadinimai

   2018 metais iš savivaldybių gauti 2 prašymai pateikti išvadą dėl ketinamų įregistruoti gyvenamųjų vietovių pavadinimų: Ignalinos r. sav. – dėl kaimo vardo Dūkšteliai pakeitimo į Senasis Dūkštas; Alytaus r. sav. – dėl naujo kaimo vardo Alytupis.

   Dūkštẽlių keitimas vietovardžių specialistų nenustebino – buvo žinoma, kad dirbtinai iš miesto vardo Dūkštas sukurtas vardas gyvojoje kalboje neprigijo, tačiau ir savivaldybės pasiūlytas variantas įvardžiuotine forma Senasis Dūkštas iš dalies dirbtinis – gyvojoje kalboje fiksuoti variantai Senas Dūkštas ir Sẽnasiai Dūkštas, todėl geriau Senas Dūkštas.

   Antruoju atveju vardo kaimui parinkimas nustebino dėl geografinio, kartografinio netikslumo: Alytupis – upė, tekanti netoli Alytaus piliakalnio, dešinysis Nemuno intakas, jos žiotys ties Domantonių mikrorajono pietuose, atitinkamai tame mikrorajone yra Alytupio gatvė, registruota Alytupio vingio kaimo bendruomenė, o naujai suformuoto kaimo (iš vienos sodybos) teritorija – šiauriau Alytaus miesto Rytinio pramonės rajono, šalia upelio pavadinimu Terpinė. Todėl pasiūlyti kitokio pagrindo kaimo vardo variantai: Terpinėlė, Terpininkai (pagal upėvardį) arba Bandzìnai, Bandzinaĩ, Bandzìniškis, Bandzìniškės, Bandzìniškiai (pagal gyventojų pavardę).

   VĮ Registro centro prašymu Adresų registrui nurodyti 12 naujai įregistruotų gyvenamųjų vietovių vardų (7 Biržų r. sav., 4 Mažeikių r. sav., 1 Klaipėdos r. sav.) akcentiniai požymiai – sukirčiuota vardininko ir kilmininko forma, nurodyta kirčiuotė: Ciplintìškis (2), Dominìškis (2), Griniū́nai (1), Kárklinai (1), Kìminiškė (1), Kùnkiai (1), Líepalotai (1), Likėnė̃liai (2), Marijam̃polė (1), Meinõriai (2), Padvariẽčiai (2), Pagojė̃ (3b), Pleiriaĩ (4), Šidlìškiai (2), Tirkšliaĩ (3), Urbõniškis (1).

   Gyventojai konsultavosi ir dėl daugiau gyvenamųjų vietovių vardų rašybos ar kirčiavimo, pavyzdžiui, Daugaliai ar Daugaĩliai (Ukmergės r. sav., Siesikų sen.) – Daugaliai, Šiudainys ar Šiaudaĩniai (Šalčininkų r. sav. Poškonių sen.) – Šiudáinys.

   Pirmuoju atveju atsakyta, kad pirminė forma neabejotinai buvo Daugaliai, tokia ji nurodyta „Vyriausybės žiniose“ (1929 m. Nr. 315, p. 32) – Daugalių kaimas. Dr. Laimučio Bilkio teigimu, kaimo vardas Daugaliai yra vėlyvas, atsiradęs tarpukariu vykdant žemės reformą. Pavardžių ir vietovardžių komisijos protokolų knygoje šalia vardo Daugaliai yra pažyma ŽRV (Žemės reformos valdyba), o pats pavadinimas siūlytas keisti vardu Kárpės, t. y. 'vienu iš sudėtų dvarų vardu'.

