Spausdinti

     2017 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 300 asmenvardžių klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 30 punktą, kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Klausimų sulaukiama iš metrikacijos įstaigų, fizinių asmenų, teismų, Teisingumo ministerijos. Raštu civilinės metrikacijos įstaigoms ir asmenims pateikta per 110 išvadų...

     Apylinkės teismams, Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikta 10 išvadų dėl pavardžių rašymo su užsieniečiais santuoką sudariusių asmenų santuokos liudijimuose, tokių asmenų vaikų gimimo liudijimuose ir pasuose (kai dokumento šaltinyje – kitos valstybės išduotame dokumente – pavardė rašoma su lietuvių kalbos abėcėlėje nesamomis lotyniško pagrindo raidėmis), taip pat 2 išvadas dėl vardų rašybos. 


Pavardžių klausimai
     2017 m. suteikta apie 70 konsultacijų dėl pavardžių pakeitimo. Dažniausiai konsultacijos kreipiamasi, norint numesti ar pakeisti turimą pavardė priesagą. Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111) 9.7 punkte yra sąlyga: numesti ar pakeisti pavardinę priesagą galima, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis ar kitoks priesaginis tos pavardės variantas. Vardyno specialistų sutarimu neprieštaraujama, jei pageidaujama numesti ne daugiau kaip vieną priesagą.
Pernai pageidauta numesti tokias pavardines priesagas: -evič- 16 (dar -avič- 15, -ovič 1), -ausk- 4, -ūnas 4, -ov 4 (dar -ev 1), -eck- 1, -enk- 1, -ensk- 1 (dar -insk- 1), -ait- 1, -onis 1, -ulis 1, -iuk- 1, -čiuk- 2, -idzė 1. Keisti priesagą pageidauta vos kartą (-ovičius į -avičius 1).

     Pagrindinis šaltinis, atspindintis tradicinę vartoseną, yra dvitomis „Lietuvių pavardžių žodynas“, sudarytas daugiausia iš tarpukario Lietuvos gyventojų pavardžių (sud. A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, Vilnius: Mokslas, t. 1, 1985; t. 2, 1989; žr. suskaitmenintą http://pavardes.lki.lt.). Dar atsižvelgiama į turimus Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, analogijas, naudojamasi kitais prieinamais onomastikos šaltiniais.

     Pavardė negali būti trumpinama numetant antrąjį (ar pirmąjį) sandą (kitaip  šaknį, dvikamienių asmenvardžių atveju) ar mechaniškai nuo pavardės galo ar pradžios nubraukiant skiemenį, raidę ar raides, taip pat neleidžiama pavardės pailginti pridedant priesagą, nekeičiama pavardės galūnė (nebent giminės dokumentai rodo galūnių variantiškumą).

     Pageidavimų keisti pavardę į trumpesnį variantą išreiškia tiek vyrai, tiek moterys. Kartais pageidaujama keisti turimą pavardę į kitą giminės – senelių, prosenelių ar kitų protėvių – pavardę ir iškart ją sutrumpinti, numetant priesagą. Moterys trumpumo dėlei pasirenka šeiminio statuso nerodančią formą (be priesagų -aitė, -ytė, -utė, -iūtė ar -ienė).

     Antroji pagal dažnumą klausimų grupė – moterų pavardžių sudarymas po santuokos (fiksuota apie pusšimtis klausimų). Už Lietuvos Respublikos piliečių ištekėjusių kitų šalių piliečių moterų prašymu paliudijama, kad moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles negali turėti vyriškos galūnės -as ar pan. Atitinkamai Lietuvos metrikacijos įstaigoms rekomenduojama atsižvelgti į kitų kalbų moterų darybos taisykles. Pavyzdžiui, latvių, lenkų, gudų, rusų kalbose moterų pavardės gali turėti galūnę -a (pvz.: Freiberga, Gželka, Kudžma), gali būti pavardžių ir be galūnės (pvz.: Badrin, Mindiul, Rozenberg, Ziziukin). Dėl pavardės teisės turėti nesugramatintą pavardės formą, kaip ir visais kitais atvejais, sprendžia metrikacijos įstaiga.

     Plačiau apie moterų pavardžių darybą žr. Kalbos komisijos svetainėje VLKK.lt, skyriuje „Aktualiausios temos. Asmenvardžiai“.


