Spausdinti

      2020 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 360 klausimų dėl asmenvardžių, iš jų daugiau kaip 150 išvadų pateikė raštu, ypač daug pernai nagrinėta vardo ir (ar) pavardės įvairavimo tėvų ir senelių dokumentuose (XIX a. pab. – XX a. vid.). Be to, parengtos 74 išvados apylinkių teismams, iš jų daugiausia – dėl pavardžių užrašymo asmens dokumentuose autentiška forma su raidėmis q, x, w... 

     Metų pradžioje buvo nepritarta pasiūlytiems Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimams kaip pernelyg ankstyviems, kol kas siūlyta civilinės metrikacijos įstaigoms ir Teisingumo ministerijai, priimant sprendimus dėl vardo ir pavardės pakeitimo, palikti tiek atsakomybės, kiek nustatyta 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Civilinės būklės aktų registravimo įstatymu. 

     Kalbos komisiją pasiekiantys metrikacijos specialistų ar jų nukreiptų piliečių klausimai rodo, kad neaiškumų kelia ne vien kalbiniai aspektai, tą patį liudija ir teismams vis dažniau skundžiamos civilinės metrikacijos išvados dėl vardo ir pavardės pakeitimo: arba nepakankamą metodinę pagalbą rengiant išvadas, arba nepakankamą atstovavimą išaiškinant ministerijos nustatytus pagrindus, jų atitikties sąlygas, galimas išimtis. Todėl Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimus priimti siūlyta tik parengus ir patvirtinus Teisingumo ministerijos rekomendacijas civilinės metrikacijos specialistams.

     Toliau su Teisingumo ministerija bendradarbiauta (tiesiogiai ir nuotoliniu būdu) rengiant Rekomendacijų civilinės metrikacijos įstaigoms dėl asmenvardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose projektą. Parengtam projektui pritarta Vardyno pakomisės rugsėjo 17 d. posėdyje. (Ministerijos specialistai pristatė jį metrikatoriams lapkričio mėnesį, tikimasi, kad rekomendacijos bus patvirtintos ministro įsakymu 2021 metais.)

     Vardyno pakomisė taip pat pritarė (su pastabomis) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“, pakeitimo“ projektui, pagal kurį buvo numatyta daugiau galimybių sudaryti dvigubą pavardę: galimybė prie turimos pavardės prijungti dar kurią nors iš senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardžių ir galimybė pasibaigus santuokai prie santuokinės pavardės prijungti anksčiau prieš santuoką turėtą pavardę (išlaikant chronologinį eiliškumą).

     Vardyno pakomisė, be to, aptarė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginče su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju iškilusius klausimus dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose su apostrofu, skliaustais ar tašku. Atsakant pabrėžta, kad tokių ženklų nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, kaip nėra ir brūkšnelio, nors brūkšnelis vartojamas dviem pavardėms sujungti ir tokių įrašų registre yra. Žinoma, apostrofas nėra būdingas lietuvių rašto kalboje, tačiau jis rašomas perteikiant tiek autentiškas, tiek adaptuotas (sulietuvintas) kitų kalbų asmenvardžių formas. Parašymas be apostrofo vienu žodžiu sukurtų iš esmės naują pavardę (plg.: d'Artagnan, d'Artanjanas ir Dartanjanas).

     Taigi tam tikrų ženklų, kaip apostrofas ir skliaustai, perteikimas nurašant piliečių vardus ir pavardes iš kitos valstybės išduoto pirminio asmens tapatybės dokumento nesietinas su lietuvių kalbos abėcėle. Asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose nustato ne Valstybinės lietuvių kalbos nutarimas, tačiau pareikšta nuomonė, kad lietuvių kalbos požiūriu tokie ženklai turėtų būti perteikiami, jei tik leidžia techninės galimybės, o teisės aktuose nenurodyta kitaip.

     Priminta, kad prašymuose atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje papildomi ženklai gali būti naudojami, būtent „.“, „’“ ir „( )“. Todėl patarta suderinti teisės aktų nuostatas. Užsiminta, kad derinant asmenvardžių rašybos nuostatas skirtingų tarnybų – migracijos ir civilinės metrikacijos – darbe būtų naudingas ne tik Vidaus reikalų, bet ir Teisingumo ministerijos įsitraukimas. (Bendradarbiavimas sėkmingai pradėtas 2021 metais.)


