Spausdinti
, sintaksė , skyryba

     Skyrybos taisyklių taikymo sėkmė priklauso nuo keleto dalykų: gali būti keblu skiriamą vienetą interpretuoti sintaksiškai, kartu ir parinkti tinkamą taisyklę, gali vienoje vietoje veikti kelios taisyklės ir reikia nustatyti jų veikimo ribas, galiausiai ir tam tikrõs taisyklės veikimo sritis ne visada akivaizdi ir nėra paprasta atpažinti taisyklei priskiriamus atvejus. Matyt, tokių priežasčių rinkinys ir lemia skyrybos klaidų dažnumą lituanistų neredaguotuose mokslo darbų tekstuose, ne itin redaktorių prižiūrimoje publicistikoje, nemažą kalbos konsultacijų dalį taip pat sudaro skyrybos klausimai. Su paminėtais dalykais susijusių sunkumų kyla ir redagavimo patirtį turintiems lituanistams. 

     Šiame straipsnyje norima aptarti vieną iš neįprastesnių skyrybos taisyklių taikymo atvejų, pasiaiškinti panašių kalbos vienetų sintaksinį pagrindą ir taip paryškinti taisyklių taikymo ribas, skiriamųjų vienetų požymius.

     Tam tikrų įterpinių ir aiškinamųjų sakinio dalių santykis bei požymiai ne visada lengvai atpažįstami ir atskiriami, nes yra artimõs komunikacinės paskirties. Ir vieni, ir kiti kyla iš teksto autoriaus norų, paskatų, suabejojus sėkminga komunikacija, papildyti sakomą turinį kitu, aiškesniu turiniu arba įsiterpti su savo asmenine nuostata, sakomo dalyko vertinimu ir panašiai. Toks artimas bendras jų buvimo kalboje pagrindas sudaro sunkumų priskiriant konkrečius atvejus vienai ar kitai skyrybos taisyklei.

     Tarp gausybės įterpinių semantinių grupių yra teiginio dalių tarpusavio santykį rodančių įterpinių semantinė grupė, o joje – sakomo turinio tikslinimo reikšmės įterpiniai. Dažniau pasitaiko aukštesniojo laipsnio prieveiksmių, pavyzdžiui, konkrečiau, paprasčiau, tiksliau, trumpiau ir kiti, vartojamų su padalyviais sakant, tariant, pasakius ir pan. ar be jų, prie jų šliejasi ir konkrečiai, kitaip, dar vienas kitas. Kitokio pobūdžio gretinimą su ankstesniu turiniu parodo įterpiniai priešingai, atvirkščiai. Tikslinimo ar priešinimo reikšmė padeda sukurti ar̃timus aiškinimui santykius tarp gretinamų teiginio dalių ar tarp teiginių.

     Pavartojant įterpinį gali būti parodytas gretinimas su ankstesniame sakinyje ar sakiniuose pasakytais dalykais, pavyzdžiui:

Ši vyriausybė, atvirkščiai, įteisino tokį statusą; Kitus ryšius – priešingai – būtina plėtoti; Seimas, tiksliau, net negalėjo svarstyti tokio teikimo; Mes, skirtingai, šį pasiūlymą vertiname kaip nepagrįstą ir žalingą.

     Nors bendrame tekste tai atrodo kaip paaiškinimas, patikslinimas, bet nesant gretinamo turinio tame pačiame sakinyje laikyti aiškinamąja sakinio dalimi po įterpinio einančią sakinio dalį, kartu ir kitaip interpretuoti įterpinį nėra galimybių.

     Bet jei gretinamieji dalykai yra pasakomi tame pačiame sakinyje ir įterpinys padeda tą gretinimą sukurti, panašumo į aiškinamąją sakinio dalį su įvadiniu žodžiu yra gana daug, pavyzdžiui:

Šis skaičius parodo, kaip intensyviai, tiksliau – pelningai veikloje panaudojamas turtas ar kapitalas; Tikrovė, pasaulis yra žmogiškosios veiklos, jo interesų ir tikslų, trumpiau, žmogaus pasaulis; Paviršius, forma, rinkos įvaizdžiai, per žiniasklaidą atėję stereotipai, trumpiau – stilius svyruojančio tapatumo žmogui tampa asmeniškumais; Jis daugiausia nagrinėjo karo istorijos, konkrečiai – Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo pradžios klausimus; Tai svarbu atsiliepiant į pašaukimą, konkrečiai kalbant – į kunigystės pašaukimą; Žvilgsnį kreipia ne į naujus iššūkius, bet, priešingai – džiaugiasi to, kas atlikta, grožiu.