Variantiškumas ir tapatumas
     Prašymų įvertinti vardo ir (ar) pavardės variantus to paties asmens dokumentuose (įrodinėjant asmens tapatybę ar giminystės ryšį) pasitaiko rečiau. Dažniausiai variantai būna atsiradę skirtingo laikotarpio ir skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose. Pavyzdžiui, Grinius, Grin, Green – dokumentuose lietuvių ir anglų kalbomis, Дамуть ir Damutis – rusų ir lietuvių kalbomis, Jurgis ir Jiežy (plg. lenk. Jerzy) – tikėtina, kad asmenvardis, neatsižvelgiant į asmens tautybę, iš pradžių buvo sulenkintas (1933 m.), pasikeitus aplinkybėms, atlietuvintas.

     Kalbos komisijos nuomone, tokių variantų įvairavimas neturėtų kelti abejonių dėl asmens tapatybės, jeigu pagal kitus duomenis tai yra tas pats asmuo, tačiau kalbininkų išvada dėl asmenvardžių tapatumo tiesiogiai nepatvirtina asmens tapatumo.


Rekomendacijos dėl vardų

     2017 metais Vardyno pakomisė apsvarstė antrąją Dažninio rekomenduojamų vardų sąrašo dalį „Svetimos kilmės vardai“, ją ketinama teikti vertinti Kalbos komisijai. K. Kuzavinio ir B. Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ pagrindu, remdamasi svetainės statistiniais duomenimis, ją parengė prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU). Kaip ir pirmoji baltiškų vardų dalis, ši taip pat bus skelbiama Piliečių vardų svetainėje (plačiau žr. 2016-04-26).

     Tėvams ir metrikatoriams kilus abejonių dėl vardų teiktinumo Kalbos komisija teikia rekomendacines išvadas raštu ir el. paštu. Jei vardas pateikiamas ne lietuvių kalbos rašyba, be galūnės, kuri tinkamai atspindėtų asmens lytį, teikiama neigiama išvada, patariama vengti tarminių ir labiau buitinei vartosenai tinkamų variantų. Lietuvoje neįprasta vardą registruoti su skaitmeniniu prievardžiu (pvz., Karolis III). Neprieštaraujama dėl naujų išgalvotų ar iš kitos kalbos atėjusių vardų, jeigu jie pateikiami lietuviškais rašmenimis pagal apytikslį tarimą (transkribuoti), atitinka lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos taisykles, turi lietuviškiems vardams įprastą galūnę.

    Iš viso per 2017 m. įvertinta per 70 vardų. Daugeliu atvejų kalbinė išvada buvo neigiama.

    Klausta dėl šių naujagimiams parinktų vardų teiktinumo: Ayda, Avera Rose, Eli, Emili, Gaia, Jessica, Kajus Amr, Karolis III, Kirill, Maelė, Maria, Matthias, Milla, Miriam, Muhamad Quasim, Naomi, Noah, Pyarimohan, Savva, Shai, Simonas Fai, Sofia, Tatiana, Tomasz, Veda (konsultuota dėl šio vardo kirčiavimo).

      Dar daugiau klausta dėl vardo (-ų) pakeitimo atveju, išvados daugiausia buvo neigiamos:

