Spausdinti

Per praėjusius metus atsakyta dėl 29 gyvenamųjų vietovių pavadinimų (šešiose savivaldybėse) ir dėl apytiksliai 380 gatvių pavadinimų (trylikoje savivaldybių), Adresų registras informuotas apie 17 naujai įregistruotų gyvenamųjų vietovių pavadinimų akcentinius požymius, atsakyta į gyventojų ir institucijų klausimus dėl ežerų, upių, pelkės, salos pavadinimų ir dėl vieno kraštavardžio. Pagrindiniai vardyno ekspertai – dr. Laimutis Bilkis ir dr. Alma Ragauskaitė, prireikus klausimus svarsto VLKK Vardyno pakomisė, kreipiamasi į kviestinius ekspertus... 

Gyvenamųjų vietovių pavadinimai

     2015 metais gauti 8 prašymai raštu teikti išvadą dėl ketinamų įregistruoti gyvenamųjų vietovių pavadinimų. Prašymus dėl teikė savivaldybių administracijos, savivaldybių įgaliotos įmonės – UAB „Archimetras“, UAB „Atamis“ ir UAB „Urbanistika“. Įvertinti 29gyvenamųjų vietovių pavadinimai.
     Pritarta dėl šių gyvenamųjų vietovių pavadinimų įteisinimo ar pakeitimo:

  1. Jurbarko r. sav. teritorijoje: Drebulỹnė (2), Ivõniškiai (1), Jẽrubiškiai (1), Pavietavà (2), *Plèteriškės (1);
  2. Kaišiadorių r. sav. teritorijoje: Dambravà (2), Keturókai (2), Pabéržė (1), Skárbiškės (1);
  3. Kalvarijos savivaldybės teritorijoje: Bū̃dviečiai (1), Būdvietė̃liai (1);
  4. Kazlų Rūdos sav. teritorijoje: Vìšakiškė (1), Šiaudinìškė (2);
  5. Kupiškio r. savivaldybės teritorijoje: Laukẽliai (2), Skãpiškis (1); 
  6. Prienų sav. teritorijoje – Šauliaĩ (4).

* Savivaldybei siūlyta apklausti kaimo gyventojus, kad būtų patikslinta vietovardžio forma: Plèteriškės, Plèteriškių kaimas ar Plèteriškė, Plèteriškės kaimas. (Šaltiniuose buvo nustatyti šie du planuojamo atkurti kaimo vardo variantai.)

     Pritarta iniciatyvai pakeisti gyvenamosios vietovės Kėdainių r. savivaldybėje pavadinimą Gudžiūnų geležinkelio stotis: buvusios geležinkelio stoties tipo gyvenvietės teritorija prijungiama prie Gudžiūnų kaimo teritorijos, o pavadinimas lieka Gudžiū́nai (1), Gudžiūnų kaimas.
     Neprieštarauta dėl naujos gyvenamosios vietovės Jurbarko r., suformuotos iš Balnių I ir Balnių II kaimų, pavadinimo Bal̃niai (2), Bal̃nių kaimas. Vienas iš paprasčiausių būdų atskirti tos pačios seniūnijos teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių pavadinimus yra pridėti romėniškus skaitmenis, tačiau atkreipiame dėmesį, kad numeruojant skaitmenys turėtų būti pridėti prie abiejų vietovių vardų. Todėl vietoj Jurbarko r. sav. numatytų pavadinimų Naukaimio kaimas ir Naukaimio I kaimas, Padubysio kaimas ir Padubysio I kaimas patarta registruoti tokius pavadinimus – Naũkaimis I ir Naũkaimis II (1), Padubysỹs I ir Padubysỹs II (34b), Prienų r. sav. vietoj numatytų pavadinimų Dambavos kaimas ir Dambavos I kaimasDambavà I ir Dambavà II (2). Pritarta numatytiems kaimų pavadinimams Pabebirvỹs I ir Pabebirvỹs II (34b) (Jurbarko r. sav.).
     Ir atvirkščiai, sujungus gyvenamųjų vietovių teritorijas vardai išlaikomi, tik panaikinami vienavardes gyvenvietes skyrę atributai – romėniški skaitmenys, pvz.: Kaišiadorių r. sav. sujungus Pravieniškes I ir Pravieniškes II, Strošiūnus I ir Strošiūnus II, atitinkamai lieka Pravienìškės (2), Strošiū́nai (1); prie Apidemio kaimo prijungus Kruonio I viensėdį tikslingai keičiamas kito kaimo pavadinimas Kruonis II numetant romėnišką skaitmenį, lieka Krúonis (1).
     Galima pridurti, kad yra ir daugiau būdų vienavardžiams pavadinimams atskirti, žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. gruodžio 20 d. Nr. R-3 rekomendaciją „Dėl geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo“.
Pastebėjus, kad tikslinant gyvenamųjų vietovių ribas kai kurios negyvenamos vietovės naikinamos, siūlyta pagal galimybes jų vardus išsaugoti gatvių pavadinimuose. Pavyzdžiui: Kaišiadorių r. Vekonių kaime numatyti Grėžieniškių g.; Kupiškio r. Narbutų ir (ar) Vainiškių kaimuose – Blizgės g., Stukonių ir (ar) Miškonių kaimuose – Kepuriškio g., Lipkiškių kaime – Puodžiuliškio g. Jurbarko r. sav. buvusių ar naikinamų gyvenamųjų vietovių vardus, pavyzdžiui, Pur̃viškiai (1) ir Šunelìškiai (2) savivaldybės administracijai taip pat pasiūlyta įamžinti gretimų gyvenamųjų vietovių gatvių pavadinimuose.
     VĮ Registro centro prašymu Kalbos komisija nurodė 17 naujai į Adresų registrą įregistruotų gyvenamųjų vietovių vardų akcentinius požymius (Jonavos r. savivaldybės – 5 kaimų, Šilalės r. sav. 10 kaimų, Švenčionių r. sav. – 2).