     Patikslinimą laikant aiškinamąja sakinio dalimi su įvadiniu žodžiu, po šio žodžio kablelio, paprastai ir brūkšnio nebūtų galima rašyti.

     Atskirti padeda ir patys vartojami žodžiai, ir ryšio su kitais žodžiais galimybė. Didžiõsios paminėtų žodžių dalies tarp įvadinių žodžių aiškinamosiose sakinio dalyse nėra, ir tai padėtų juos atpažinti kaip įterpinius, be to, aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai, turbūt ir prieveiksmis konkrečiai nesunkiai atpažįstami kaip akivaizdesnių įterpinių su padalyviu glaustieji variantai. Bet įsidėmėjimas nėra patikimiausias būdas atpažinti tam tikros taisyklės taikymo atvejus, ypač kai atvejai panašūs. Svarbus kitas skirtumas tarp tikslinimo reikšmės įterpinių ir įvadinių aiškinamųjų sakinio dalių žodžių: panašiõs reikšmės įvadiniai žodžiai yra pratęsiami sintaksinėmis konstrukcijomis, turi su jomis sintaksinį ryšį. Dažniau po jų eina lyginamieji pasakymai. Po žodžio priešingai tik lyginamoji konstrukcija ir padeda atpažinti aiškinamąją sakinio dalį su įvadiniu žodžiu, pavyzdžiui:

Aš, priešingai negu ji, susigėsdavau ir nutildavau; Virtualioje Lietuvoje, priešingai negu realioje, jis visiškai nenorėtų gyventi; Kuhnas, priešingai negu Kantas, yra reliatyvistas.

     Ji būdinga ir kitoms tos grupės aiškinamosioms sakinio dalims, pavyzdžiui:

Toks statinys jungia kelią per upę ar daubą ir, atvirkščiai negu tunelis, visada yra iškilęs virš žemės; Jie, skirtingai negu ruoniai, minta kiautuotaisiais vėžiagyviais; Ši kalba, skirtingai nuo baltų kalbų, neturi gramatinės giminės kategorijos.

     Kitų aiškinamųjų sakinio dalių įvadiniai žodžiai, kurie gali būti supainioti su įterpiniais, minėto sintaksinio ryšio neturi, plg.: Padidėjo elementoriaus iliustracijų, pirmiausia spalvotosios jų dalies (,) autoriaus svarba. O karalius buvo išrinktas archajišku, veikiausiai klajoklių tradicijas primenančiu (,) būdu. (Skliaustuose pateikiami pasirenkamosios skyrybos atvejai.) Bet jie kaip įvadiniai žodžiai atpažįstami iš to, kad vartojami modaline, o ne pagrindine prieveiksmio reikšme. Aptariamos grupės įterpiniai, kad ir neturi sakinio dalies paskirties, išlaiko pagrindinę prieveiksmio reikšmę – atvirkščiai, priešingai ir sugretina visai kitą, priešingą turinį.

     Skirtingose įterpinio pusėse viename sakinyje esančios sakinio dalys neturi visai aiškaus santykio – vienuose sakiniuose jos panašesnės į aiškinamąsias sakinio dalis, plg.: Jis daugiausia nagrinėjo karo istorijos, konkrečiaiSovietų Sąjungos ir Vokietijos karo pradžios klausimus, kituose – į vienarūšes, plg.: Žvilgsnį kreipia ne į naujus iššūkius, bet, priešingaidžiaugiasi to, kas atlikta, grožiu. Apskritai jos interpretuotinos kaip dažniau nelygiavertės turinio atžvilgiu vienarūšės sakinio dalys. Dėl turinio nelygiavertiškumo neretai (paprastai po įterpinio) tinka brūkšnys, tad tokie įterpiniai dažnai turi skirtingus ženklus iš abiejų pusių – tai išskiriamoms sakinio dalims nėra įprasta.

     Atskirai paminėtini po tokių žodžių einantys šalutiniai prijungiamieji sakiniai.

