Spausdinti

      2019 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo daugiau kaip 300 klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt., iš jų daugiau kaip 100 išvadų pateikė raštu. Klausimų, kaip visada, sulaukiama iš metrikacijos įstaigų, fizinių asmenų, teismų (apylinkių teismams parengtos 49 išvados dėl asmenvardžių). 

      Metrikatoriai, registruodami asmenvardžius, vadovaujasi Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 str. 6 punkto nuostata „civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba“, Kalbos komisijos išvados kreipiamasi kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro) 30 punktą. Aktualias teisės nuostatas, susijusias su vardų ir pavardžių rašymu Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose žr. Piliečių vardams skirtoje VLKK svetainėje, http://vardai.vlkk.lt/teises-aktai-reglamentuojantys-asmenvardziu-klausimus

      Siekiant palengvinti vardų pasirinkimą ir jų užrašymo vertinimą lietuvių kalbos požiūriu toliau pildomas Piliečių vardų sąvadas (žr. vardai.vlkk.lt), skelbiamas Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas ir Neprigijusių rekomenduojamų vardų sąrašas. 

      Rekomendacijų apie minimaliuosius vardų rašybos reikalavimus teikiama svetainės VLKK.lt aktualiausių temų skyriuje „Asmenvardžiai“, žr. „Vardo ir pavardės suteikimas vaikui“.
 

Vardų klausimai

     Per 2019 metus iš viso suteikta apie 100 konsultacijų dėl vardų.

Ketinamų registruoti vardų vertinimas

     Teigiamai atsakyta dėl šių vardų:

  • vyr. Lijamas arba Liamas;
  • mot. Ajamarija (geriau Aja Marija), Akramė, Deimiana, Mikaela (geriau Mikalina, Michalina), Petrutė, Vėra (geriau Vera).

     Neigiamai atsakyta dėl šių lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančių vardų:

  •  vyr. Bruno, Leo, Mateo, Chriss, Matthew;
  • mot. Airon, Amaia, Amelia, Anna, Daria, Emili, Eteri, Ivanna, Yettė, Julianna, Lisan, Melani, Molly, Neli, Noemi, Olivia, Raphaela, Rapchaela, Sofia, Tia, Viktoria.

     Klausimas, ar yra teisinis pagrindas vardą iš užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo perrašyti paraidžiui, taip pat negramatinti (rašyti be lietuviškos galūnės), sprendžiamas metrikacijos įstaigos darbuotojų, ne kalbininkų.

Keičiamų vardų vertinimas

     Teigiamas:

  • dėl šių vyr. vardų pakeitimo: Gustas į Augustus (geriau Augustas), Jonas į Perkūnas, Martynas į Martinus (geriau Martinas), Viktor į Viktor Žemaitis;
  • dėl šių mot. vardų pakeitimo: Ernesta į Nesta, Indrė į Lapė, Izabelė į Isabelė, Neringa į Dangvydė, Olena į Lena, Prima į Primantė.

     Neigiamas:

  • dėl šių vyr. vardų pakeitimo: Andžej į Andzhey (Andrzhej, Andzhei, Andzhej), Artiom į Artyom, Kiril į Kirill, Tomas į Tomas Tyla, Vygandas Povilas į Paul;
  • dėl šių mot. vardų pakeitimo: Eglė į Eglė Roya, Eglė į Eglė Michelle, Eterė į Eteri, Evelina į Ewelina, Femina į Emma; Gabrielė į Gabriele Daria, Jetė į Jettė, Maja į Maya, Natalija į Natali, Marija į Mari, Maria.

     Visuomenės dėmesį patraukęs Leylos užrašymo gimimo metrikuose atvejis pakomentuotas žiniasklaidos pranešimuose, plačiau – VLKK svetainėje:

     Skirtumas tarp šio atvejo, kai gimimas registruojamas Lietuvoje ir atliekant vardo įrašą turi būti paisoma lietuvių kalbos normų, ir asmenvardžių rašybos pagal pirminius kitos valstybės išduotus dokumentus, aiškinamas straipsnyje:

 

Pavardžių klausimai

     2019 m. suteikta apie 140 konsultacijų dėl pavardžių. 

     Dažniausiai konsultacijos kreipiamasi, kai norima pakeisti pavardę į trumpesnę – atsisakant asmenvardinės priesagos (apie 60). Tokį keitimą numatantis Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111) 9.7 punktas ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu buvo praplėstas (Kalbos komisija pakeitimams pritarė). Pagal dabartinę punkto redakciją leidžiama pakeisti pavardę ne tik atsisakant jos priesagos, bet ir tokią pridedanat, taip pat pakeisti pavardės galūnę. Išlieka anksčiau nusatyta sąlyga „jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje“. Dažniau vis dėlto naudojamasi galimybe atsisakyti pavardinės priesagos. 

