Spausdinti
, vietovardžiai
2014 metais Kalbos komisiją pasiekė kur kas daugiau prašymų dėl gyvenamųjų vietovių vardų nei ankstesniais metais – iš viso atsakyta dėl 53 kaimų ir miestelių vardų 10 savivaldybėse. Naujus gatvių pavadinimus su Kalbos komisija per metus derino 11 savivaldybių (iš viso suderinti 323 pavadinimai). Be to, svarstyti upės, pelkių, salos pavadinimai, į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašyti etnografinių regionų pavadinimai...


      2014 metų pradžioje Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius paskelbė Etnografinių regionų metais, papildė 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 63 – į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašė etnografinių regionų pavadinimus (žr. plačiau).

     Per praėjusius metus Kalbos komisiją pasiekė kur kas daugiau prašymų dėl gyvenamųjų vietovių vardų nei ankstesniais metais – iš viso atsakyta dėl 53 kaimų ir miestelių vardų 10 savivaldybėse (Jonavos r., Kelmės r., Kupiškio r., Pagėgių, Pakruojo r., Pasvalio r., Raseinių r., Šilalės r., Ukmergės r., Vilniaus r.). Adresų registre gyvenamųjų vietovių pavadinimai turi būti su akcentiniais požymiais, todėl pavadinimai teikiami sukirčiuoti (kilmininko ir vardininko formos), skliaustuose nurodomas kirčiuotės tipas. VĮ Registrų centro Adresų registro departamento prašymu Kalbos komisija patikslino 21 pavadinimo, dėl kurių įteisinimo pritarė ankstesniais metais, kirčiavimą.

     Prašymus dėl gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo ar įteisinimo Kalbos komisijai dažniausiai teikė savivaldybių administratoriai arba jų įgaliotos įstaigos – VĮ Valstybės žemės fondas, UAB „Urbanistika“. Dviem atvejais kaimo vardo forma patikslinta gyventojų iniciatyva.

     Pritarta dėl šių gyvenamųjų vietovių pavadinimų įteisinimo ar pakeitimo*
 

  1. Jonavos r. sav. teritorijoje: Baravỹkai (2), Gudóniai (1), Kvietkùčiai (2), Taukadažiaĩ (34b), Prõčkai (2).
  2. Kelmės r. savivaldybės teritorijoje: Býtautiškė (1), Bùrbiškė I (1), Bùrbiškė II (1), Lãpkalnis (1), Pãvyšnis (1), Plãtlaukis (1), Sir̃vydai (1), Spìtkiškė (1), Ùžmiškiai (1).
  3. Kupiškio r. savivaldybės teritorijoje: atsižvelgiant į gyventojų prašymą, neprieštarauta dėl kaimo vardo Visgiūnai pakeitimo į Vizgiūnai (abu kaimo vardo rašybos variantai gali būti laikomi norminiais).
  4. Pagėgių sav. teritorijoje: atsižvelgiant į gyventojų prašymą, neprieštarauta dėl kaimo vardo Bardinaĩ (3b) pakeitimo į Bardė́nai (1) (plačiau žr.: Svarstoma, ar keisti kaimo vardą Bardinai; VLKK 63-iojo nutarimo pakeitimas).
  5. Pakruojo r. savivaldybės teritorijoje: Báltplonėnas (1) [remiantis ekspertų išvada vietoj pageidautos daugiskaitinės formos Baltplonėnai rekomenduota vienaskaitos forma], Marijam̃polis (1), Naujãpamūšis (1), Norkū́niškis (1) [tarpukario Žemės vardyno anketoje fiksuota mot. g. forma Norkūniškė, tačiau nutarta neprieštarauti vyr. g. forma – ji taip pat paliudyta], Pãežeriai I (1), Pãežeriai II, (1), Pamū̃šis (2), Putrẽliai (2).
  6. Pasvalio r. savivaldybės teritorijoje: Ąžuolỹnė (2), Čẽkiškiai (1) [vardyno specialistų teigimu, senesnis variantas Čẽkiškis, tačiau vietovardžių, turinčių priesagą -išk-, galūnės įvairiais laikais svyruoja, kaitaliojasi, atsižvelgta į tai, kad vietinių žmonių kalboje dabar vyrauja daugiskaitos formos variantas], Galìniai (2), Maliùpiai (2), Suveizdìškis (2).
  7. Raseinių r. sav. teritorijoje: Alėjaĩ (3), Kalnùjai (2).
  8. Šilalės r. savivaldybės teritorijoje: Gerčãliai (2), Jankáičiai (1), Júodšakiai (1), Jùškiškė (1), Pajūrìškiai (1), Pler̃pės (2), Raũškas (4), Spraudáičiai (1).
  9. Ukmergės r. savivaldybės teritorijoje: Kerùčiai (2), Vytìnė (2).
  10. Vilniaus r. sav. teritorijoje: Skìbiškės (1), Kalnuõtė (2), Mẽdžialaukis (1), Akmenà I (3b), Akmenà II (3b), Baronė̃liai I (2), Baronė̃liai II (2), Pasadiniñkai (2).