Išvados teismams

     Praėjusiais metais apylinkių teismams Kalbos komisija pateikė 74 išvadas dėl asmenvardžių civilinės būklės aktų įrašuose – daugiausia dėl pavardės užrašymo autentiškais rašmenimis (67), dėl moters pavardės su vyriška galūne (3), dėl vardo įrašo ne lietuvių kalba (4).

     Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl iki šiol gautų Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų yra pareiškusi nuomonę, kad, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, turėtų būti galimos tam tikros išimtys (kaip numatyta jau 30 metų galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punkte: „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“). Tarp tokių išimčių galėtų būti su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis (įskaitant raides W, Q, X), dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Plg. pavardės Duquette ar Vallquartz, pakeičiant vien raidę q, netampa lietuviškesnės (Dukuette, Vallkuartz). 

     Dėl vardų atitikties lietuvių kalbos normoms Kalbos komisija pateikė 4 išvadas, būtent dėl vardų Emma, Emilli, Jettė, Nelli. Tokie užrašymai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“ ir taip neturėtų būti rašoma, jeigu civilinės metrikacijos specialistai ar teismas nenustato išimtinių aplinkybių (kaip pirminis įrašas dokumente, išduotame užsienio valstybės, ir pan.).

     Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuotais pavieniais atvejais neturėtų būti remiamasi, nes į registrą perkelti įvairiais laikotarpiais, įvairiose valstybėse, įvairių raštininkų sukurti asmenvardžių įrašai. Kol kas netaisyklingus įrašus galima vertinti kaip išimtinius (išimtis nustato civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančios institucijos), tačiau, jei tokių rašybos atvejų daugėja ne pagal teisės aktuose nustatytas sąlygas, pagrindinė teisinė nuostata „civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“ paverčiama niekine ir daromas neigiamas poveikis šalies kultūriniam ir kalbiniam tapatumui.

     Dar 3 išvados dėl moters pavardės formos: pageidauta moters pavardės su galūne -as.


Asmenvardžių įvairavimas dokumentuose

     2020 m. gauta tris keturis kartus daugiau prašymų dėl asmenvardžių tapatumo – iš viso parengta 111 tokia išvada (pvz.: Vytautas ir Vytas, Juozas ir Juozapas, Šolomas ir Solomon, Rivka ir Rachel; Kaduševičius ir Kaduševič, Vladimirskienė ir Vladimirsky). Dažniausiai pateikiami dokumentai, asmeniui ar giminaičiui išduoti skirtingomis kalbomis, skirtingais laikotarpiais ir politinėmis aplinkybėmis. Žydų tautybės asmenų įvardijimo klausimais konsultuojamasi su žydų kultūros paveldo eksperte dr. Lara Lempertiene.


Pavardžių klausimai

     2020 m. suteikta apie 120 konsultacijų dėl pavardžių.

     Dažniausiai konsultacijos kreipiamasi, kai norima pakeisti pavardę atsisakant asmenvardinės priesagos (apie 50): -vič- 33 (-avič- 14, -evič- 18, -ovič- 1), -sk- 14 (-ausk- 11, -sk- 2), -ov 5, -aitis 4, -ūnas 1. Keletu atveju pageidauta vieną priesagą pakeisti kita (-evičius į -onis) arba vienokią galūnę kitokia, pora atvejų, kai pageidauta pailginti pavardę pridedant priesagą (-aitis ir -evičius).

     Pageidavimų keisti pavardę į trumpesnį variantą išreiškia tiek vyrai, tiek moterys. Klausimai Kalbos komisiją pasiekia arba tiesiogiai iš fizinių asmenų, arba iš civilinės metrikacijos darbuotojų. Nepritariama, kai norima ne vien pakeisti asmenvardinę priesagą ar jos atsisakyti, o palikti tik kokį nors skiemenį (pvz.: Rupšlaukis pakeisti į Laukis ar Vaitiekūnas į Vait). Turimos pavardės kamienas vis dėlto turi likti neiškraipytas ir pavardė turi turėti būdingus pagal asmens lytį morfologinius požymius.

     Pasitaiko, kad planuojančios santuoką moterys pageidauja „patobulinti“ pavardę – tik ne savo, o būsimo sutuoktinio. Tokiais atvejais primenama, kad rinktis vyro pavardės neprivaloma – galima išlaikyti savąją, bet kitos giminės pavardės kraipyti nevalia.