     Po įterpinių pavartotas šalutinis sakinys, turintis aiškinamąją paskirtį, skyryba niekuo nesiskiria nuo įprastinių atvejų – įterpinys išskiriamas, o antrasis kablelis atskiria ir šalutinį sakinį, pavyzdžiui:

Po pusmečio kilo abejonių dėl projekto sėkmės, konkrečiai, kad jis gali būti stabdomas dėl neaiškios vykdytojo lėšų kilmės.

     Abejonių dėl skyrybos gali sukelti visai tokiõs pačiõs aiškinamosios paskirties sakinys su aiškinamųjų sakinio dalių įvadiniais žodžiais, plg.: Po pusmečio kilo abejonių dėl projekto sėkmės, tai yra / būtent kad jis gali būti stabdomas dėl neaiškios vykdytojo lėšų kilmės. Tokie atvejai patenka į bendrą taisyklę, skirtą šalutiniams sakiniams su pabrėžiamaisiais žodžiais ypač, juolab, nebent, nelygu ir pan., o pagal ją šie žodžiai skiriami kartu su šalutiniu sakiniu.

     Bet aiškinamosios sakinio dalies pozicijoje esantis palyginamasis šalutinis sakinys su išskirties (atskirties) įvadiniais žodžiais atvirkščiai, priešingai, skirtingai gali būti atskiriamas nuo jų, pavyzdžiui:

Gamtos saugotojai, priešingai (,) negu deklaruojama viešuose jų pareiškimuose, ne visada išvengia asmeninių interesų; Akcija, skirtingai (,) negu buvo paskelbta žiniasklaidoje, truko vos kelias dienas; Judėjimo ribojimai, atvirkščiai (,) negu tikėjosi daugelis gyventojų, nebuvo atšaukti.

     Kartu nereikia išleisti iš akių, kad tokie prieveiksmiai gali eiti būdo aplinkybėmis, o prie jų prijungti šalutiniai aiškinamieji sakiniai skiriami pagal bendrą šalutinių sakinių skyrimo taisyklę, pavyzdžiui: Šį seniūnaičio paaiškinimą daugelis susirinkimo dalyvių suprato priešingai, kad skveras bus rekonstruotas išlaikant buvusias poilsio erdves.

     Prie aplinkybės gali būti jungiami ir palyginamieji šalutiniai sakiniai, pavyzdžiui: Jis nuolat viską darydavo atvirkščiai, negu jam būdavo liepta.

     O jei yra tik palyginimai, išplečiantys būdo aplinkybę, jokių skyrybos ženklų nereikia, pavyzdžiui: Tokiomis aplinkybėmis vaikai dažnai elgiasi priešingai negu suaugusieji

     Žinoma, pastarieji atvejai yra už aptartųjų įterpinių ir aiškinamųjų sakinio dalių atpažinimo ir skyrimo keblumų ribų, minėtini tik dėl raiškos panašumo.

     Apibendrinant àptartus atvejus galima pasakyti, kad kalbamõs semantinės grupės įterpiniai yra atpažįstami iš to, kad neturi sintaksinio ryšio su tolesnėmis sakinio dalimis, nėra jomis pratęsiami, todėl sakytinėje kalboje ištariami izoliuota intonacija ir išskiriami vienodais ar skirtingais ženklais iš abiejų pusių, nors tarp sakinio dalių skirtingose jų pusėse gali būti panašūs turinio paaiškinimo santykiai – kaip ir esant aiškinamosioms sakinio dalims. Svarbu ir tai, kad tie įterpiniai išlaiko pirminę leksinę reikšmę ir tuo skiriasi nuo modalinių žodžių, pavartotų kaip aiškinamųjų sakinio dalių įvadiniai žodžiai. Tie patys ar panašūs įvadiniai aiškinamųjų sakinio dalių žodžiai yra pratęsiami šliejamais palyginimais ar prielinksninėmis konstrukcijomis, todėl ženklų tarp jų nebūna, jei nėra palyginamojo šalutinio sakinio – jis gali būti atskirtas nuo įvadinio žodžio.

Albinas Drukteinis
Klaipėdos universiteto profesorius, 
VLKK Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės narys

(Skelbiama iš žurnalo „Gimtoji kalba“, 2021 m. nr. 5, p. 11–14.)