Spausdinti

2016 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus asmenvardžių klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Raštu civilinės metrikacijos įstaigoms ir asmenims pateikta per 90 išvadų. Be to, Kalbos komisija paskelbė išsamesnes nei anksčiau autentiškų asmenvardžių gramatinimo rekomendacijas, numatė platesnį apostrofo vartojimą: siekiant tikslumo lietuviška linksnio galūnė gali būti atskiriama apostrofu visais atvejais, kai ji pridedama.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymu pateikta pastabų dėl Civilinės būklės aktų registravimo ir dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių... 

 

Teisės normų dėl asmenvardžių rašybos ir darybos pakeitimai

   2016 m. gegužės 26 d. posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino keletą naujų nuostatų dėl kitų kalbų asmenvardžių vartojimo: nutarimu Nr. N-1 (158) paskelbė negaliojančiu Rašybos ir skyrybos nuostatų 6 punktą „Dėl autentiškų tikrinių vardų formų rašymo“, 3 punktą papildė nuostata, kad „kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai rišliame tekste gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Adaptuoti asmenvardžiai ir vietovardžiai dažniausiai gramatinami ir kai teikiami nerišliame tekste“; 4.1.4 punktą papildė nuostata, kad „moterų vardams, kurie baigiasi priebalsiu, gali būti pridedamos galūnės -a arba (klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams), pvz.: Doris, Dorisa, Dorisė (Doris), Elizabet, Elizabeta, Elizabetė (Elizabeth), Klemens, Klemensa, Klemensė (Clemence)“. (Plačiau žr. skyrių Aktualiausios temos. Svetimvardžiai.) 
   Vietoj 60-ojo nutarimo panaikintojo 6 punkto Kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3 paskelbė rekomendaciją „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, joje daug plačiau išdėstė, kaip rišliame tekste prie autentiškų asmenvardžių galėtų būti pridedamos lietuviškos linksnių galūnės. Siekiant tikslumo rekomenduojama linksnių galūnes prie autentiško (ar sulotyninto) asmenvardžio baigmens pridėti po apostrofo, aiškiai atskiriant autentiškąją dalį. (Rekomendaciją ir nutarimo pakeitimus parengė Jungtinė Gramatikos ir Vardyno pakomisė, platesnį komentarą žr. Naujienose, 2016-05-31 pranešimą.) 

   Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymu Kalbos komisija pateikė pastabų dėl šių teisės aktų projektų:

   Kalbos komisijos siūlymu pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles dabar leidžiama vaikui suteikti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių (formą parenkant pagal vaiko lytį, pavardes jungiant brūkšneliu). Be to, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė), leidžiama vaikui suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš pasirinkto savarankiško dėmens (pvz., jei užsieniečio tėvo pavardė Ferreira-Torres, vaikui galima suteikti pavardę Ferreira-Torres ar tik Ferreira arba tik Torres). Taip pat ir kai vienas iš sutuoktinių turi dvinarę (daugianarę pavardę), kitas iš sutuoktinių gali pasirinkti vieną iš kito sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės savarankiškų dėmenų arba sudaryti dvigubą pavardę iš turimos vienanarės ir sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens. Anksčiau vaikui galima buvo suteikti tik kurio nors iš tėvų pavardę, be ne jos dalį, nebuvo leidžiama sudaryti dvigubos vaiko pavardės, taip pat ir sutuoktiniai anksčiau negalėjo pasirinkti tik vienos iš kelių kito sutuoktinio pavardžių.

   Kalbos komisijos siūlymu pavardžių keitimo punktas, pagal kurį iki šiol buvo galima keisti pavardę „jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis tos pavardės variantas“, praplėstas nuo šiol leidžiant priesagą ne tik numesti, bet ir pakeisti kitokia. Pavyzdžiui, pavardę Beržinskas galima keisti ne tik į Beržas, bet ir į Beržaitis, Berželis, Beržinis. Kaip ir anksčiau, kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.

   Kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796. Išvadoje laikomasi tokių pačių nuostatų, kurios Seimui buvo pateiktos vertinant kitus vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose reglamentuojančių įstatymų projektus. Kalbos komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose rašytini lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos tam tikros išimtys: užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės gali būti įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą, su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

   Kalbos komisija atkreipė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos dėmesį į aukštosioms mokykloms kylančius klausimus dėl studentų, daugiausia užsieniečių, vardų ir pavardžių rašybos studijų dokumentuose. Patarta ištirti technines ir programines galimybes ir vengiant įvariavimo tikslinti studentų vardų ir pavardžių rašybos instrukcijas (plačiau žr. Naujienose, 2017-01-04 pranešimą). 