     Pastebėjus, kad tikslinant gyvenamųjų vietovių ribas kai kurios negyvenamos vietovės naikinamos, pasiūlyta jų vardus išsaugoti gatvių pavadinimuose. Pavyzdžiui, Vilniaus r. Kirtimų kaime numatyti Vilkabrasčio g. (naikinamas Vilkabrastis). Savivaldybėms derinant su Kalbos komisija naujus gatvių pavadinimus taip pat primenama rekomendacija išsaugoti nykstančius krašto vietovardžius, ne tik kaimų vardus, bet ir smulkesnių objektų. Nemaža jų sukaupta Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus kartotekose.

     Naujus gatvių pavadinimus su Kalbos komisija per metus derino 11 savivaldybių, iš viso suderinti 323 pavadinimai. (Plačiau žr. Naujienose).

     Praėjusiais metais Etninės kultūros globos tarybos prašymu atkreiptas dėmesys į Ventos kairiojo intako pavadinimo įvairavimą teisės aktuose: Valstybinių hidrografinių draustinių sąraše (1997 m.) įrašytas pavadinimas Virvytės hidrografinis draustinis vėliau pakeistas į Virvyčios hidrografinis draustinis (2001 m.). Spėjama, tikslinta pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastrą – kadastre Virvyčia. Kalbos požiūriu nuo seno pripažįstamas dviejų upės vardo variantų autentiškumas, žr. Lietuvos vietovardžių sąrašą (patvirtintą VLKK 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63): „Virvyčià (4) // Virvỹtė (2), up., Ventos kr., Telšių r.“ Varnių regioninio parko direkcija siekia išlaikyti vietinių gyventojų kalboje įsitvirtinusį upės vardą Virvytė. Taigi upėvardžio duomenys kadastre galėtų būti papildyti arba pakeisti. Kalbos komisija apie tai informavo Aplinkos apsaugos agentūrą ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybą.

     Pritarta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos iniciatyvai ištaisyti pavadinimą Debesnos telmologinis draustinis į Debẽsnų telmologinis draustinis, plg. sunormintas autentiškas pelkės vardas – Debẽsnos (žr.: Vietovardžių žodynas, Vilnius: MELI, 2002, p. 79; Bilkis L. Lietuvių helonimų daryba. Priesaginiai ir priesagėtieji helonimai, Vilnius: LKI, 2008, p. 184, 358).

     Nepritarta visuomenininko siūlymui salai Neries upėje (tarp Vilniaus miesto Žvėryno ir Vingio parko) suteikti pavadinimą John Lennon. Pirmiausia – net ir gatvių, skverų, aikščių ir pan. pavadinimai, t. y. tokie pavadinimai, kurie suteikiami administraciniais sprendimais, negali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis – pavadinimus sudarantys svetimvardžiai turi būti adaptuoti, žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendacijos „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“ 2.1.6–2.1.7 punkto nuostatas. Antra – fizinės geografijos objektų pavadinimai paprastai užrašomi iš gyvosios kalbos. Pasak istoriko Vykinto Vaitkevičiaus, 1871 m. panašioje Neries vietoje fiksuotas salos pavadinimas Naujoji Rėva (lenk. Nowa-rafa, užrašė K. Tiškevičius).

     Šiais metais tikimasi peržiūrėti V. Vaitkevičiaus ir gamtininkų aprašuose fiksuotus Neries upės vietovardžius, įvertinus duomenų patikimumą siūlyti įrašyti į Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą.

Parengė Aistė Pangonytė


* Pagrindiniai vardyno ekspertai – dr. Laimutis Bilkis, dr. Alma Ragauskaitė. Klausimus svarsto VLKK Vardyno pakomisė, prireikus kreipiamasi į kviestinius ekspertus.