Spausdinti

2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus prašymų dėl vardų suteikimo ar keitimo, taip pat dėl pavardžių keitimo, lietuviškų pavardžių darybos ypatumų ir dėl asmenvardžių variantų įvairiuose dokumentuose.


Rekomendacijos dėl pavardžių

   Vardyno specialistų nuostata dėl paveldimųjų asmenvardžių – geriau jų nekeisti, saugoti pavardes kaip giminės paveldą. Jei piliečiai pasinaudoja teise sutrumpinti pavardę pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111) 11.12 punktą, tokia pavardė turi turėti tradicinėje vartosenoje trumpesnį, nepriesaginį, variantą (pravartus šaltinis – dvitomis „Lietuvių pavardžių žodynas“ – skelbiamas Lietuvių kalbos instituto pasvetainėje, žr. pavardes.lki.lt).

Kalbos komisija neprieštarauja dėl daugelio pateiktų prašymų trumpinti pavardę. Dažniausiai pageidauta numesti slaviškas tėvavardines priesagas: -evič- (20), -avič- (10), -ovič-, -ovks-, -ov-, taip pat -ajev-, -ausk-, -eck-, -insk- ir kt. Kartais pageidaujama numesti lietuviškas priesagas, pvz.: -onis, -ulis, -utis. Trumpinti pavardę pageidauja tiek vyrai (kiek dažniau), tiek moterys. Retkarčiais pavardė keičiama į senelių ar prosenelių ir iškart trumpinama.

   Pasitaiko prašymų slavišką pavardės formantą keisti lietuvišku, pvz.: -avič, -ovič- pakeisti į -aitis, -onis ar pan. Darybos požiūriu toks keitimas įmanomas, tačiau nėra numatytas Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklėse.

   Kalbos komisijos atsakymai į moterų prašymus po santuokos turėti „tokią kaip vyro“ (vyriškos formos) pavardę neigiami, įskaitant atvejus, kai vyro pavardė turi galūnę -a. Moterų pavardės lietuvių kalboje yra išvestinės ir pagal moterų pavardžių darymo taisykles (žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87); norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 46), kai vyro pavardė turi galūnę -a, moterų pavardžių baigmenys galimi tokie: -ienė (ištekėjusios moters), -aitė (dukters), (nerodanti šeiminio statuso forma). (Plačiau žr. Aktualiausios temos. Asmenvardžiai. Moterų pavardžių daryba.) 

   Kalbos komisijos nutarimas Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ gali būti netaikomas, kai asmenys yra nelietuvių tautybės, jų pavardės – nelietuviškos darybos. Tada atitinkamai taikomos latvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ar kitos kalbos taisyklės (žiūrima vyro giminės moterų pavardžių formos). Pasitaiko pageidavimų keisti lietuvišką darybinį formantą į nelietuvišką arba atvirkščiai (pavyzdžiui, -ova į -aitė).


Rekomendacijos dėl vardų

   Kalbinės rekomendacijos dėl vardų atspindimos Piliečių vardų sąvade, pasvetainėje vardai.vlkk.lt. Per 2014-uosius jame paskelbti 400 svetimkilmių vardų aprašai. Iš viso sąvade aprašytų vardų dabar 5128. Tačiau dar daug realiai funkcionuojančių piliečių vardų kol kas neįvertinti taisyklingumo požiūriu ir neaprašyti, todėl Kalbos komisija atsako į konkrečius piliečių ir tarnybų klausimus dėl vardų teiktinumo.

   Metrikacijos tarnybų darbuotojai klausia patarimo dėl abejonių keliančių vardų tiek suteikimo (registracijos, gimimo apskaitymo atveju), tiek keitimo atveju. Iš piliečių dažniau sulaukiama klausimų dėl vardo pakeitimo.

   Pagal Civilinio kodekso (3.282 str.), Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatas asmenvardžiai turi būti rašomi lietuvių kalba, pagal lietuvių kalbos taisykles. Todėl yra nepritariama, jei vardas pateikiamas nelietuviška rašyba, bet neprieštaraujama, jei pageidaujamas vardas, nors ir iš kitos kalbos vardyno, užrašomas pagal tarimą lietuviškais rašmenimis, pridėjus galūnę. (Vardažodžių galūnė lietuvių kalboje – giminės, skaičiaus ir linksnio žymuo, galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį.) Taip pat neprieštaraujama dėl tėvų sukuriamų naujų, tačiau rašybos ir gramatikos taisykles atitinkančių vardų.

   2014 metais pritarta vardo Dovidas pakeitimui į Dovydas, Kazimir – į Kazimieras, Kole – į Mykolas, neprieštarauta dėl vardo Artūras pakeitimo į Gokas, Vygintas – į Vegas, taip pat vardų Cipora, Izabela, Lakšmė, Ustė registracijos.  

   Neigiamai atsakyta dėl šių lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančių vardų:

  • mot. vardų – Adria, Alessandra, Amelia, Elia, Emili, Estella, Layla, Maria, Melani, Mia, Natalia, Nicolė, Satchitananda, Sofia, Sofyja, Vanessa, Vanessa Maya, Viktoria Daniella;
  • vyr. vardų – Yvo, Jacob, Leonardo, Marcus, Knudheine, Steljo, Stelios;

   Neigiamai atsakyta dėl šių vardų pakeitimo:

  • mot. vardų: vardo Arūnė pakeitimui į Amelia, Audronė – į Audrey, Darija – į Daria, Eglė į Eglė Gloria, Emilė – į Emily, Gabija – į Gabiya arba Gabya, Ifeta – į Ifet, Julija – į Julia, Olivija – į Olivia, Silvija į Sylvia, Ugnė – į Amber, Urtė – į Urtė Tia;
  • vyr. vardų: vardo Julius pakeitimui į Aleksander Verlaine, Justinas – į Mathias, Maksimas – į Maksimus, Marius – į Annarose, Martynas – į Martin, vardo Nikodema – į Nikki, Žydrūnas – į Sidney.

   Tenka pridurti, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija vertina asmenvardžių klausimus tik lietuvių kalbos vardyno ir gramatikos požiūriu. Dėl teisinių klausimų, susijusių su asmenvardžių įgijimu, patariama kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.


Nuostatos dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose 

   Praėjusiais metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija prisidėjo prie vardo ir pavardės rašymo lietuvių kilmės ir pilietybės atkūrimo pažymėjimuose nuostatų pakeitimo (2014-09-22, VLKK.lt). 2014 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 1071 asmens pageidavimu vardas ir pavardė iš kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento į lietuvių kilmės pažymėjimą gali būti perrašomas vartojant raides ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž (pvz.: Birutė – iš Lenkijos Respublikos ar Šteinberga – iš Latvijos Respublikos išduoto dokumento).

   Lietuvos Respublikos Seimo prašymu Komisija pateikė išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675 (2014-09-05, VLKK.lt).

   Jungtinė Vardyno ir Gramatikos pakomisė metų pabaigoje išklausė ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo institucijų atstovų informaciją apie kitų kalbų vardų ir pavardžių vartojimo šios tikslumo itin reikalaujančios srities dokumentuose. Kalbinius siūlymus, kuria linkme vienodintinas asmenvardžių pateikimas, ketinama institucijoms pateikti artimiausiu metu.

 
Parengė Aistė Pangonytė, 
VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė

________________________

 * Atsakymus rengia VLKK sekretoriatas, probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė, prireikus pasitelkiami kitų kalbų specialistai.