 

Gatvių pavadinimai

     Naujus gatvių pavadinimus su per 2015 metus derino 13 savivaldybių: Kėdainių r., Klaipėdos m., Palangos m., Pasvalio r., Šalčininkų r., Širvintų r., Tauragės r., Trakų r., Utenos r., Varėnos r., Vilniaus m. ir Vilniaus r. Atsakyta į 63 raštus, įvertinta apie 380 gatvių pavadinimų.
     Dažniausiai gatvių vardais parenkami geografinių objektų pavadinimai ir augalų ar kitų gamtos objektų, reiškinių pavadinimai, pvz.: Klevinų̃ g. (pagal kaimo vardą), Tõluvos g., Mė́guvos g., Knìtuvos g., Narkýčių g., Karališkių g., Liùbčios g. (istor. vtv.), Viešos g. (pagal upėvardį), Vienkiemio g.; Purienų g., Debesylų g., Žolynų g. Retesni ne tokie patogūs asmenvardiniai pavadinimai, pvz., Antano Valiuškos alėja, rečiausi – būdvardiniai, pvz., Aukštutinė g.
     Remiantis glaustumo principu (ilgi gatvių pavadinimai nepatogūs vartoti) patarta vietoj pavadinimo Vilnojos Slėnio g. svarstyti trumpesnius, patogesnius vartoti variantus – Vilnójos g. arba Slė̃nio g., vietoj Stepono Batoro Trakto g.Stepono Batoro g., Trakto g. ar Polocko g.;
     Kai kuriuos pavadinimus patarta tikslinti, pvz.: geriau Beržų g. (nei Berželių g., neutralesnis var.), geriau Šamų g. (nei Šamynės g.). Dėl daugiaprasmiškumo patarta iš naujo svarstyti pavadinimą Kanų g. (plg.: kanà (dgs. kilm. kãnų) botanikoje – tai atogrąžų kilmės darželių augalas, kurio žiedo žemutinė dalis panaši į švilpynę, lot. Canna, lietuviškas sinoniminis pavadinimas – pypýtė; zoologijoje – tai antilopių rūšies pavadinimas, lot. Tragelaphus oryx (žr. terminai.vlkk.lt); dar plg. vietovardį Kãnai (kurortinis miestas pietų Prancūzijoje), kilm. Kanų). 

 

Kraštavardis

     Leidinio apie Kauno r. savivaldybės istoriją rengėjų prašymu išnagrinėtas rašybos klausimas pakaunė ar Pakaunė. Kaip neoficialus Kauno r. savivaldybės pavadinimas, Pakaunė rašytinas didžiąja raide, o vartojamas neapibrėžta reikšme „(bet kokia) vieta palei Kauną“ mažąja raide – pakaunė. Kol vartosena nenusistovėjusi, o Pakaunė, kaip vietovardis, neaprašytas enciklopedijose ar žodynuose, klaida nelaikytina nei rašyba didžiąja, nei mažąja raide.

 

Upių, ežerų, pelkių, salų ir kt. pavadinimai

     Aplinkos agentūros paprašyta Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre pakeisti ežero (Klaipėdos r. sav.) pavadinimą Plazė į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos norminiu pripažintą pavadinimą Plócis (žr. 2013 m. vasario 28 d. VLKK nutarimą Nr. N-1 (137)). Agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus prašymu vardyno ekspertai įvertino Lazdiju r. sav. teritorijoje esančių vandens telkinių pavadinimus: Akuniuõčius (2), Bedùgnis (2), Lapū͂kis (2), Menkùtis (2), Seliovináitis (1), Ū͂dininkų ẽžeras (galbūt geriau – Drùskabalė, patarta tikslinti vietoje); Tarnáukos ẽžeras (tikslintina, ar nesutampa su balomis – Baltabalė, Dievaraistis, Kulbokės bala, Pusryčiabalė).
     Gamtos tyrimų centro paklausimu išnagrinėtas klausimas dėl pelkės Šilutės r. savivaldybės teritorijoje pavadinimo variantų – Aukštumala ir Aukštumalė. Nustatyta, kad teiktina pirmenybė oficialiam norminiam vietovardžiui Áukštumala. Atitinkamai Saugomų teritorijų valstybės kadastre pavadinimas Aukštumalės telmologinis draustinis turėtų būti ištaisytas į Áukštumalos telmologinis draustinis.
     Gyventojo prašymu įvertinti upės, Dubysos dešiniojo intako, pavadinimo variantai. Norminiais pripažįstami iš viso trys vardo variantai – Dratvuõ (3b), Dratvinỹs (3b), Dretvinỹs (3b), oficialusis pavadinimas – Dratvuo.  
     Kalbos komisija neprieštaravo dėl Žvėryno gyventojų paliudyto pavadinimo Bebrų sala registracijos (Neries sala tarp Žvėryno ir Vingio parko Vilniaus mieste; anksčiau nepritarta iniciatyvai šiai salai suteikti pavadinimą John Lennon).

Parengė Aistė Pangonytė