     Moterims, pageidaujančioms tokios pačios formos pavardės kaip sutuoktinio, t. y. su galūnėmis -as, -is, -(i)us ar, dažniausiais, su galūne -a, paaiškinama, kad lietuvių kalboje moterų pavardės yra išvestinės ir visada turi galūnę . Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ moters pavardė gali būti be šeiminio statuso priesagos (-ienė ar -aitė, -ytė, -iūtė, -utė), bet turi būti su galūne -ė. Taigi, vyro ir moters pavardės pagal formą visiškai sutampa tik tada, kai ir vyro pavardė yra su galūne (pvz.: Juodelė, Paukštė, Vėgėlė, Zubė). Kitas dalykas – pavardės ne lietuvių tautybės šeimose, tada dažniausiai išlaikoma tos giminės moterų pavardžių tradicija.

     Apskritai visada primenama, kad pavardė yra paveldimasis asmenvardis, rodantis giminės ryšį, todėl patariama pavardžių nekraipyti ir nei trumpinti, nei ilginti.


Rekomendacijos dėl vardų

     Per 2020 metus iš viso suteikta apie 90 konsultacijų dėl vardų. Keistesni pageidauti vardai – Jėzus, Mašalas, Ola, Skaila.

     Teigiamai atsakyta dėl šių vardų: 
a) suteikimo atveju pritarta:

  • vyr. Aaronas, Cemrė, Kanas, Liamas, taip pat Adam (lenkų tautybės šeimoje);
  • mot. Briana, Luvia (geriau Luvija arba Luvė), Skaila, Teja (geriau Tėja);

b) keitimo atveju pritarta:

  • vyr. vardo Justinas pakeitimui į Justis, Kasparas į Habibas, Lukas į Lukas Marija (su išlyga), Medardas į Medas, Timuras į Timūras, Viktoras į Vikas;
  • mot. vardo Rasa pakeitimui į Rasa Baltė, Valerija į Valė.

     Neigiamai atsakyta dėl šių lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančių vardų (nenagrinėjant kitų aplinkybių – įvertinti visas aplinkybes yra metrikatorių kompetencija): 
a) suteikimo atveju nepritarta:

  • vyr. Alexander, Deron, Enzo, Grigory, Roy, Mattias, Emiljen, Mateo, Mio, Noelis Manila, Roy, Arthur, Mathias;
  • mot. Aisha, Andrea, Anna, Anna Marija, Eylül, Emma, Isabella, Lily, Lulu, Margo, Mia, Michelle, Molly, Nelli, Nicole, Nicolė, Nino, Olivia, Taisya;

b) keitimo atveju nepritarta:

  • vyr. vardo Andžej pakeitimui į Creator, Andžej į Easy, Andžej į Ra, Aris į Ares, Danielius į Dama Dama, Jevgenij į Eugene, Matas į Matthew, Mantas į Zackas, Radoslav į Rado, Sergej į Serge, Tomas į Leo, X į Elajas Arcturus, X į Mašalas;
  • mot. vardo Agnieška pakeitimui į Agnieszka Isabel, Aiša į Aisha, Anastasija į Aleks, Eglė į Emma Eglė, Eglė į Purnamasi Yogamaya, Estela į Estella, Jana į Yana, Melodija į Melody, Monika į Monika Maia, Santa į Katie, Žaneta į Janette.

     Sykį sulaukta pageidavimo įgyti trečią vardą, tačiau Civilinio kodekso 3.166 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „gali būti suteikiami du vardai“.

     Svarbu pabrėžti, kad VLKK vertinimas yra kalbinis ir būtent lietuvių kalbos požiūriu, o ar yra teisinis pagrindas įregistruoti kokį nors vardą, užrašytą ne lietuvių kalba, sprendžia civilinės metrikacijos darbuotojai. Galbūt pirminis dokumentas išduotas užsienio valstybėje ir apskaitant gimimą ar vardo pakeitimą jis bus tik nurašomas.


Transkribavimas, gramatinimas, tarimas, kirčiavimas

     Kaip ir kiekvienais metais, pasitaikė klausimų dėl kitų kalbų asmenvardžių transkripcijos ir gramatinimo. Pavyzdžiui, vyriškos pavardės baigmuo -ij pakeičiamas lietuviška galūne -is arba dukters pavardė sudaroma su lietuviška priesaga (dažniausiai -aitė arba -ytė), nors tėčio pavardės oficialioji forma be lietuviškos galūnės – tada mergaitės pavardė sudaroma pagal sugramatintą tėčio pavardės pavidalą remiantis tais pačiais dėsningumais, kaip sudarant lietuvių pavardes.