  • dėl vyro vardo Andrej pakeitimo į Andrei, Andriejus – į Andrey, Andrius – į John Andrius, Cenkas – į Dženkas Matas (dėl šio neprieštarauta), Danielius – į Eknoor Singh, Deividas – į David, Edmundas – į Edmundas Haakonsen, Edvardas – į Edvards, Eimantas – į Ryan, Einis – į Ennis, Kaviraj Singh – į Jasonas Singhas (dėl šių neprieštarauta), Jonas – į Alfa, Jonas – į Jaguaras, Kevin – į Kevin Hideki, Laurynas – Laurence, Marius – į Kohenas, Michail – į Michael (dėl šio neprieštarauta), Rytis – į Rhys, Ryšard – į Ryszard arba Ryshard, Seimuras – į Seymour, Vaidas – į Freeman, Vaidas – į Roller, Zbignev – į Zbigniev, Žydrūnas – į Zak;
  • dėl moters vardo Aloma pakeitimo į Almona Jane (neprieštarauta dėl pirmojo Almona), Andreja – į Andrea, Anželika – į Andželika (dėl šio neprieštarauta), Austė – į Austė Melissa, Daniela Tova – į Daniella, Darja – į Daria Margalit, Elena – į Aliūtė, Elžbeta – į Elizabeth, Emilija – į Emilia, Emilija – į Emily, Genė – į Genovaitė (dėl šio neprieštarauta), Gintarė – į Lance, Guoda – į Emily, Ieva – į Abigail, Ingrida – į Ingrid, Indrė – į Charlotte Indre, Irma – į Marvi Irma, Jelena – į Linnea Carina Jelena, Joana – į Aleya Ushas arba Alija Ušas, Joana – į Jamuna (dėl šio neprieštarauta), Jūratė – į Elli, Jūratė – į Judit, Jūratė – į Jurate, Jurgita – į Ella, Kristina – į Katrin Only Photo, Larija – į Laria, Laria, Leila – į Leyla, Nijolė – į Nicole Antanina (dėl antrojo neprieštarauta), Nikolė – į Nikolle, Olga – į Olia (dėl šio trumpinio neprieštarauta), Rimantė – į Rimante, Rūta – į Saarah Rūta, Urtė – į Tia, Viltautė – į Viltautė Duda (nepritarta pavardės registracijai antrojo vardo vietoje). Konsultuota dėl korėjietiško asmenvardžio Eun Ji (sulotyninta forma) užrašymo lietuviškais rašmenimis – In Dži. 

     Ne lietuvių tautybės asmenys turi teisę pageidauti nesugramatintos vardo ir pavardės formos pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą. Jų oficialiosios asmenvardžių formos rišliame lietuvių kalbos tekste gramatinamos pridedant galūnes pagal rekomendaciją „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“ (patvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3). Tikslumo dėlei galūnės gali būti pridedamos ne tiesiogiai, o po apostrofo, pvz.: Michail’ui Fadin’ui pavedama...

     Teisinius klausimus, ar asmuo turi teisę turėti nesugramatintą oficialią vardo ir pavardės formą, ar yra teisinis pagrindas kitoje šalyje registruotą vardą ir pavardę perrašyti paraidžiui iš užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo, sprendžia metrikacijos įstaiga, ne kalbininkai.


Svetainė vardai.vlkk.lt

     2017 metais svetainę vardai.vlkk.lt aplankė 76 tūkst. unikalių lankytojų (apsilankymų – apie 100 tūkst.), peržiūrėta apie 430 tūkst. svetainės puslapių rodinių. Dažniausiai atsiversti vardų Gintarė, Ieva, Gabija, Samsonas, Vytautas, Sofija, Radvilė, Mantas, Augustas, Tomas puslapiai, gana daug vartotojų tikrino, ar Kastytis rašomas su nosine. Domimasi vardų dažnumo grafikais, mokslo straipsniais, teisės aktais.

     Per metus paskelbta 10 straipsnelių „Ar žinote, kad...“: apie vardų Bona ir Lėja populiarumą, apie LDK istorinių asmenybių Ringailės ir Patriko vardus, apie vardų Aldona, Algirdas savitus variantus kitose kalbose, apie moters vardo Luknė kilmę, apie literatūrinius vardus, pvz.: vyr. Kunotas, Merkys, Perlys, Raivedys, mot. Daiva, Gražvyda, Živilė.

     Perskelbti 2 mokslo straipsniai, paviešinti 6 lankytojų pasakojimai, pridėta apie 60 nuorodų į žiniasklaidos straipsnius asmenvardžių tema.

     Svetainėje paskelbta pirmoji Dažninio rekomenduojamų vardų sąrašo dalis „Baltiškos kilmės vardai“ (plačiau žr. Vardyno pakomisė).  2017 m. tikimasi paskelbti antrąją dalį „Svetimos kilmės vardai“.


Parengė Aistė Pangonytė,
VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė

________________________
* Atsakymus rengia VLKK sekretoriatas, probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė, prireikus pasitelkiami kitų kalbų specialistai. 

Ankstesnių metų apžvalgos: 2016, 2015, 2014, 2011, 2010, 2009, 2005, 2004.

Plačiau žr. skyriuje Aktualiausios temos. Asmenvardžiai ir pasvetainėje vardai.vlkk.lt