   Galima pridurti, kad per 2016 m. Kalbos komisija apylinkės teismams ir Vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 18 išvadų dėl asmenvardžių rašymo su užsieniečiais santuoką sudariusių asmenų santuokos liudijimuose, tokių asmenų vaikų gimimo liudijimuose ir pasuose (būtent dėl asmenvardžių, kurie dokumento šaltinyje – kitos valstybės išduotame dokumente – rašomi lotyniško pagrindo raidėmis, nesančiomis lietuvių kalbos abėcėlėje).

 

Pavardžių klausimai

   2016 m. suteikta apie 60 konsultacijų dėl pavardžių, daugiausia dėl pavardės pakeitimo trumpinant. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111) keisti pavardę numetant priesagą leidžiama, „jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis tos pavardės variantas“. Dažniausiai trumpesnių variantų yra nustatoma, pavyzdžiui, Alkimavičius atmetus slavišką tėvavardinę priesagą -avič- gali būti pakeista į Alkimas, Stankevičius (atmetus -evič-) į Stankis, Šimkūnas (atmetus -ūnas) į Šimkus, Paulikas (atmetus priesagą -ik-) į Paulius, Paulas, Paulis ar Paulys. Tačiau, pavyzdžiui, pavardžių Zaleckas, Zaleskas, Zalieckis ar Čeberiakas, Čeberekas, Čeberakas, Čeberėkas, Čeberiokas trumpesnio kamieno pavardžių Lietuvoje neužfiksuota, todėl pritarti pakeitimui pagrindo nėra. Nepritariama ir mechaniniam trumpinimui, pavyzdžiui, pageidaujant keisti pavardę Andrijauskas į Andri, Perkovskis į Perk, Perko, Zavadskis į Zava ar pan.

   Pageidavimų keisti pavardę į trumpesnį variantą išreiškia tiek vyrai, tiek moterys. Pagrindinis šaltinis, atspindintis tradicinę vartoseną, yra dvitomis „Lietuvių pavardžių žodynas“, sudarytas daugiausia iš tarpukario Lietuvos gyventojų pavardžių (sud. A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, Vilnius: Mokslas, t. 1, 1985; t. 2, 1989; žr. suskaitmenintą http://pavardes.lki.lt.) Tačiau atsižvelgiama taip pat į dabartinius duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, naudojamasi kitais prieinamais onomastikos šaltiniais.

   Trumpindamos pavardę moterys kartais renkasi ir trumpesnę, šeiminio statuso nerodančią, moteriškos pavardės formą, pvz.: Beržinskaitė > Beržė, Lapinskaitė > Lapė, Volungevičiūtė > Volungė. Sudarydamos santuoką su vyru, kurio pavardė turi galūnę -a, kai kurios moterys pageidautų išlaikyti tokią pačią pavardės formą (pvz.: Alekna, Giedra, Kukta, Kuosa, Razma, Secila, Sveikata, Trėja, Tūska), tačiau pagal lietuvių kalbos dėsnius ir taisykles moterų pavardės turi galūnę.

   Išimčių gali būti daroma dėl kitos tautybės asmenų pavardžių, sudaromų pagal jų gimtosios kalbos taisykles, jų giminės moterų pavardžių tradiciją. Pavyzdžiui, latvio sutuoktinės pavardė gali būti sudaroma pagal lietuvių arba pagal latvių kalbos taisykles: Dzerkals – mot. Dzerkalienė, Dzerkalė arba Dzerkala, LibiksLibikienė, Libikė arba Libika, ruso atitinkamai pagal lietuvių arba rusų kalbos taisykles, pvz.: Platonovas – Platonovienė, Platonovė arba Platonova, graiko Popandopulos – Popandopulienė, Popandopulė arba Popandopulou. Kai sutuoktinis – užsienio valstybės pilietis ir pagal jo valstybės oficialios kalbos taisykles vyro ir moters pavardės yra tos pačios formos, dažniausiai perimama autentiška (lotyniško pagrindo rašmenimis) pavardė, pvz.: Tiitsu (est.), Andrievski (rumun.).

   Ispanų ir portugalų kalbose įprasta dvinarė pavardžių sistema (asmens pavardę sudaro tėvo ir motinos pavardės, susituokus – dalis savos, kita dalis sutuoktinio pavardės). Lietuvos pilietei pageidaujant prie savo turimos pavardės pridėti vyro pavardę, metrikatoriai pagal galiojančias teisines nuostatas anksčiau sudarydavo trinarę pavardę – tai neatitikdavo nė vienos kalbos taisyklių, todėl pasiūlyta taisyklėse numatyti galimybę po santuokos pasirinkti vieną iš sutuoktinio dvinarės pavardės dėmenų, taip pat numatyti galimybę sudaryti vaiko pavardę parenkant vieną iš tėvo ar motinos pavardžių, vieną iš dvinarės pavardės dėmenų arba sudaryti dvigubą pavardę iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių (pvz.: tėvas Torres Espada, motina Jurkutė, galimas moters pavardės variantas Jurkutė-Torres ar Jurkutė-Espada, sūnaus – Torres Espada arba tik Torres, arba tik Espada, arba Jurkus, arba Torres-Jurkus). Plačiau žr. Piliečių vardų svetainėje „Aktualūs teisės aktai“.