     Jau pasitaikė ir pageidavimų pasinaudoti Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 2019 m. papildymu „9[1].2. pareiškėjas nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę“. Abiem atvejais pageidauta asmenvardį iš rusų ar baltarusių kalbos transkribuoti į lietuvių kalbą tiesiogiai – vietoj oficialiosios asmenvardžio formos pagal anglišką transkripciją, nurašytos iš ankstesnio asmens dokumento.

     Retais atvejais pageidaujama pavardę išversti (pvz., Drozdas į Strazdas), tačiau Keitimo taisyklės to neleidžia; taip pat neleidžia iš lietuvių kalbos pavardės (ar vardo) transkribuoti į kitą kalbą (pvz., Šneideras pakeisti į Schneider), tik atvirkščiai.

     Sulaukiama klausimų nebūtinai ir dėl užsieninių asmenvardžių užrašymo lietuviškais rašmenimis, pavyzdžiui, kaip transkribuoti kitų šalių politinių ar visuomenės veikėjų asmenvardžius, su tokiais klausimais susiduria vertėjai, žiniasklaidininkai, konkursų ir festivalių rengėjai.

     Taip pat konsultuojama, kaip rišliame tekste gramatinti autentiškas kitų kalbų asmenvardžių formas: lietuviškos linksnių galūnės gali būti pridedamos tiesiogiai prie kamiengalio arba po apostrofo (žr. rekomendaciją „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3). 

     Tokių konsultacijų apytiksliai pateikta apie 50.

     Retokai, bet pasitaiko klausimų dėl vardų kirčiavimo (pvz., Mãrijus ar Marìjus) ar dėl tarimo (pvz., dėl priebalsio l minkštumo ar kietumo).


Vardadieniai

     Pasitaiko pageidavimų įrašyti vardą į kalendorių, kad jis turėtų vardadienį. Pernai teirautasi dienos vardams Arėja, Viestartas. Kitus trikdo, kad tas pats vardas kalendoriuje pažymėtas kelis kartus („susidaro įspūdis, kad kiekvienas kalendoriaus leidėjas ar portalas pats nustato vardadienio datas“).

     Krikščioniškų vardų kalendorius grįstas ankstyvaisiais viduramžiais atsiradusia tradicija švęsti šventojo dieną, paprastai tą, kurią kankinys peržengė slenkstį į dangaus karalystę. Tai paaiškina, kodėl per metus yra ne vienas Jono ar Margaritos vardadienis ir kodėl kalendoriuje nebūdavo kitokių vardų.

     Vadinamieji baltiški pagoniški vardai atsirado kalendoriuje XX a. I pusėje (pirmas sąrašas 1911 m., vėliau 1927 m.). Kokio nors apčiuopiamo pagrindo jų įtraukimas neturėjo, tačiau buvo stipri kultūrinė tradicija minėti vardadienius (jie minėti netgi labiau nei gimtadieniai), todėl kai pradėjo rastis asmenų tautiniais vardais, leidėjai parinko jiems dieną kalendoriuje. Kartu tai prisidėjo prie tautinių vardų populiarinimo.

     Lietuvoje nėra oficialios įstaigos, kuri tvarkytų vardų kalendorių, nustatytų vardinių dieną, tačiau, kaip ir anksčiau, taip ir dabar tuo rūpinasi kalendorių leidėjai. Leidykla „Kalendorius“ yra mėginusi standartizuoti vardadienius – vienam vardui metų kalendoriuje paskyrė tik vieną dieną, todėl jos leidiniuose tie patys vardai nepasikartoja.

     Kalbos komisija nesiima vardinių standartizuoti, todėl datų nepateikia ir Piliečių vardų svetainėje.

     Išskirtinis klausimas 2020 metais – kokia forma lietuvių kalboje vartoti naujųjų laikų šventojo vardą: šv. Chosemarija (pagal autentišką isp. Josemaria) ar šv. Juozapas Marija. Rekomenduota laikytis šventųjų vardų tradicijos ir lietuvių kalboje vartoti atitikmenimis – šv. Juozapas Marija. Toks sprendimas remiasi ne tik į katalikų tradiciją, bet ir paties asmens, paskelbto šventuoju, intenciją: tikėtina, kad jis pats sujungė du šventųjų vardus į vieną, siekdamas dar labiau juos suvienyti – tai akivaizdu ispanakalbiams. Adaptuoto, svetimo lietuvių kalboje varianto (Chosemarija) pasirinkimas tokią intenciją, priešingai, paslėptų ir lietuviškai kalbančią Bažnyčios bendruomenę tolintų nuo prasmių. Tačiau pasaulietinis asmenvardis gali būti vartojamas ir autentiškas – isp. Escrivá de Balaguer Josemaría, ir adaptuotas – Chosemarija Eskriva de Balageras. (Dar žr. konsultacinį įrašą.)  