     Pernai pageidauta numesti tokias pavardines priesagas: -avič- 16, -ausk- 11, -evič- 9, -ov 3, -ėnas 3, -ev- 2, -aitis 2, -ūnas 2, -eck- 1, -evsk- 1, -ansk- 1, -insk- 1, -ovič- 1, -(i)utis 1, -onis 1, - 1. Pagrindinis šaltinis, atspindintis tradicinę vartoseną, yra dvitomis „Lietuvių pavardžių žodynas“, sudarytas daugiausia iš tarpukario Lietuvos gyventojų pavardžių (žr. suskaitmenintą http://pavardes.lki.lt arba LKIIS); be to, atsižvelgiama ir į dabartinius duomenis, įsigytus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro; naudojamasi kitais prieinamais onomastikos šaltiniais. 

     Pageidavimų keisti pavardę į trumpesnį variantą išreiškia tiek vyrai, tiek moterys. Pasitaiko, kad ištekėdamos moterys lyg ir renkasi vyro giminės pavardę, bet sumano tarsi ją patobulinti. Tokiu atveju primenama, kad tai pastovusis asmenvardis, „patobulinusi“ pavardę ji nebeturės nei savo paveldėtosios, nei vyro giminės pavardės, tarsi būtų ištekėjusi už kito vyro (plg.: Baronėnienė 'vyro pavarde Baronėnas žmona' ir Baronienė 'vyro pavarde Baronas žmona').

     Iš 2019 m. teisingumo ministro patvirtintų Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių minėtos dar dvi naujos nuostatos, iš jų viena – pasiūlyta Kalbos komisijos: pareiškėjo vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, kai pareiškėjas nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. Kitaip sakant, gali būti sulietuvintas vardo ir (ar) pavardės įrašas, kuris iki šiol buvo atliktas ne lietuvių kalba, o nurašytas iš pirminio kitos valstybės išduoto asmens tapatybės dokumento. Kita nuostata atvirkštinė – vardo ir (ar) pavardės įrašai LR dokumentuose gali būti pakeičiami pagal kitoje valstybėje pareiškėjo atliktą vardo ir (ar) pavardės pakeitimo faktą, sąlyga – pakeitimas atliktas užsienio valstybėje, kurioje pareiškėjas nuolat gyvena arba yra jos pilietis.

 

Išvados teismams

     Praėjusiais metais apylinkių teismams Kalbos komisija pateikė iš viso 49 išvadas.

     Dėl pavardžių rašybos pateiktos 39 išvados. Tai užsienietiškų pavardžių su lietuvių kalbos raidyne nesamomis raidėmis W, Q, X. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo išaiškinimą, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o nustačius, kad piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų veikla, patvirtinama, kad raidžių W, Q, X nėra lietuvių kalbos raidyne. Tačiau nurodant, kokiomis lietuviškomis raidėmis jos galėtų būti pakeistos, priduriami dar du dalykai.

     Vienas, kad norint užrašyti pavardę pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą (būtent šio punkto atvejį sprendė Konstitucinis Teismas), reikėtų žinoti, kokios kalbos transkripcijos į lietuvių kalbos taisykles pritaikyti, nes pagal šį punktą pavardė turėtų būti užrašoma lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą.

     Antra, paprastai priduriama, kad Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų yra pareiškusi nuomonę, kad, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, turėtų būti galimos tam tikros išimtys (kaip numatyta minėto Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo 3 punkte: „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“). Tarp tokių išimčių galėtų būti su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis (įskaitant raides W, Q, X), dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

     Dėl vardų atitikties lietuvių kalbos normoms Kalbos komisija pateikė 6 išvadas, būtent dėl vardų Anna, Ellana, Nikolle, Leyla, Malgorzata, Viktoria. Tokie užrašymai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“ ir taip neturėtų būti rašoma, jeigu civilinės metrikacijos specialistai ar teismas nenustato išimtinių aplinkybių (kaip pirminis įrašas dokumente, išduotame užsienio valstybės ir pan.). Paprastai atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuotais pavieniais atvejais neturėtų būti remiamasi, nes į registrą perkelti įvairiais laikotarpiais, įvairiose valstybėse, įvairių raštininkų sukurti asmenvardžių įrašai. Kol kas netaisyklingus įrašus galima vertinti kaip išimtinius (išimtis nustato civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančios institucijos), tačiau, jei tokių rašybos atvejų daugėja ne pagal teisės aktuose nustatytas sąlygas, pagrindinė teisinė nuostata „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“ paverčiama niekine ir daromas neigiamas poveikis šalies kultūriniam ir kalbiniam tapatumui.

     Dar 4 išvados dėl moters pavardės formos: dviem atvejais pageidauta moters pavardės su galūne -as, kitais dviem – pavardės su galūne -a.

 

Transkribavimas, gramatinimas, tapatumas, kirčiavimas

     2019 m. padaugėjo prašymu dėl asmenvardžių įvairavimo XX a. pirmos pusės dokumentuose, išduotuose Lietuvos teritorijoje ir emigracijoje, kitaip sakant, tapatumo nustatymo ar tokios galimybės patvirtinimo (plg.: Vytas ir Vytautas, Aleksandra ir Olė, Maliauskas ir Malevskis, Leibavičius ir Leibovitz). Parengta apie 30 raštų.