   Minėtina, kad pernai vartotojai kėlė klausimą dėl perimamos pavardės su apostrofu perteikimo lietuviškuose dokumentuose. Kalbininkai neprieštarauja, kad jis būtų perteikiamas: nors lietuviškose pavardėse apostrofas nevartojamas, tačiau jis perteikiamas užrašant užsieniečių pavardes ir autentiška, ir sulietuvinta forma, plg.: O’Neill – suliet. O’Nilas, O’Connor – suliet. O’Konoras ir pan. (Užsieniečių pavardžių perteikimas su apostrofu numatytas leidimuose laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymuose išduoti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ar išduoti lietuvių kilmės pažymėjimą. Tikėtina, ateityje nekils kliūčių dėl apostrofo perteikimo ir kituose dokumentuose.)

 

Variantiškumas ir tapatumas

   Į Kalbos komisiją taip pat kreipiamasi įrodinėjant asmens tapatybę ar giminystės ryšį. Kalbininkų išvada dėl asmenvardžių tapatumo gali padėti netiesiogiai. Pavyzdžiui, tokių pavardės variantų, kaip Daunoravičius, Downarowicz, Довнарович, Dovnarovič, ir vardo variantų, kaip Franciška (Францишка), Pranciška, Pranė, Ciprijonas (Ciprian, Ципрiян), Kiprijonas, ar Jekelis, Jakov (Яков), įvairavimas to paties asmens ar su tuo pačiu asmeniu susijusiuose dokumentuose, atsižvelgiant į tai, kad šie įrašai padaryti skirtingu istoriniu laikotarpiu ir skirtingomis oficialiomis kalbomis išduotuose dokumentuose, Kalbos komisijos nuomone, neturėtų kelti abejonių dėl asmens tapatybės, jeigu pagal kitus duomenis tai yra tas pats asmuo.

 

Rekomendacijos dėl vardų

   2016 metais Kalbos komisijos posėdyje apsvarstyta ir Piliečių vardų svetainėje paskelbta pirmoji Dažninio rekomenduojamų vardų sąrašo dalis „Baltiškos kilmės vardai“. Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ pagrindu, remdamasi svetainės statistiniais duomenimis, sąrašą parengė prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU), apsvarstė VLKK Vardyno pakomisė (plačiau žr. 2016-04-26 pranešimą).

 
   Tėvams ir metrikatoriams kilus abejonių dėl vardų teiktinumo Kalbos komisija teikia rekomendacines išvadas raštu ir el. paštu. Paprastai klausiama dėl neįprastų vardų – keistos rašybos ar skambesio, prasmės niuansų (keisčiausias praėjusiais metais vardas – Vaikas). Jei vardas pateikiamas ne lietuvių kalbos rašyba, be galūnės, kuri tinkamai atspindėtų asmens lytį, teikiama neigiama išvada, patariama vengti tarminių ir labiau buitinei nei oficialiajai vartosenai tinkamų variantų, neprieštaraujama dėl naujų išgalvotų ar iš kitos kalbos atėjusių vardų, jeigu jie pateikiami lietuviškais rašmenimis pagal apytikslį tarimą, atitinka lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos taisykles, turi lietuviškiems vardams įprastą galūnę.

   Iš viso per 2016 m. įvertinta apie 100 vardų.

Naujų vardų vertinimas

   Teigiamai atsakyta dėl vyrų vardų Angelas ir Radmantas.

   Neigiamai atsakyta dėl šių lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančių vardų:
• vyr. Armando, Enzo, Hugo, John, Mathias, Matthew, Nikolay, Ty, Timothy, Vaikas;
• mot. Ayanna, Amy, Anna, Camilla, Emma, Emilia, Evdokia, Yasmin, Jesica, Kataleya, Leya, Malin, Martine, Naomi, Nia, Nifeli, Nikolle, Olivia, River, Viktoria.

   Patarta neteikti vardo Andreja (geriau Andrėja), Lili (geriau Lilė), Lucia (geriau Liucija, Liucė), Vacis (geriau Vacys, Vacius, Vaclovas), Montė ir pan.

   Verta pridurti, jog klausimą, ar yra teisinis pagrindas vardą iš užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo perrašyti paraidžiui, sprendžiamas metrikacijos įstaigos darbuotojų, ne kalbininkų.