Piliečių vardų sąvadas, vardai.vlkk.lt

     Svetainė Vardai.VLKK.lt 2020 metų pradžioje pakeitė dizainą – tapo labiau pritaikyta išmaniesiems įrenginiams (svetainę prižiūri UAB „Dizi“). Per metus ją aplankė 71 tūkst. unikalių lankytojų (10,6 proc. daugiau kaip pernai), apsilankymų iš viso beveik 100 tūkst. (daugiau kaip 14 proc.). Lankytojai peržiūrėjo apie 516 tūkst. svetainės puslapių rodinių (daugiau kaip 14 proc., palyginti su ankstesniais metais).

     Dažniausiai atsiversti šių vardų puslapiai: mot. Ona, Gabija, Ieva, Emilija, Kristina ir vyr. Vytautas, Lukas, Mindaugas, Matas, Mantas... Kaip visada, labai domimasi vardų dažnumu (tenka priminti, kad duomenys nėra labai tikslūs, nes ši svetainė nėra tiesiogiai susieta su Lietuvos Respublikos gyventojų registru).

     Šios svetainės duomenų pagrindas – iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gauti duomenys, iš jų kuriamas Piliečių vardų sąvadas ir rodomi vardų dažnumo grafikai. Duomenų pagrindą sudaro 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, vėliau ji pildyta kas dvejus trejus metus atskirai įsigytais naujagimių vardais.

     VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai (vadovė prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė), juos perkelia į sąvadą, kirčiuoja, linksniuoja, sieja, vertina normiškumo požiūriu. (Probleminius klausimus svarsto Vardyno pakomisė.) Per metus į sąvadą iš duomenų bazės perkelta 3 020 vardų, iš jų 1 884 moterų ir 1 135 vyrų. Aprašyti ir normiškumo aspektu įvertinti iš viso 976 vardai (vienanariai), iš jų: 461 teiktinas, 481 vengtinas, 34 neteiktini. Iš perkeltų vardų 2 044 kelianariai, jie pateikti su nuorodomis į atskiro vardo puslapį su aprašu. (Metų pabaigoje sąvade iš viso vardų – 21,6 tūkst., iš jų aprašyti vienanariai – 3 322.)

    2020 metais atnaujintas ir vardų svetainės turinys: papildytas teisės aktų puslapis, perskelbtas 1 mokslo straipsnis, įkelti 5 nauji straipsneliai „Ar žinote, kad...“, pateikta apie 140 nuorodų į žiniasklaidos straipsnius asmenvardžių tema.

     Iš mokslo straipsnių ir naujienų lankytojų skaitomiausi buvo šie:

     Galima pridurti, kad pageidaujantys panaudoti vardų duomenų bazę kitų svetainių ir programėlių kūrimui, prekių rinkodarai paprastai nukreipiami į pirminį šaltinį – Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Tačiau leidžiama naudotis Piliečių vardų sąvado antraštiniais vardais, rekomendaciniu dažniniu sąrašu. 


     Plačiau apie VLKK veiklą asmenvardžių srityje žr. Aktualiausių temų skyriuje „Asmenvardžiai“, metų apžvalgos ir kiti pranešimai asmenvardžių klausimais čia

     Teisės aktų nuostatų rinkinį žr. Piliečių vardų svetainėje, http://vardai.vlkk.lt/teises-aktai-reglamentuojantys-asmenvardziu-klausimus/. 

     Dar žr. Apie vietovardžių klausimus 2020 metais (VLKK.lt, 2021-02-24).

Parengė Aistė Pangonytė,
VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė

________________________
* Atsakymus rengia VLKK sekretoriatas, probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė: komisijos nariai – prof. dr. D. Aliūkaitė (pirmininkė), D. Daugirdienė, prof. dr. B. Stundžia; kviestiniai ekspertai – dr. L. Bilkis, prof. dr. G. Blažienė, prof. dr. D. Kiseliūnaitė, dr. A. Ragauskaitė, prof. dr. M. Ramonienė, prof. dr. D. Sinkevičiūtė, D. Sviderskienė, V. Vidūnas. Prireikus pasitelkiami kitų kalbų specialistai.