     Kaip ir kiekvienais metais, pasitaikė klausimų dėl kitų kalbų asmenvardžių transkripcijos – užrašymo lietuviškais rašmenimis pagal apytikslį tarimą, galūnės rišliame tekste pridėjimo (tiesiogiai ar po apostrofo) ir pan. Tokių atsakymų pateikta apie 20.

 

Piliečių vardų sąvadas – Vardai.VLKK.lt

     Svetainę vardai.VLKK.lt 2019 metais aplankė 64 tūkst. unikalių lankytojų (24 proc. daugiau kaip pernai), iš viso apsilankymų – apie 85 tūkst. (padidėjo 23 proc.). Lankytojai peržiūrėjo apie 456 tūkst. svetainės puslapių rodinių (daugiau kaip 40 proc., palyginti su ankstesniais metais).

     Dažniausiai atsiversti šių vardų puslapiai: Ona, Vytautas, Antanas, Mindaugas, Tomas, Mantas, Kristina, Lukas, Ieva, Gabija... Labai domimasi vardų dažnumu (dažnumo grafikai – pagal iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro įsigytus duomenis). Iš mokslo straipsnių ir naujienų lankytojų skaitomiausi buvo šie:

     Naujesni, būtent 2019 metais perskelbti, prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės straipsniai: 

     Pernai svetainėje dar paskelbti du straipsneliai „Ar žinote, kad...“, pateiktos apie 88 nuorodos į žiniasklaidos straipsnius asmenvardžių tema. 

     Šios svetainės duomenų pagrindas – iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gauti duomenys. 2019 m. duomenų bazė papildyta – įkelti paskutinių penkerių (2014–2018) metų naujagimių vardai. Papildytoje duomenų bazėje dabar iš viso 3 867 238 asmenų vardai.

     Piliečių vardų sąvade, kurį palaipsniui iš duomenų kuria ir pildo VU prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė, normiškumo požiūriu per metus aprašyti 1 397 vardai, iš jų 655 vienanariai (592 teiktini, 5 vngt., 58 ntk.), likę – daugianariai (vienam asmeniui suteikti du ar daugiau vardų). Metų pabaigoje iš viso aprašytų vardų daugiau kaip 6 tūkst.

     Metų pabaigoje svetainės administratorius UAB „Dizi“ parengė naują svetainės dizainą, labiau pritaikytą išmaniesiems įrenginiams.

 

Vardadieniai

     Kartais teiraujamasi, kas atsakingas už vardadienių sąrašą? Lietuvoje nėra oficialios įstaigos, kuri tvarkytų vardų kalendorių, nustatytų vardinių dieną, tačiau kaip ir anksčiau, taip ir dabar tuo rūpinasi kalendorių leidėjai. Kauno leidykla „Kalendorius“ (dir. Aurelijus Noruševičius) yra išleidusi vardadienių knygelių.

     Krikščioniškų vardų kalendorius grįstas ankstyvaisiais viduramžiais atsiradusia tradicija švęsti šventojo dieną, paprastai tą, kurią kankinys peržengė slenkstį į dangaus karalystę. Tai paaiškina, kodėl per metus yra ne vienas Jono ar Margaritos vardadienis ir kodėl kalendoriuje nebūdavo kitokių vardų.

     Vadinamieji baltiški pagoniški vardai atsirado kalendoriuje XX a. I pusėje (pirmas sąrašas 1911 m., vėliau 1927 m.). Kokio nors apčiuopiamo pagrindo jų įtraukimas neturėjo, tačiau buvo stipri kultūrinė tradicija minėti vardadienius (jie minėti netgi labiau nei gimtadieniai), todėl kai pradėjo rastis asmenų tautiniais vardais, leidėjai parinko jiems dieną kalendoriuje. Kartu tai prisidėjo prie tautinių vardų populiarinimo.


Plačiau apie VLKK veiklą asmenvardžių srityje žr. Aktualiausių temų skyriuje „Asmenvardžiai“.

Parengė Aistė Pangonytė,
VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė

________________________

* Atsakymus rengia VLKK sekretoriatas, probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė: prof. dr. D. Aliūkaitė, dr. L. Bilkis, prof. dr. G. Blažienė, D. Daugirdienė, prof. dr. D. Kiseliūnaitė, dr. A. Ragauskaitė, prof. dr. M. Ramonienė, prof. dr. D. Sinkevičiūtė, prof. dr. B. Stundžia, D. Sviderskienė, V. Vidūnas.

Asmenvardžių klausimais daugiausia konsultuoja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė, dėl Azijos šalių vardyno – Vytis Vidūnas, dėl hebrajų ir jidiš asmenvardžių – dr. Lara Lempertienė.