   Kitaip sakant, Daugalių kaimas atsirado sujungus dvarus, vienas iš kurių – Karpės. 1923 m. gyventojų surašymo knygoje „Lietuvos apgyventos vietos“ (1925 m.) fiksuotas Karpių palivarkas, o kaimo Daugaliai (ar Daugailiai) nėra. Minėtos Pavardžių ir vietovardžių komisijos sudarytose gyvenamųjų vietovių bylose Siesikų valsčiuje yra kaimas Daugaliai ŽRV su nuoroda keisti jį vardu Kárpės. Taigi, iki šių dienų išlikęs vardas Daugaliai tarpukariu buvo būtent tokios formos (ne Daugailiai). Gali būti, kad vėliau vietinių kiek modifikuotas ir vadintas Daugailiais, taip parašyta 1959 m. administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne (p. 501). (Galbūt tam kokią nors įtaką tam padarė kaimo Utenos r. vardas Daũgailiai.)

   Antruoju atveju atsakyta, kad nėra tvirto pagrindo inicijuoti kaimo vardo pakeitimo, nebent toks būtų vietinių gyventojų daugumos apsisprendimas. Lietuvių kalbos instituto turimi duomenys nepatvirtino kurio nors iš variantų autentiškumo (duomenys, tiesa, negausūs), autentiškas iš tarmės užrašytas asmenų pagal gyvenamąją vietą pavadinimas šiudainiškis, -ė liudija dabartinio oficialaus varianto Šiudáinys naudai, kamienas Šiaud- mažai tikėtinas ir pagal senesnius užrašymus lenkų kalba. (Dėl kirčiavimo dar plg. Smurgáinys.) Kita vertus, klausėjos pateikti duomenys (1931 m. Šv. Kazimiero draugijos protokolas, draugijos narių sąrašas, sovietinių laikų korespondencija, ūkinių knygų 1967, 1977, 1978 m. įrašai, 1975 m. sprendimas sudaryti Šiaudainių rinkimų apylinkę) liudija variantą Šiaudainiai buvus ir tikriausiai tebesant gyvą.

   Šiaurės Lietuvos alaus gamintojai domėjosi, koks galėtų būti rus. Шветполь lietuviškas atitikmuo (vietovardis fiksuotas istorinėse etiketėse) – greičiausiai tai dabartinis Švedlaukis (kaimas Joniškio r. sav. Žagarės sen.)... Kiti klausė, kaip linksniuoti keleto kaimų (Pakruojo krašto vtv. Linkuvos sen.) vardus, matyt, dėl to, kad tarmėje vietininko forma įvairuoja, pvz., TitoniaiTitoniuose ar Titoniuose (taip pat Megučioniai), bendrinei kalbai tinkama forma – Titoniuose, Megučioniuose.

 

Gatvių pavadinimai

   Naujus gatvių pavadinimus su Kalbos komisija derino 8 savivaldybių administracijos: Vilniaus r. (16), Trakų r. (9), Klaipėdos m. (2), Šalčininkų r. (1), Ukmergės r. (2), Radviliškio r. (2), Kėdainių r. (1), Palangos r. (1).

   Atsakant į 34 raštus, įvertinta apie 100 gatvių pavadinimų. Kai kuriuos gatvių pavadinimus rekomenduota tikslinti, pvz.: Palivarko g. (ne Polivarko), Vaigalės g. (ne Vaigolės, pagal oficialų norminį upės vardą Vaigalė), Vanagų g. (geriau nei Vanago). Siūlyta pasvarstyti, kuris pavadinimas tikslingesnis – Bartų g. ar Bartninkų g. (pagal drevininkų, LDK tiltų statytojų, kilusių iš bartų genties, pavadinimą – bart(i)ninkai); Elžbietos Komarovos g. (pagal vienos iš dvaro savininkių vardą) ar Pienos g. (pagal netoli dvaro tekančio upelio vardą Piena). Patariama kartu su asmenvardžiais nevartoti titulų, pareigų pavadinimų, todėl Medardo Gajevskio g. (geriau nei Kun. Medardo Gajevskio g.), Helenos Majevskos g. (geriau nei S. Helenos Majevskos g.).

   Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos prašymu nagrinėtas prašymas dėl 1863–1864 m. sukilimo dalyvių asmenvardžių rašybos – ketinama jų vardais pavadinti Vilniaus gatves. Atkreiptas dėmesys, kad istorinių asmenvardžių formos nustatymo klausimai svarstytini kelių sričių specialistų, nes lietuvinant pravartu atsižvelgti į asmens kilmę ir istoriografinius duomenis, gautas Lietuvos istorijos instituto komentaras. Patarta lietuvinti ne tik vardus (plg.: Antanas, Ignotas, Jonas, Jokūbas, Kazimieras), bet ir kai kurių asmenų pavardes, pvz.: Sipavičius, Zdanavičius (plg. Basanavičius, nors ofic. Basanowicz); Benkauskas, plg. Kalinauskas, Sierakauskas (nors lenk. Kalinowski, Sierakowski). Sprendimas atidėtas bendrai diskusijai.

   Kitu atveju dėl asmenvardinio pavadinimo formos tartasi su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojais: Onos Radvilaitės-Mostovskienės g., Onos Radvilaitės-Mostovskos g. ar kt.

   Apžvelgus su Kalbos komisija derintus gatvių pavadinimus galima konstatuoti, kad daugiausia jų (21 %) buvo sudaryti iš augalų pavadinimų, pvz.: Ąžuolų g., Raktažolių g., iš gamtos objektų, reiškinių pavadinimų (17 %), pvz.: Ryto g., Slėnio g.; taip pat dažni vietovardinės kilmės pavadinimai (18 %), pvz.: Antupių g., Saidės g. (tačiau Jasnagurkos g. ar Skaistakalnio g. patarta teikti spręsti gyventojams – vienas buvęs oficialus, kitas tarpukariu siūlytas verstinis). Nemaža dalis (16 %) pavadinimų įamžina asmenis, nusipelniusius kraštui, valstybei ar tarpvalstybiniams santykiams (tokie lietuvinami), pvz.: Tėvo Stanislovo g., Lecho Kačynskio a.; dar – iš abstrakčios reikšmės daiktavardžių (14 %), pvz., Svajonių g., tarp jų ir žyminčių išskirtines progas, pvz., Šimtmečio g.

   Gerokai rečiau (7 %) gatvių vardais eina asmenų grupių pavadinimai, pvz.: Draugų g., Kunigaikščių g.; paukščių ar gyvūnų pavadinimai (4 %), pvz.: Žalčių g., Tilvikų g.

  Kaip visada, mažiausiai gatvių pavadinimų sudaroma su apibūdinamosios reikšmės žodžiais (3 %), pvz.: Tylioji g., Žalioji g. Atkreiptinas dėmesys į tokių pavadinimų vartojimą. Pavyzdžiui, įregistruota Žalioji gatvė, tada pastatas registruotas Žaliojoje gatvėje, jeigu gatvė pavadinta pagal kaimą vardu Žalioji, taigi Žaliosios gatvė, tada pastatas Žaliosios gatvėje. Panašiai, jei Kranto 15-oji gatvė (būtent pati gatvė penkioliktoji), tai pastatas Kranto 15-ojoje gatvėje, o jei skaitmuo žymi ne gatvės numerį, pvz., Vasario 16-osios gatvė, galūnė nesikeičia – pastatas Vasario 16-osios gatvėje.


Kitų geografinių objektų pavadinimai

   Svarstyta keletas hidronimų klausimų:

  • neprieštarauta iniciatyvai Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre upės kodinį pavadinimą A-2 keisti į Baronėlė, bet kartu atkreiptas dėmesys, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti kitos upės, oficialiu pavadinimu Baronėlė, tuo labiau kad jos abi teka netoli gyvenamųjų vietovių Baronėliai;
  • pateikti duomenys dėl ežerų vardų Glušokas, Glušokėlis, Glušoniukas, neatmetant, kad pirmasis galėtų pakeisti pavadinimą Bevardis, tačiau lokalizavimo klausimai spręstini kartu su kitų sričių specialistais;
  • konsultuota dėl ežero pavadinimo variantų – Talša ar Talkša (žr. įrašą Kalbos konsultacijų banke). http://www.vlkk.lt/konsultacijos/9556-talksa-talsa-telksva-telksys-talksos-talsos

   Konsultuota dėl įvairių kitų objektų pavadinimų, pvz.: Anzelmo Matučio parkas (Alytaus m.), Šimtmečio tiltas (rekomenduotas trumpesnis vietoj ilgo pavadinimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio tiltas). VĮ Registrų centro prašymu kalbos požiūriu įvertinti 3 statinių pavadinimai:

  • Jaunimo parkas,
  • Piliakalnio sodyba (siūlyta svarstyti variantą Svirnakalnis),
  • Vėjų Žemė (gyvenamųjų namų rajonas).