Keičiamų vardų vertinimas

   Ne lietuvių tautybės asmenys turi teisę pageidauti nesugramatintos vardo ir pavardės formos pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą, todėl neprieštaraujama, jei pageidaujama, pavyzdžiui, vardą Aleksandr keisti į Aleksandras arba, atvirkščiai, vardą Sergejus keisti į Sergej. Atkreiptinas dėmesys, kad vardas ir pavardė pagal šį punktą rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.

   Nepritariama pageidavimui moterų vardų baigmenis rašyti be joto: pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles tariamas jotas turi būti rašomas prieš lietuviškas galūnes (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 45, p. 34), plg. bendrinius žodžius – kopija (lot. copia), picerija (it. pizzeria), tendencija (lot. tendentia), vietovardžius – Adrija (jūra, it. Adria), Brazilija (portug. Brasília), Valensija (sr., mst., isp. Valencia), taip pat vardus – Aurelija (lot. Aurelia), Darija (lot. Daria), Viktorija (lot. Victoria) ir kt. Lietuvių vardyne nėra vienskiemenių vardų, todėl neabejotinai taisytina rašyba tokiais atvejais, kai pageidaujama registruoti, pvz., Tia – turėtų būti Tija, Mia – turėtų būti Mija.

   Vardynininkų manymu, kaip vardai neturėtų būti registruojamos pavardės, tėvavardžiai ar pravardės.

   2016 m. neigiamai atsakyta dėl šių vardų pakeitimo:

  • vyr. Aleksandr pakeitimui į Aleksandr Aleksandrovič, Andrej – į Andre, Andrejus – į Andres, Enriko – į Enrico, Gintautas – į Gennadi, Leonas – į Leon, Leo, Roman – į Diohleas, Rimantas – į Raymond, Simonas – į Inugami, Vitalij – į Vitali;
  • mot. Agneška pakeitimui į Agnieshka, Agnija – į Agnes, Aira – į Aria, Aurelija – į Aurelia, Eglė Meilė – į Anna Michelle, Esterė – į Esthera, Gabija – į Gabi, Genovaitė – į Genovaite, Giedrė – į Gia, Ina – į Inna, Ingrida – į Ingrid, Jorūnė – į Jorunė, Jurgita – į Jurgita Svelni, Matijas – į Matias, Kristina – į Yasmina, Laura – į Laura Hanning, Natalija – į Natasha, Rugilė – į Rugilia, Saulė – į Sunny, Šarūnė – į Sharon, Ugnė – į Emily, Valerija – į Valeria, Žiba – į Žiba Veličkaitė.

   Pritarta pageidavimui vardą Gentautas (iš rus. Гентаутас) pakeisti į norminį lietuvišką variantą Gintautas, vardą Einoras – į Einaras; neprieštarauta dėl vardo Rimantė pakeitimo į Rymantė, nors pirmasis variantas teiktinesnis ir įprastesnis, taip pat Alė – į Laurina, nors geriau Lauryna ir pan. 

 

Svetainė vardai.vlkk.lt 

   2016 metais svetainę vardai.vlkk.lt aplankė 70 tūkst. unikalių lankytojų (apsilankymų – apie 90 tūkst.), peržiūrėta apie 400 tūkst. svetainės puslapių rodinių. Dažniausiai atsiversti vardų Jonas, Joris, Samsonas, Ieva, Radvilė, Ona, Tomas puslapiai, gana daug vartotojų tikrino, ar Kastytis rašomas su nosine. Domimasi vardų dažnumo grafikais, mokslo straipsniais, teisės aktais.

   Svetainėje per metus paskelbta 11 mokslo straipsnių, apie 170 nuorodų į žiniasklaidos straipsnius, 9 straipsneliai „Ar žinote, kad...“ (pvz., apie karalaičio ir šventojo Kazimiero vardo populiarumą, variantų Povilas ir Paulius kilmę ar tokius vardus, kaip Dausa, Edenas ir Rojus).

   Svetainėje paskelbta pirmoji Dažninio rekomenduojamų vardų sąrašo dalis „Baltiškos kilmės vardai“ (plačiau žr. 2016-04-26 pranešimą). 2017 m. tikimasi paskelbti antrąją dalį „Svetimos kilmės vardai“.


Parengė Aistė Pangonytė, Jūratė Palionytė

___________________ 

* Atsakymus rengia VLKK sekretoriatas, probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė (Alma Ragauskaitė, Meilutė Ramonienė, Daiva Sinkevičiūtė), prireikus pasitelkiami kitų kalbų specialistai.

Apie asmenvardžių derinimą ankstesniais metais žr. Aktualiausios temos. Asmenvardžiai.