   Konsultuota dėl kelių atminimo ženklų užrašų kalbos.

 

Kitų šalių vietovardžiai

   2018 metais Valstybių pavadinimų sąraše atlikti trys pakeitimai (sąrašo suvestinė redakcija čia):

  • gegužės 3 d. nutarimu Nr. N-1 (163) greta pavadinimo Gruzija „Trumpųjų (tradicinių) pavadinimų“ skiltyje įrašytas variantas Sakartvelas (žr. komentarą);
  • birželio 28 d. nutarimu Nr. N-3 (165) patikslintas Libijos ilgasis (oficialusis) pavadinimas – Libijos Valstybė;
  • spalio 4 d. nutarimu Nr. N-5 (167) vietoj Svazilandas, Svazilando Karalystė įrašyta Esvatinis, Esvatinio Karalystė.

   Dėl sprendimo patvirtinti Gruzijos pavadinimo variantą sulaukta siūlymų taip pat svarstyti: Rumunija ar Romanija, Mianmaras ar Mianma, Mjanma, Baltarusija ar Baltarusia, tačiau, nors kalbiniu požiūriu pakeitimai būtų įmanomi, pastovumo principas yra svarbesnis ir siūlymų Komisijai pakomisė nusprendė neteikti.

   Svetainėje pasaulio-vardai.vlkk.lt atlikta keletas pakeitimų pagal VLKK priimtus nutarimų pakeitimus, įrašyta vartotojų pastabų. Šią svetainę pernai aplankė apie 19 tūkst. unikalių lankytojų (apsilankymų iš viso 80 tūkst. – palyginti su 2017 m. lankomumas didesnis 27 proc.); peržiūrėta apie 410 tūkst. svetainės puslapių rodinių.

   Svetainės skelbiami suskaitmeninti penkiatomio žodyno „Pasaulio vietovardžiai“ (MELC) duomenys, bazėje iš viso apie 180 tūkst. vietovardžių puslapių. Dažniausiai atverti šių vietovardžių puslapiai: Siatlas, Leninė (pakeistas Ukrainos vtv.), Pekinas, Harogitas, Gerlicas, San Fransiskas, Manhatanas, Masačusetsas, Birmingamas, Pnom Penis, Ho Či Minis, Merilandas, Guangdzou, Niukaslas, Dresdenas, Kelnas...

   Konsultuojant dėl įvairių šalių vietovardžių, nepatekusių į žodyną ir atitinkamai duomenų bazę, lietuviškos vartosenos tariamasi su kitų kalbų ir geografijos, kartografijos specialistais. Siekiant efektyviau organizuoti konsultacijas balandžio 5 d. sudaryta Kitų kalbų vietovardžių darbo grupė. Jai teko apsvarstyti keletą Šiaurės ir Viduržemio jūrų objektų pavadinimų. Sekretoriatui teko konsultuoti dėl įvairių šalių vietovardžių lietuvinimo, pvz., Indonezijos, Izraelio, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos ir kt.

   2018 m. gegužės 21–24 d. Vilniuje surengtame Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus 19-ajame susirinkime Sekretoriato vyr. specialistė Aistė Pangonytė informavo apie Kalbos komisijos penkerių metų veiklą vietovardžių srityje (plačiau apie bendradarbiavimą čia). 

   Plačiau apie VLKK veiklą vietovardžių srityje žr. Aktualiausių temų skyriuje „Lietuvos vietovardžiai“.


Parengė Aistė Pangonytė, Solvita Labanauskienė